Lietuvoje

2021.01.03 21:38

Politologai apie įsibėgėjantį Seimo darbą: nors dauguma trapi, tačiau ir opozicija netvirta

Aistė Valiauskaitė, LRT televizijos laida „Metų panorama“, LRT.lt2021.01.03 21:38

2020-ieji Lietuvai – taip pat rinkimų metai. COVID–19, žinoma, padarė jiems įtakos, todėl rinkimų kampanijos buvo blankios, be ryškesnių vizijų, valstiečiams žaliesiems nepadėjo jų Vyriausybės gausiai didintos ar skirtos išmokos ir kompensacijos, ir net 400-ų tūkstančių egzempliorių tiražu išleistos konservatorių – amžinų jų konkurentų – nuodėmės. Po 8-erių metų pertraukos žmonės vėl patikėjo dešiniaisiais.

Tiesa, patikėjo per plauką, nes centro dešinės koalicijoje vos 73 nariai, o jeigu dar būtų pavykę prastumti 3 procentų kartelę, vargu ar rezultatas būtų net ir toks. Bet visos šitos aplinkybės labai greitai išvedė iš kantrybės opozicijoje atsiradusį iki tol įtakingiausiu Seimo nariu laikytą Ramūną Karbauskį ir jis pranešė pasitraukiantis iš Seimo.

Metų panorama. Svarbiausi 2020-ųjų įvykiai: pandemija, Seimo rinkimai ir neramumai kaimynystėje

Jei būtų mažesnė kartelė – būtų kitokia koalicija

Rinkimų kova prasidėjo gerokai anksčiau nei patys rinkimai. Socialdarbiečiai kovojo dėl trijų procentų kartelės į Seimą, kaip vėliau paaiškėjo – ne jiems vieniems rūpėjo galimybės likti parlamente.

Nepavyko. Pritrūko vieno tuometinių valdančiųjų balso ir penkių procentų laiptelis tapo neįveikiamas tiek socialdarbiečiams, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Būtent tas vienas balsas ir lėmė, kad šiuo metu turime centro dešinės, o ne kairės koaliciją.

„Būtumėme turėję papildomas frakcijas – lenkų rinkimų akcijos ir socialdemokratų darbo frakcijos, kurios abi turėtų po 7 mandatus. Tai, derantis dėl valdančiosios koalicijos, būtų keitę situaciją“, – sakė Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas.

„Būtų aiškesnė situacija Seime ir gana akivaizdu – vėl būtų susiformavusi centro kairioji koalicija“, – teigė Gediminas Kirkilas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas.

R. Karbauskiui teko pripažinti pralaimėjimą

Kita priežastis, turėjusi įtakos rinkimų rezultatams – koronavirusas, neleidęs partijoms, kaip įprasta, važinėti po Lietuvą, susitikinėti su rinkėjais, dalinti pažadus ir taip ieškoti paramos. Net į štabus laukti rezultatų dėl COVID'o grėsmės rinkosi tik viena kita partija. Šampaną šovė tik Laisvės partija, kurią politologai ir laiko pagrindine rinkimų laimėtoja.

„Aš manau, kad mes laimėjome rinkimus. Nežinau, kaip čia, ar šypsosi žmonės ar ne“, – sakė Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė.

Nepadėjo valstiečiams visus ketverius metus kurtos komisijos, turėjusios įrodyti jų labiausiai nemėgtų oponentų – konservatorių nusižengimus, nei prieš pat rinkimus 400 tūkstančių žurnalo „Neliečiamieji“ egzempliorių. Šįkart R. Karbauskis pralaimėjimo niekaip negalėjo paversti laimėjimu. Pro sukąstus dantis teko pripažinti politinių oponentų pergalę.

„Dabar per jus perduodu – sveikinu konservatorių partiją“, – po antrojo rinkimų turo tarė R. Karbauskis.

Turbūt vienas nemėgstamiausių R. Karbauskio žmonių Seime Viktoras Pranckietis, nors ir tapo iš valstiečio liberalu, Seimo vairą jam teko atiduoti savo naujosios partijos – Liberalų sąjūdžio – pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Tvirtumo trūksta ir pozicijai, ir opozicijai

Tačiau tvirtumo centro dešinės koalicijai trūksta. Joje 73 nariai po to, kai liberalų frakciją paliko Kęstutis Glaveckas. Iš tų likusių 73-jų – dvylika yra Vyriausybės nariai. Ir dar pandemija – užsikrėtus vienam ar kitam Seimo nariui paprastai dėl kontakto turi izoliuotis dar bent keli. Taip jau buvo nutikę net ir tada, kai reikėjo balsuoti dėl premjerės. Situaciją išgelbėjo keli Mišrios frakcijos balsai.

„Valdančioji dauguma virsta realia mažuma ir vienintelė paguoda, kad opozicija nėra vieninga. Pati politinės kovos logika reikalauja, kad socialdemokratai liktų kuo toliau nuo valstiečių. Darbo partija žais kaip ji norės, todėl manau, kad vienos valstiečių frakcijos nepakaks kovai rimtai“, – aiškino Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto politologas.

Opozicija tikrai netvirta, skambūs R. Karbauskio pažadai suformuoti galingą opoziciją ir taip pamokyti konservatorius, nes jiems praėjusiame Seime nepavyko to padaryti, kol kas liko tik žodžiais. Kai Seimo vicepirmininkais tapo kitų dviejų opozicijoje likusių partijų atstovai, o valstiečiams vietos neatsirado, nes jų siūlyta Aušrinė Norkienė palaikymo Seime nesulaukė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis pareiškė, kad jo partijos kolegos iš viso neužims jokių valdančiųjų postų Seime.

„Mes nesusitaikysim su tuo, kad mums kaip šunims būtų mėtomi kaulai, mes nesam šunauja“, – kalbėjo R. Karbauskis.

O tada žengė žingsnį, kuriuo visi abejojo iki paskutinės minutės, nes jau nekart buvo žadėjęs taip pasielgti.

„Aš, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Ramūnas Karbauskis, vadovaudamasis įstatymo 96 str nuostatomis pareiškiu, kad atsistatydinu ir LR Seimo nario pareigų – toks pareiškimas“, – lapkritį pranešė R. Karbauskis.

„Jis tiesiog apskaičiavo savo situaciją ir nusprendė, kad tam neverta gaišti laiko ir išėjo būti laisvu žmogumi. Dabar galės daryt ką norės, važinėti, kur norės“, – minėjo V. Dumbliauskas.

Pasitraukus R. Karbauskiui valstiečiai gavo ir Seimo vicepirmininko postą. Juo tapo Jonas Jarutis, kurį valdantieji R. Karbauskiui siūlė teikti iš pradžių, vietoje A. Norkienės.

„Čia buvo labiau šou – pseudo politinis įvykis, sukurtas labiau valstiečių, iš dalies ir konservatorių. Konservatorių, nes lyg norėta parodyti, kieno yra dauguma. Ir valstiečių, kurie į postus siūlė ne pačius tinkamiausius žmones“, – dėstė M. Jastramskis.

Ir nors iš Seimo pasitraukė, po dviejų savaičių R. Karbauskis vėl su žiniasklaida kalbėjo parlamente: esą ne tik ketina čia būti kiekvieną savaitę, bet ir dar kartą atšaukė savo pažadą.

„Ką čia veikiate? Dirbu. Kaip partijos pirmininkas. Galiu pasakyti, kad mes grįžtam į darbą komitetų vadovybėse, komisijų vadovybėse“, – atsakė R. Karbauskis.

Sustiprėjo prezidento įtaka

Dar vienas svarbus įvykis, anot politologų, galios žaidimai. 2016 metų R. Karbauskio pažadas perkelti galios centrą į Seimą – neįgyvendintas.

„Gal čia lėmė, kad du lyderiai konkuravo. Saulius Skvernelis visada konkuravo su R. Karbauskiu – jie partneriai per prievartą ir išskaičiavimo reikalingi“, – minėjo V. Dumbliauskas.

M. Jastramskis sako, kad prezidento vaidmuo irgi tapo svarbesnis, o žodis – svaresnis.

„Po to, kai dauguma Gitano Nausėdos du veto atmetė, po to 10 iš eilės nepavyko. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir dabartinė dauguma turės skaitytis su tuo, kad gali prezidentas atmesti veto“, – dėstė politologas.

Naujosios valdžios santykiai su prezidentu kol kas be didelių sukrėtimų, nors savo įtaką jis jau pamėgino demonstruoti, kai buvo formuojama vyriausybė.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.04.14 12:57

Karantiną Vyriausybei siūloma pratęsti iki vasaros pradžios

daugiau laisvės – persirgusiems ir pasiskiepijusiems nuo COVID-19; atnaujinta 14.59
Skiepijimas nuo COVID-19 Marijampolėje
6

Lietuvoje

2021.04.14 14:25

Vyriausybė siūlo abiturientus susigrąžinti į mokyklas nuo gegužės, svarstomas naujas testavimo būdas darželiuose

nuo balandžio 26 dienos pradinukai blogesnės padėties savivaldybėse testuosis, atnaujinta 15.54
6
Arūnas Dulkys

Lietuvoje

2021.04.14 16:18

Dulkys: skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina kol kas nebus pradėtas

pavėlinus vakcinavimą „Pfizer“ vakcina, iki liepos pavyktų paskiepyti 1,5 mln. žmonių; atnaujinta 17.22