Lietuvoje

2021.01.06 18:00

Sunkiai sergantiems žmonėms nerimaujant dėl nuvykimo į ligoninę, ministerija tikslina patikros punktų tvarką

Domantė Platūkytė, Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.06 18:00

Kai kuriems karantino apribojimus keliuose pavyksta apeiti į automobilį įsidėjus laidotuvių vainiką – neva vykstama į laidotuves, o iš tiesų – prie jūros. Tačiau onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms sunkiau patekti į gydymo įstaigas. Išskiriama, kad šiuo metu kyla papildomų rizikų, nes pacientai dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų sako negalintys gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų kitų savivaldybių ligoninėse.

Po portalo LRT.lt kreipimosi į Vidaus reikalų ministeriją su klausimais, kaip gali būti užtikrintas onkologinių ligonių patekimas į gydymo įstaigas, trečiadienį ministerija pranešė, kad onkologiniams bei kitiems sunkiems pacientams rūpimų situacijų sprendimai patikslinti. Nuo šiol vykimas į kitas savivaldybes dėl sveikatos priežiūros paslaugų galimas, būtina turėti vykimo tikslą pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, el. patvirtinimą iš sveikatos priežiūros įstaigos).

Nesant kitų galimybių, žmogų nuvežti leidžiama šeimos ir (ar) namų ūkio nariui. Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, nesant vairavimo pažymėjimą turinčių šeimos ar namų ūkio narių, žmogų leidžiama nuvežti ir kitam asmeniui. Visais atvejais būtina užtikrinti, kad būtų išlaikyta sąlyga dėl tik 2 asmenų transporto priemonėje. Vairuojantis asmuo negali lankytis su pagrindiniu kelionės tikslu nesusijusiose vietose.

Tuo metu Seimo laikinosios grupės „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo per COVID-19 pandemiją“ pirmininkas Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms antrojo karantino metu ne visada pavykdavo patekti pas gydytojus. Tiesa, ypač didelių problemų buvo ir pirmojo karantino metu pavasarį – tada, kaip rodo POLA apklausa, bene pusei onkologinių pacientų nebuvo suteiktos reikiamos paslaugos ir tyrimai.

„Tai yra didžiulė problema, nes kai kurios onkologinės ligos greitai progresuoja, dėl to yra didelių pasekmių žmonių sveikatai“, – tvirtina M. Puidokas.

Onkologinius pacientus vienijančios asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė išskiria, kad anksčiau konsultacijos dėl stebėsenos paprastai vykdavo kontaktiniu būdu, o dabar rekomenduojama jas vykdyti nuotoliniu būdu. Anksčiau tokios reguliarios konsultacijos vykdavo kas tris mėnesius, o dabar – kas šešis, pasakoja N. Čiakienė.

Anot jos, itin daug iššūkių iki šiol kėlė karantinas ir jo ribojimas judėti tarp savivaldybių. Dėl šio ribojimo sergantiems žmonėms, bent jau iki šiol, buvo sunkiau patekti į gydymo įstaigas.

„Visgi onkologinės ligos gydomos šešiose gydymo įstaigose, kurios yra įsikūrusios Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje – tik penkiose savivaldybėse, o Lietuvoje yra 60 savivaldybių“, – LRT.lt sako N. Čiakienė.

POLA vadovė pabrėžia – nors oficialiai dėl sveikatos priežiūros paslaugų galima vykti į gydymo įstaigas, yra kelios kliūtys. Pavyzdžiui, dažnai onkologinė liga paliečia vyresnius žmones, kuriems paprastai sunkiau savarankiškai vykti į kitas savivaldybes. Anksčiau į ligoninę juos nuveždavo kaimynas ar tolimas giminaitis, o karantino metu tai nebuvo leidžiama.

Rimtos techninės bėdos ir nepakankamai lankstūs nutarimai

Žinoma, priduria Seimo laikinosios grupės „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo per COVID-19 pandemiją“ pirmininkas M. Puidokas, veikia savivaldybių teikiama pavėžėjimo paslauga, tačiau vyresnio amžiaus žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, ne visada pasitiki šia paslauga ir nenori vykti su nepažįstamais žmonėmis, o kartais ir gauti šią paslaugą ne visada paprasta.

POLA vadovė N. Čiakienė taip pat priduria, kad pacientams kyla problemų naudojantis pavėžėjimo paslaugomis. Paprastai norint gauti šią paslaugą, reikia tai planuoti iš anksto, o tai taip pat kainuoja. Pasak pašnekovės, ne visi žmonės turi pakankamai pinigų skirti šiai paslaugai.

Sunkumų kyla ir kelių patikros punktuose: „Yra buvę atvejų, kai netgi su pažyma, jog žmogus vyksta pas gydytoją, prie policijos postų būdavo apgręžiamas atgal ir turėdavo grįžti. Yra rimtų techninių bėdų, kai priimti nutarimai nėra pakankamai lankstūs.

