LRT ieško sprendimų
Daugiakultūris dienos centras Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.05 12:03

Nuo tapybos parodų iki repo dirbtuvių – kaip dienos centras padeda romų vaikams išlikti švietimo sistemoje

atnaujinta 12.58
Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.01.05 12:03

Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria romų bendruomenė, – ankstyvas vaikų iškritimas iš švietimo sistemos. Į šią problemą reagavo Vilniuje veikiantis daugiakultūris dienos centras „Padėk pritapti“. Čia ne tik romų, bet ir kitų tautybių vaikams padedama ruošti namų darbus, ugdomi socialiniai gebėjimai, rengiami įvairūs kūrybiniai užsiėmimai. Pasak ekspertų, panašūs centrai galėtų padėti ir kitose savivaldybėse gyvenantiems romams, tačiau tam reikia stabilesnio finansavimo.

Pirminis tikslas – kad romų vaikai pabaigtų bent pradinę mokyklą

„Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė LRT RADIJUI pasakoja, kad centras savo veiklą pradėjo maždaug prieš 10 metų. Tuomet pagrindinis savanorių tikslas buvo padėti romų vaikams išlikti mokymosi sistemoje bent pirmus ketverius metus.


„Tas tikslas buvo labai konkretus ir aiškus. Organizacijos savanoriai pradėjo važinėti į tuometį Kirtimų taborą – pas šeimas, kurios gyveno atskirtyje, kurių vaikai nelankydavo mokyklos arba mesdavo ją pirmaisiais, antraisiais mokymosi metais. Savanoriai beldėsi į namų duris ir pradėjo siūlyti pagalbą ruošiant namų darbus, mokant lietuvių, rusų kalbų, nes tai nėra gimtosios jų kalbos“, – teigia I. Kreivėnaitė.

Pasak pašnekovės, savanoriams pavyko užmegzti glaudų ryšį su vaikais ir jų šeimomis, pelnyti jų pasitikėjimą. Vėliau mokymosi pagalbą centro darbuotojai teikė ir pačiose mokyklose. Iš pradžių vaikų dienos centras buvo įkurtas Naujininkuose, tačiau pernai persikėlė į naujas patalpas Naujamiestyje. Čia įsikūręs ir Romų visuomenės centras, kuris su romų bendruomene dirba jau dvidešimt metų. Dabar „Padėk pritapti“ centrą lanko maždaug 50 romų ir 30 kitų tautybių vaikų.

„LRT ieško sprendimų“ komanda tęsia projektą ir šį kartą domisi, kaip gyvena mūsų bendruomenės nariai – tautinės bendrijos, kurios Lietuvoje sudaro 14 proc. visų šalies gyventojų. Kokių problemų kyla, kaip jos sprendžiamos, kaip pavyksta pasiekti gerų rezultatų, o kas sekasi sunkiau – apie tai visą šią savaitę LRT televizijoje, radijuje ir portale LRT.lt.

Centre – nuo tapybos parodų iki repo dirbtuvių

Centro edukatorė ir projektinių veiklų organizatorė Agnieška Avin pabrėžia, kad čia kuriama vaikams saugi erdvė. Jie įsitraukia į įvairias kūrybines veiklas: šokio užsiėmimus, fotografijos ar repo dirbtuves.

„Padėk pritapti“ darbuotojos pasakoja, kad vaikai noriai seka teigiamais pavyzdžiais. Vienam vienuolikmečiui centro lankytojui surengus autorinę tapybos darbų parodą, jo užsidegimu piešti užsikrėtė ir kiti vaikai.

Norime kuo labiau tuos talentus rodyti ir įkvėpti vaikus, kad jie stengtųsi ir tikėtų savimi. Kad neklausytų per daug to, ką kartais girdi mokykloje, gatvėje ar gali perskaityti žiniasklaidoje.

„Žinome, kad turime ir talentingų muzikantų. Norime kuo labiau tuos talentus rodyti ir įkvėpti vaikus, kad jie stengtųsi ir tikėtų savimi. Kad neklausytų per daug to, ką kartais girdi mokykloje, gatvėje ar gali perskaityti žiniasklaidoje. Jie yra stiprūs, šaunūs ir tikrai gali daug pasiekti“, – pabrėžia A. Avin.

Dienos centre didelis dėmesys skiriamas ir socialiniams įgūdžiams ugdyti: vaikai mokomi atpažinti jausmus, valdyti emocijas, skatinama pagarba vieno kitam. Taip pat stiprinamas lietuvių ir kitų kalbų mokėjimas, tam pasitelkiami ir kalbiniai žaidimai bei kūrybinis rašymas.

Per karantiną didelė dalis centro veiklos persikėlė į nuotolį. Tiesa, darbuotojos pastebi, kad vaikai šiuo metu ir taip daug laiko praleidžia prie ekranų, nuo jų pavargsta, todėl juos ne visada pavyksta prisikviesti į nuotolines popamokines veiklas. Sunkumų kyla ir dėl to, kad kai kuriose daugiavaikėse ar sunkiau besiverčiančiose šeimose vaikams nepakanka kompiuterių, dažnai namuose nepavyksta rasti ir tylesnės asmeninės erdvės. Todėl laukiama, kol pagerės epidemiologinė situacija ir bus galima sugrįžti į dienos centrą, vėl bendrauti gyvai.

Sėkmingą centro veiklą įrodo mokslus tęsiantys vaikai

„Padėk pritapti“ darbuotojos pasakoja, kad centro lankytojų skaičius išsiplėtė ir dėl to, kad vaikai į jį pasikvietė savo brolių ir seserų, draugų. Viena tokių – šeštus metus dienos centrą lankanti septintokė Sonata.

„Apie centrą sužinojau iš sesės, tuomet jį lankyti pradėjau ir aš. Norisi čia ateiti, nes centro vadovai suteikia pagalbos, ruošiant namų darbus, yra dalijamos mokyklai reikalingos priemonės.“ Mergina pasakoja, kad čia organizuojamos įvairios veiklos ir per atostogas. Vaikams, kurie dienos centro nelanko, Sonata siūlo pamėginti. Taip ji į „Padėk pritapti“ erdvę pasikvietė ir savo draugų.

Nors sunku konkrečiai nustatyti, kiek būtent dienos centro lankymas padeda romų vaikams išsilaikyti švietimo sistemoje, „Padėk pritapti“ vadovė I. Kreivėnaitė teigia, kad pasiektą rezultatą galima įvertinti remiantis gyvais pavyzdžiais.

Šiandien tie vaikai, iš kurių tikėjomės, kad baigtų bent keturias klases, dabar mokosi 8, 9, 10 klasėse, yra kas ir į profesines mokyklas nuėjo.

„Tai tas pirminis tikslas – padėti vaikams išsilaikyti švietimo sistemoje bent pirmus ketverius metus – yra ženkliai viršytas. Šiandien tie vaikai, iš kurių tikėjomės, kad baigtų bent keturias klases, dabar mokosi 8, 9, 10 klasėse, yra kas ir į profesines mokyklas nuėjo“, – teigia pašnekovė. Ji viliasi, kad šiuolaikinė romų karta bus išsilavinusi ir švietimo problema romų bendruomenei ateityje nebus tokia opi.

Neigiamos visuomenės nuostatos – išlikusios, trūksta ir stabilaus finansavimo

Nors pačiame dienos centre skatinama pagarbi ir draugiška atmosfera, romų vaikai ne visada tokio bendravimo sulaukia iš visuomenės. Centro darbuotojos pasakoja, kad, kartu su vaikais vaikštant po miestą, sulaukiama daug smalsių ir kartais nepriimančių žvilgsnių.

