Lietuvoje

2021.01.04 22:19

Iš daugyklų išvaduoti gyvūnai įstrigo teisinėse pinklėse – besitęsiant teismams, negali būti dovanojami

Reda Gilytė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.04 22:19

Kai Lietuvoje viena po kitos buvo išaiškintos neteisėtos gyvūnų daugyklos, praėjus tik keturiems mėnesiams, kai kurios prieglaudos dabar turi galimybę dalį išgelbėtų šuniukų atiduoti naujiems globėjams. Dauguma šunų vis dar negali būti dovanojami, nes tebevyksta teismo procesai. Gyvūnų gerovės link žengia Seimas – pritarė siūlymui nuo gegužės įteisinti privalomą šunų, kačių ir šeškų ženklinimą.

Į „Nuaro“ gyvūnų globos namus buvo patekę per 70 iš daugyklos išvaduotų šuniukų. Čia jie mokosi naujo gyvenimo ir laukia naujų namų. Pasak „Nuaro“ administratorės Gintarės Liutkuvienės, jei ne teisinės pinklės, gyvūnai jau prieš kelis mėnesius būtų galėję mokytis naujų įgūdžių ir potyrių.

„Per tuos 4 mėnesius mes pasiekėme tai, kad atsisakė 12 šunų, iš tų 12 šuniukų, jau mes 9 suradom namus. Aišku buvo ir prieauglio, 4 mažyliai, kurių taip pat atsisakyta ir visi jie Kalėdas jau sutiko namuose“, – džiaugiasi G. Liutkuvienė.

Žinios. Nesėkmingas Žalos antrojo Dakaro etapo startas: sustreikavus varikliui, buvo priverstas pasitraukti

Gyvūnų prieglaudos atiduoti iš daugyklų išvaduotus šuniukus gali tik jei jų atsisako buvę savininkai. Deja, dauguma prieglaudos gyvūnų dar neturi galimybės važiuoti į naujus namus. Pasak maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, teismas dar nagrinėja aštuonis atvejus dėl daugyklų. Viena nutartis turėtų įsigalioti sausį, jei nebus apskųsta, apie sausio vidurį šuniukams bus galima ieškoti naujų namų.

„Galbūt net teismas gali pasisakyti, kad juos grąžinti savininkui ir kompensuoti tarkim išlaikymo išlaidas ar galimus sveikatos sutrikdymus“, – teigia Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas Giedrius Blekaitis.

Gyvūnų gerovės iniciatyvos vadovė sako, didžiausias pliusas, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į daugyklas. Tačiau, jos teigimu, daug teigiamų pokyčių nėra ir žeria kritiką VMVT. Pasak jos, trūksta bendravimo su tarnyba, net gyvūnų gynėjams surengus patikrinimus, vėliau iš VMVT apie rezultatus negauna jokios informacijos.

„Nuolat yra sakoma, kad trūksta įrodymų dėl Baudžiamojo kodekso 127 straipsnio, kad būtent yra vertimasis nelegalia veikla. Tiesiog keista, kyla klausimas: kas tuos įrodymus turi surinkti? Turbūt ne nevyriausybinės organizacijos, o institucijos, kurių tiesioginis darbas“, – aiškina Gyvūnų gerovės iniciatyvos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Tik kilus daugyklų skandalui seime registruotos pataisos, numatančios griežtesnes bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Kol kas jos nepriimtos. Bet aplinkos apsaugos komiteto vadovės teigimu, gyvūnų augintojų laukia pokyčiai.

„Dabar visi parduodami gyvūnai, naujai atvesti gyvūnai nuo gegužės pirmos dienos bus privalomai žymimi, o nuo 2022 metų gegužės 1-os turės būti pažymėti ir visi kiti gyvūnai. Aplinkos ministerija bus įpareigota paruošti tam tikrą kompensavimo tvarką“, – tvirtino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

VMVT žiniomis, paskutinįkart pranešimas apie neteisėtą daugyklą gautas lapkritį. Gyvūnų gynėjai sako, kad jų išties mažėja, nors dar turi maždaug šimto tokių vietų sąrašą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt