Lietuvoje

2021.01.02 12:02

Ar Skvernelis išdrįs, Landsbergis suspės, o Paluckas liks: ramių politinių metų tikėtis neverta

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.01.02 12:02

2020-ieji Lietuvos politinėje arenoje buvo ryškiai pažymėti COVID-19 pandemijos ir Seimo rinkimų žymėmis. Nors 2021-aisiais nėra numatyti jokie nacionaliniai rinkimai, panašu, kad šie metai šalies politikoje ramūs nebus. LRT.lt kviečia aptarti didžiausias 2021 m. politines intrigas.

COVID-19 pandemija ir Vyriausybės likimas

Visą pasaulį 2020 m. apėmusi koronaviruso pandemija neaplenkė ir Lietuvos. Jei iš pradžių Lietuva pavyzdingai kovojo prieš šį virusą, metų pabaigoje tapome pirmi Europos Sąjungoje pagal sergamumą COVID-19, kasdien fiksuojama po kelis tūkstančius naujų koronaviruso atvejų, sparčiai auga ir mirčių nuo šios infekcinės ligos skaičius. Lietuvoje 2020 m. pabaigoje pradėta vakcinacija nuo COVID-19, tačiau ekspertai tikina, kad kova su pandemija tęsis ir kitąmet.

Pandemija, panašu, 2021 m. gali turėti įtakos ir politiniams procesams, ypač kalbant apie naujosios Vyriausybės, kuri kovą su COVID-19 pradėjo griežtu karantinu, veiklą. Kaip LRT.lt teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė, politologė Rima Urbonaitė, kadangi kova su koronavirusu bus pagrindinis ministrų kabineto darbas, neabejotinai ir politiniai vertinimai bus susiję būtent su minėtos kovos rezultatais.

Be to, kaip pastebėjo politologė, pandemija atskleidė ir daugelį kitų problemų Lietuvos sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimos sistemose, kurias Vyriausybei teks spręsti.

„Vyriausybė neturės galimybių gauti indulgencijų arba pasiteisinti. Pasiteisinimams laikas jau seniai praėjęs. Vyriausybė atėjo į didelę krizę, [...] tai nėra šiltnamio sąlygos. Nenoriu vartoti frazės „karo sąlygos“, bet tai yra kažkas panašaus“ , – perspėjo R. Urbonaitė.

Anot jos, nors kovai su pandemija vadovauja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, dar iki darbo pradžios sulaukęs kritikos iš prezidento Gitano Nausėdos, tačiau labai didelę atsakomybės naštą neša ir kartu smarkiai dėl galimų klaidų rizikuoja ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Ji nevengia tos atsakomybės ir man kol kas susidaro įspūdis, kad ją matome net dažniau viešojoje erdvėje negu patį A. Dulkį. Akivaizdu, kad I. Šimonytė nėra ta, kuri A. Dulkį išleido į priekines linijas, sakydamas „tu eik, o aš pažiūrėsiu nuo savo kalniuko iš tolo ir pagalvosiu, kada man verta įsikišti“. [...]

I. Šimonytė rizikuoja ne ką mažiau negu ponas A. Dulkys. Manyčiau, kad, jei jiems reikės rizikuoti, jei reikės prisiimti atsakomybę, tai tą jie darys abu“, – kalbėjo politologė.

R. Urbonaitės manymu, klaidų kovoje su pandemija nebus išvengta, tačiau būtina atsižvelgti į klaidos kainą ir žalos mastą.

„Jei bus klaidų, kurios kainuoja daug, tai atitinkamai daug gali tekti susimokėti, prarandant politinį pasitikėjimą. [...] Aš net neabejoju, kad išlaikyti aukštus reitingus, sulaukti daug plojimų tikrai nepavyks nei ponui A. Dulkiui, nei I. Šimonytei. Tai nėra sprintas, tai yra maratonas, kurį jiems reikės bėgti kantriai, sukandus dantis ir tik paskui galbūt tikėtis, kad finale galima bus pamatyti pozityvesnį rezultatą“, – akcentavo politologė.

R. Urbonaitė sakė, kad tikimybė, jog ministrų kabineto laivas paskęs kitąmet yra, tačiau, anot jos, tik tokiu atveju, jei valdantieji padarys dideles klaidas, o opozicija sugebės jomis pasinaudoti.

Trapios daugumos problema

Naujoji valdančioji koalicija, kurią 2020 m. suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, negali pasigirti tvirta dauguma Seime – valdantieji turi 73 balsus. Be to, 12 valdančiųjų atstovų eina ministrų pareigas, tad šie ne visada gali dalyvauti sprendimų priėmimo procese Seime.

Klaipėdos universiteto docentas, politologas Saulius Šiliauskas LRT.lt sakė, kad valdančiosios daugumos trapumo problema koaliciją kamuos ir 2021 m. Anot jo, valdančiųjų pajėgos Seime gali sumenkti, ir daliai jų susirgus ar išvykus. Dėl to, politologo teigimu, valdantiesiems teks nuolat ieškoti opozicijos paramos.

„Tai iš esmės nebus naujų metų naujas iššūkis. Šie trapios daugumos ir nestabilumo veiksniai buvo ir anksčiau, jie sufleruoja, kad valdantiesiems, nori ar nenori, teks lėtinti apsukas įvairių įstatymų priėmime ir priiminėti tik pačius reikšmingiausius, svarbiausius, gerai išdiskutuotus įstatymus, suradus opozicijoje paramą. Kitaip tariant, matysime tas momentines koalicijas, sudarytas konkrečiu klausimu“, – dėstė S. Šiliauskas.

Politologas neatmetė, kad gali būti prieita ir prie mažumos Vyriausybės scenarijaus, tačiau, anot jo, valdantieji vis dėlto sugebės užbėgti įvykiams už akių, pasitelkdami paramą iš kitų politinių jėgų.

„Taigi, ko gero, būtent tokio valdančiosios daugumos veiklos algoritmo reikėtų ir tikėtis, nebent įvyktų kažkoks formalus valdančiosios koalicijos praplėtimas, įtraukiant į ją, pasikviečiant kokią nors politinę jėgą. Bet kol kas manau, kad dabartinė valdančioji dauguma, atsižvelgiant į pandeminę situaciją, prabangos ieškoti koalicijos praplėtimo galimybės neturės. Todėl to balansavimo ant ribos tikrai bus, tikrai galime pamatyti tokių atvejų, kai kažkam iš valdančiųjų nesudalyvavus Seimo posėdyje, staiga nebus priimtas įstatymas“, – svarstė S. Šiliauskas.

Kova dėl rinkiminių pažadų

Tos pačios lyties asmenų partnerystė, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo dekriminalizavimas, Stambulo konvencija, pavardžių rašyba – tai tikslai, apie kuriuos garsiai Seimo rinkimų metu kalbėjo šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančios partijos. Tiesa, neslepiama, kad dėl kai kurių iš šių klausimų, pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, sutarimo koalicijoje nėra, mat tam nepritaria konservatoriai, tad liberalioms jėgoms paramos šiai iniciatyvai teks ieškoti opozicijos gretose. Tačiau ar toks manevravimas nesukels konfliktų valdančiojoje daugumoje?

Politologas S. Šiliauskas priminė, kad valdančiųjų gretose, kaip ir jie patys yra skelbę, pasiektas susitarimas dėl minėtų klausimų nekonfrontuoti ir bendros nuomonės neieškoti. Vis dėlto, anot jo, siekiant išvengti konfliktų, svarbu užtikrinti, kad liberalios jėgos koalicijoje turėtų galimybę inicijuoti savo idėjų įgyvendinimą.

„Darbotvarkės sudarymo iniciatyvą koalicijoje turintys konservatoriai [...] tarsi nenumato išbraukti tų klausimų. Atrodo, kad yra susitarimas dėl tų klausimų, kad kiekviena partija ieškos susitarimo Seime. Galime numatyti, kad toks sutarimas egzistuoja, vadinasi tie klausimai bus iškelti, bet, jei jiems pritarimo nebus, durimis nebus trankoma. Tik svarbu, kad jokia politinė jėga koalicijoje nesijaustų taip, kad jai iš viso nebuvo suteikta proga ar galimybė“, – kalbėjo S. Šiliauskas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija opozicijai mainais už paramą tam tikrai klausimais negali siūlyti jokių postų ar savo paramos, tad, politologo teigimu, liberalams belieka tikėtis, kad jų iniciatyvoms opozicinės frakcijos pritars dėl ideologinių panašumų.

Kaip teigė S. Šiliauskas, nors valdančiojoje koalicijoje „karštųjų klausimų“ rebusas, atrodo, yra išspręstas, negalima atmesti konfliktų, galinčių pasibaigti radikaliais sprendimais, ginant savo rinkiminius pažadus, galimybės.

„Kai kas, sprendžiant įvairius klausimus, gali panorėti atsistoti į šoną, kas įvyko, praeitoje kadencijoje valdančiojoje koalicijoje, nesutariant dėl miškų urėdijų reformų. Tada atsirado galimybė socialdemokratams išeiti iš koalicijos, dėl to įvyko skilimas. Taip galėtų nutikti, jeigu būtų išėjimo iš koalicijos intencija. Šiuo atveju žiūriu į liberalias jėgas, ypač į Laisvės partiją. Jeigu jie atėjo į Seimą būtent dėl tų minėtų klausimų, tai, vadinasi, jie turi kažkaip parodyti, kad sprendžia šiuos klausimus. Jeigu nieko nevyksta, tai jiems kažką reikės daryti“, – kalbėjo politologas.

Opozicijos lyderio dilema

Naujos kadencijos Seime opozicinės jėgos – „valstiečiai“, socdemai ir „darbiečiai“ – žadėjo bendradarbiauti, suburti opozicinį bloką, išsirinkti opozicijos lyderį, tačiau šie pažadai ir liko tik pažadais. Nuo pat parlamento darbo pradžios pačioje opozicijoje vieni kitiems skriejo kaltinimai santykių mezgimu su valdančiais, postų prekyba.

2021 m. opozicijos vieningumo klausimas ir toliau išliks vienu svarbiausiu Seime. Kaip pastebi ekspertai, jei opozicija nori tinkamai oponuoti valdantiesiems, užsiimti parlamentine kontrole, jiem teks susivienyti. Tačiau, ar jiems tai padaryti pavyks?

„Kol kas atskiros opozicinės frakcijos nemato naudos veikime kartu. Tai ir nulemia tai, kad dabar kiekvienas užsiima savo reikalais, bando išpešti naudos sau. Visi galvoja, kaip būti ryškesniais, kaip būti labiau matomais, kaip išsiskirti. O, kai atsirandi bendrame darinyje, tai juk ir sėkmėmis, ir nesėkmėmis reikia dalintis draugiškai, taigi šioje vietoje opozicinės frakcijos nemato naudos vienytis“, – komentavo politologė R. Urbonaitė.

MRU docentė teigė mananti, kad derybos dėl opozicijos lyderio užtruks ir, anot jos, labai tikėtina, kad ir kitąmet Seime ši pozicija liks tuščia.

„Įtariu, kad čia „valstiečiai“ labiau nori po savo sparnu apglėbti tas kitas opozicines partijas, o joms, matyt, po tuo sparnu gali būti šiek tiek ir ankštoka, ir jos nesiveržia būti kažkieno globojamos“, – svarstė R. Urbonaitė.

Pokyčiai socdemų gretose: ar bus pakeistas G. Paluckas?

2021 m. ne vienoje politinėje partijoje vyks pirmininko rinkimai. Viena tokių – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

LSDP 2020 m. Seimo rinkimai nebuvo sėkmingi – jie pagal iškovotus mandatus parlamente liko treti. Tačiau turbūt dar daugiau smūgių patyrė socdemų pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis, 2019 m. pralaimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje Žirmūnų apygardoje, pralaimėjimą patyrė ir 2020 m. kovoje dėl Seimo nario mandato Utenos vienmandatėje apygardoje.

G. Paluckas pateko į parlamentą pagal sąrašą, tačiau ten netapo LSDP frakcijos seniūnu, mat kolegos palaikė ne jo, o ilgamečio parlamentaro Algirdo Syso kandidatūrą. Užuominų G. Paluckui apie traukimąsi iš partijos pirmininko posto būta ne kartą, tačiau jis tikina lauksiantis gegužę vyksiančių LSDP vadovo rinkimų.

LRT.lt kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Donatas Puslys teigė manantis, kad priekaištai G. Paluckui tiek dėl jo paties, tiek ir partijos nesėkmių yra pagrįsti. Kita vertus, anot apžvalgininko, šiam politikui teko sunki užduotis – vadovauti partijai pokyčių metu, kai iš jos pasitraukė ne vienas politikos veteranas, kai teko keisti partijos programą, nuostatas, laikotarpiu.

„Aišku, G. Palucko pavardė tapo tam tikru priežodžiu, simbolizuojančiu nesėkmę, tarkime, kaip Rūta Ščiogolevaitė „Eurovizijoje“, kuri vis nelaimėdavo. Tai G. Paluckas dabar tapo politine R. Ščiogolevaite. Manau, kad nuolatiniai pralaimėjimai tikrai neprideda stiprybės lyderiui. Tačiau kyla klausimas, aplink ką kitą socdemams susiburti. Visada gali žinoti, ko tu nenori, bet žymiai sudėtingesnis klausimas tada yra: ko tu nori ir kas gali perimti lyderystę“, – komentavo D. Puslys.

Anot jo, LSDP šiuo metu yra veikiama kelių jėgų: partijos centriniai organai pasisako už vakarietišką socialdemokratiją, kur itin daug dėmesio skiriama žmogaus teisėms, o regionuose susitelkę socdemai labiau akcentuoja ekonominius ideologijos aspektus. Kaip teigė D. Puslys, šių srovių susidūrimas turėtų atsispindėti ir partijos pirmininko rinkimuose.

„Partijos pirmininko rinkimai gali būti balsavimas ir dėl to, galbūt gali būti norima pasukti atgal tam tikra prasme. [...] Neatmestina, kad gali skambėti argumentai apie tai, kad pasikeisti partijai nepavyko, kad pokyčiams nepribrendome, kad vakarietiško socialdemokratiškumo Lietuvos rinkėjams nereikia, o patys vakariečiai daro klaidą.

Gali būti, kad tokiu atveju į pirmininkus bus renkamas kitas žmogus, tarkime, Mindaugas Sinkevičius. Jis galėtų būti tuo vadovu, kuris labiau akcentuotų ekonominę partijos programos liniją. Nesakau, kad jis būtų priešiškas žmogaus teisių klausimams, bet tiesiog nelabai skirtų dėmesio jiems“, – dėstė D. Puslys.

Konservatorių sprendimas: ar atsiras konkurentų G. Landsbergiui?

2021 m. partijos pirmininko rinkimus planuoja ir TS-LKD. Neabejotinai visų akys čia krypsta į dabartinį partijos lyderį Gabrielių Landsbergį, tačiau šis politikas neseniai pradėjo eiti daug laiko ir energijos reikalaujančias užsienio reikalų ministro pareigas. Be to, 2020 m. Seimo rinkimuose TS-LKD kandidatų į parlamentą sąrašą vedė Ingrida Šimonytė. Ar tai reiškia, kad konservatoriai norėtų pokyčių ir partijos vadovybėje? Ar TS-LKD gali išsirinkti kitą partijos pirmininką?

Kaip teigė politologė R. Urbonaitė, TS-LKD nėra vieno žmogaus partija, tad artėjančių partijos pirmininkų rinkimų negalima apibūdinti fraze „arba G. Landsbergis, arba nieko“. Anot jos, neatmestina, kad dalis konservatorių gali suabejoti dabartinio partijos vadovo lyderyste.

„Jei galbūt partijos viduje G. Landsbergio lyderystė aiškesnė, tai, kalbant apie išorę, galima pasakyti, kad G. Landsbergis nėra tas labai gerai vertinamas politikas. Jis išorėje labai stipraus autoriteto neturi. Aišku, yra ir pozityviai šį politiką vertinančių žmonių, bet negatyviai vertinančių yra daugiau.

Kitas dalykas – mes turbūt ne be reikalo matėme komunikaciją, kuri, atrodo, buvo kuriama taip, kad G. Landsbergio neturėtų būti per daug. Galbūt partiečiai kelia klausimą „ar turime pirmininką, kurį reikia paslėpti? Ar tai yra gerai?“, – svarstė MRU docentė.

Pasak R. Urbonaitės, nors akivaizdžiai už G. Landsbergį labiau telkiančiais kandidatais į partijos pirmininkus TS-LKD gretose nelyja, neatmestina, kad per rinkimus atsiras ir kitų kandidatų.

„Neatmesčiau galimybės, kad gali pabandyti sudalyvauti partijos pirmininko rinkimuose Laurynas Kasčiūnas, kuris, kaip matėme, per Seimo rinkimus buvo aukštai išreitinguotas. Galų gale pažiūrėkite į Paulių Saudargą, kuris šiuo metu eina Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigas, kuris, manyčiau, kraunasi įspūdingą politinį kapitalą, kalbant apie jo savanorišką veiklą, kuri negali būti nepastebėta, neįvertinta“, – svarstė politologė.

„Valstiečių“ vadovo rinkimai: ar S. Skvernelis išdrįs?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš tų partijų, kuri 2021 m. taip pat planuoja partijos pirmininko rinkimus. Nors mažai kam kyla abejonių, kad kažkas galėtų pakeisti dabartinį „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, apžvalgininkai ragina prisiminti su LVŽS jau antruose Seimo rinkimuose dalyvavusį, buvusį premjerą Saulių Skvernelį, kuris ne kartą kritikavo R. Karbauskį dėl to, kad LVŽS per mažai demokratijos. Ekspremjeras užsiminė apie stojimą į partiją ir galimą kandidatavimą į pirmininkus, tačiau iki šiol to nepadarė ir šiuo metu apie tai iš viso nekalba.

D. Puslys, LRT.lt paklaustas, ar galime tikėtis S. Skvernelio persigalvojimo ir mestos pirštinės R. Karbauskiui, teigė, kad, visų pirma, reikia įvertinti pačius „valstiečius“ kaip partiją. Jo teigimu, ekspremjeras, neapskaičiavęs rizikų, staigų sprendimų nesiims.

„S. Skvernelis, manau, nėra oportunistas, tad nemanau, kad jis, nepasiskaičiavęs pliusų ir minusų, šoks basas į dilgėles, rizikuodamas. Manau, kad „valstiečių“ partija akivaizdžiai yra R. Karbauskio asmeninis projektas su jo lojalistais, su jo žmonėmis.

Viena iš politinės partijos funkcijų yra elito atranka, kai atrenkami žmonės, kurie yra talentingi, gabūs, jie įvairiais lygiais socializuojami ir tada jiems yra patikima vis daugiau atsakomybės, taip lipant laiptais, tarkime, nuo savivaldybės iki Seimo lygio. „Valstiečių“ gretose matau visiškai priešingą tradiciją – ten labiau kalbama ne apie kvalifikacijas, kompetencijas, o apie lojalumą R. Karbauskiui. Jam nereikėjo asmenybių partijai, jam reikėjo klusnių rankų“, – kalbėjo D. Puslys.

Anot jo, LVŽS vadeles iki šiol tvirtai tebėra suėmęs R. Karbauskis, nors ir pasitraukė iš Seimo. Todė, D. Puslio manymu, konkurencija partijos vadovui vargu, ar atsiras.

„Bet kas, kas apsisręstų kandidatuoti į partijos pirmininkus, turi tą suvokti – kad galimybė laimėti priklauso ne nuo jų pačių, o nuo paties R. Karbauskio, kiek jis bus suinteresuotas išlaikyti dabartinį partijos veidą, dabartinę sistemą, nuo to, kiek jis pats norės likti politikoje. Manau, kad visos kortos yra R. Karbauskio rankose“, – dėstė pašnekovas.

Populiariausi