Pasak A. Avin, visuomenė ir žiniasklaida vis dar kuria vieną, labai statišką romų vaizdinį. Taip, anot jos, tikriausiai nutinka todėl, kad didelė dalis gyventojų neturi galimybių bendrauti su romais kituose, nestereotipiniuose kontekstuose.

Šiuo metu „Padėk pritapti“ centre dirba trys darbuotojos. Pasak I. Kreivėnaitės, nors centrui padeda daug savanorių, nuolatinių darbuotojų trūksta, taip pat trūksta ir stabilaus finansavimo.

„Tų resursų tikrai neturime tiek, kiek jų reikėtų ir kiek norėtųsi, kad galėtume nuosekliai ir kokybiškai užtikrinti kiekvieną savo darbą ir tą dėmesį, skiriamą vaikams ir šeimoms. (...) Mes esame nevyriausybinė organizacija, stabilaus, kelerių metų valstybės finansavimo niekada nesame turėję“, – teigia pašnekovė.

I. Kreivėnaitė prisipažįsta, kad per centro veiklos dešimtmetį yra ne kartą galvojusi ieškoti kito darbo. Tokių minčių jai kildavo dėl patiriamo emocinio perdegimo ir todėl, kad organizacijai nuolat tekdavo įrodinėti savo veiklos prasmingumą. Visgi pašnekovė pabrėžia, kad pastaraisiais metais „Padėk pritapti“ veikla yra matoma, o centras sulaukia palaikymo iš įvairių institucijų, žiniasklaidos ir padėti norinčių gyventojų.

Nuo šių metų akredituotiems vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos. „Padėk pritapti“ bendruomenė tikisi, kad tai leis užsitikrinti stabilesnį finansavimą tiek jų, tiek kitų centrų veiklai.

Romų išsilavinimo situacija gerėja, tačiau iššūkių išlieka

Kaip teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja Vita Kontvainė, „Padėk pritapti“ centras yra geras pagalbos romų vaikams pavyzdys. Pasak jos, tose savivaldybėse, kuriose romų bendruomenė nėra tokia didelė kaip sostinėje, svarbu, kad romų vaikai galėtų lankyti bendrus dienos centrus.

Pasak socialinių mokslų daktarės, dienos centrai Lietuvoje atlieka labai svarbią švietimo pagalbos ir neformalaus ugdymo funkciją, tačiau pačių centrų iki šiol trūksta, paslaugos prieinamos ne visiems vaikams.

Romų švietimo problemas ne vienerius metus tyrinėjanti pašnekovė pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais situacija gerėja.

„Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, mes matome teigiamų rezultatų. Jau nuo 2000 metų yra fiksuojami galbūt nelabai smarkūs, bet reikšmingi pokyčiai. Tolygiai daugėja švietimo sistemoje išliekančių romų vaikų. Matome didesnę įvairovę, kaip vaikai pasiskirsto skirtinguose ugdymo lygmenyse“, – teigia V. Kontvainė.

Pasak pašnekovės, per pastaruosius penkerius metus išaugo vaikų darželius lankančių romų vaikų dalis, taip pat mažėja pirmą klasę lankyti vėluojančių vaikų.

Pasak V. Kontvainės, romų švietimo padėtis gerėja dėl įvairių priežasčių, viena jų – per pastaruosius dešimtmečius pasikeitęs ir pačių mokytojų bei mokyklų administracijos požiūris į romų vaikus. Pašnekovės teigimu, švietimo svarbą dabar suvokia ir patys tėvai bei vaikai, tačiau būtent romų vaikams neretai prireikia didesnės pagalbos, nes dažnai jų tėvai yra mažiau išsilavinę ir patys negali padėti savo vaikams mokytis.

Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja atkreipia dėmesį, kad romų vaikams vis dar kyla iššūkių, pereinant mokytis į aukštesnes klases. Pasak pašnekovės, šią situaciją padėtų spręsti glaudesnio ryšio su moksleiviais paaugliais palaikymas. Taip pat svarbu skatinti didesnį jų įsitraukimą į bendruomenės veiklą.