Liūdna, bet yra žmonių, kurie piktnaudžiauja susidariusia situacija, įsideda laidotuvių vainiką ir važiuoja prie jūros, o ne į laidotuves, taip pervažiuoja visą Lietuvą.

O žmonės, kurie nepiktnaudžiauja, kuriems reikalinga pagalba sveikatai, negali patekti į gydymo įstaigas. Susidaro tokia paradoksali ir liūdna situacija“, – apgailestauja M. Puidokas.

Pasigenda vieningos sistemos

Pasak N. Čiakienės, pacientams neretai iškyla klausimų dėl to, kokius dokumentus reikia pateikti patikros punktuose. Tuo atveju, jei būtų įdiegta vieninga automatinių SMS pranešimų sistema apie būsimą vizitą valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, būtų nuimta nemenka dalis rūpesčio nuo pacientų, sako N. Čiakienė.

„Vizito lapukų niekas neduoda – informacija suvedama į e-sveikatą, ten yra duomenys, kada paskirtas vizitas. Gerai, jei įstaigos susitvarkiusios ir klientas gauna SMS žinutę, kad registracija patvirtinta, bet tikrai ne visose įstaigose sistema veikia, žmonės dėl to nerimauja. (...) Kaip parodyti dokumentus?

Atsiremiame į pareigūnų žmogiškąjį faktorių, ar jie patikės, ar supras. Vyresnio amžiaus žmogus prie e-sveikatos nemoka prisijungti, o prisiskambinti į gydymo įstaigą yra labai sudėtinga. (...) Iki galo aiškios tvarkos nėra, kokius dokumentus pateikti – svarbu įtikinti pareigūną“, – apie kylančias problemas pasakoja POLA vadovė N. Čiakienė.

Jos teigimu, ribojimas, kad žmogų į sveikatos priežiūros centrą gali vežti tik šeimos arba namų ūkio narys, buvo perteklinis. Taip pat norėtųsi, kad būtų lanksčiau žiūrima į pateikiamus dokumentus: „Moterys pačios juokauja, sako: „Jei parodysiu nuo chemoterapijos nuplikusią galvą, gal patikės, kad pas gydytoją važiuoju“, – šypteli POLA direktorė.

Iškylančių bėdų nesieja tik su karantino ribojimais

Uostamiestyje onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugas teikiančio Šv. Pranciškaus onkologijos centro atstovai pasakoja, kad ypač daug klientų skundų dėl konkrečiai karantino apribojimų nesulaukia.

Vis dėlto, kad tam tikrų nepatogumų dėl, pavyzdžiui, retesnių viešojo transporto reisų, kyla.

„Į Klaipėdą gydytis atvažiuoja žmonės iš Panevėžio, Šiaulių – iš visos Lietuvos. Kai iš toliau per dieną važiuoja tik koks vienas autobusas, tada žmogus turi skubėti spėti atlikti visas procedūras, kad spėtų grįžti. Taip vyksta tada, kai yra suretintas transportas.

Tačiau tai sudarytų problemų ne tik ligoniams, bet ir kitiems žmonėms. Miesto teritorijoje yra visos galimybės – autobusai, taksi. Kiti vis tiek susiranda, kas juos atveža, nes jeigu ligoninėje priima, reiškia, galima gydytis“, – aiškina įstaigos direktorė Aldona Kerpytė.

Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad panašūs nepatogumai galimi nebūtinai pandemijos ir karantino metu, o bet kada.

„Visi, kuriems reikia gydymo, ar į spindulinę terapiją, ar chemoterapiją – atvažiuoja. Kažkokiu būdu vis tiek pasiekia“, – patikina A. Kerpytė.

Anot pašnekovės, pandemijos metu onkologinėmis ligomis sergantiesiems galbūt kiek ilgiau tenka palaukti paslaugų, tačiau jų sulaukia visi, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas.

„Tik galbūt patys kiti neskuba. Man ir pačiai reikalingas patikrinimas. Galėčiau veržtis, bet pati susilaikau – truputėlį palauksiu, man nėra dabar krizė. Palauksiu, kol praeis karantinas, galbūt bus paprasčiau, nes tai yra profilaktinis patikrinimas. Taip pat ir dėl to, kad kiti galėtų greičiau patekti. Žinoma, galiu veržtis, tačiau šioje vietoje reikėtų ramiai žiūrėti“, – pastebi A. Kerpytė.

Įstaigos vadovės teigimu, patys gydytojai sako, kad tikrai yra galimybių pas gydytojus patekti tiems, kuriems to reikia skubiai arba dėl onkologinės ligos tiriamasi pirmąkart.

Vis dėlto, pripažįstama, kad gydymo įstaigose sulėtėję tempai kiek ištęsia laiką, o tai, susirgus onkologine liga, gali pakenkti.

„Problemų visada yra ir karantino metu, ir ne. Žmonių, nepatenkintų dėl eilių ir viso kito, yra ir ne karantino metu. Jos yra bet kokiu atveju, tik dabar tas laikas pailgėja, bet gydymo procesas nėra sustabdytas“, – patikina A. Kerpytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt