Kartu su 2020-aisiais baigiasi ir daugybe įvykių apipintas dešimtmetis. Portalas LRT.lt kviečia pažvelgti, kokie Lietuvos įvykiai buvo įsimintiniausi per pastaruosius 10 metų.
2010-ieji
Mirė pirmasis prezidentas Algirdas Brazauskas
Birželio 26-ąją šalį apskriejo žinia, kad eidamas 78-uosius po sunkios ligos mirė pirmasis išrinktas atkurtos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tai buvo pirmasis kartas, kai Lietuva turėjo surengti tokio masto valstybines laidotuves. Tuomet neapsieita be skandalo, nes bažnyčia neleido velionio šarvoti Vilniaus arkikatedroje.
Į prezidentūrą, kurioje vyko atsisveikinimas su A. M. Brazausku, plūdo minios žmonių. Liepos 1-ąją A. M. Brazauskas amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse įrengtame šalies vadovų panteone.
Kritika Lietuvos užsienio politikai
2010-aisiais tiek tuometė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Andrius Kubilius susitiko su tuomet Rusijos premjero pareigas ėjusiu Vladimiru Putinu. Vasarį šalies vadovė su Rusijos Vyriausybės vadovu susitiko Suomijoje, o kovą ministras pirmininkas lankėsi Maskvoje.
Tačiau prezidentė buvo kritikuota dėl kitų savo sprendimų užsienio politikos klausimais. Tuomet ji pasirinko ignoruoti JAV prezidento Baracko Obamos kvietimą ir į balandį Prahoje surengtą JAV prezidento susitikimą su Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais delegavo premjerą. Vėliau tais pačiais metais D. Grybauskaitė susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
Pirmasis tolerancijos išbandymas
Gegužės mėnesį Vilniuje įvyko pirmosios „Baltic pride“ eitynės. Surinkusios apie 350 dalyvių ir kone dvigubai daugiau priešininkų. Apie 800 policijos pareigūnų malšino protestuotojus, buvo pasitelkta ir raitoji policija. Visgi susirinkę eitynių priešininkai svaidė akmenis, dūmines bombas, laidė įžeidžiančius šūkius.
Policijai teko panaudoti ašarines dujas, į komisariatus pristatyta dešimt žmonių, kurių du nešėsi sprogstamąsias medžiagas. Už viešosios tvarkos pažeidimus sulaikyti Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka.
2011-ieji
Mirė Justinas Marcinkevičius
Minint Lietuvos nepriklausomybės dieną, vasario 16-ąją, eidamas 81-uosius metus Anapilin iškeliavo rašytojas, poetas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius. Poetas buvo gydomas po sunkios galvos ir kaklo traumos, kurią patyrė dviem mėnesiais anksčiau.
Kaip tuomet pasakojo J. Marcinkevičiaus žmona, sunkią traumą jis patyrė eidamas link pašto dėžutės. Amžinojo poilsio poetas atgulė Antakalnio kapinėse.
Mirė Bronislovas Lubys
Spalio 23-ąją šalį apskriejo žinia, kad Druskininkuose mirė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, buvęs premjeras, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, verslininkas Bronislovas Lubys.
Jis buvo rastas sukniubęs prie dviračio, tuomet pranešta, kad manoma, jog jam sustojo širdis. B. Lubys amžinojo poilsio atgulė Plungėje.
„Snoro“ bankrotas
Vieno didžiausių šalies bankų griūties istorija prasidėjo lapkričio 16-ąją, kuomet Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ – buvo sustabdyta banko veikla, dėl galimo banko kreditinių įsipareigojimų nevykdymo nušalinti jo vadovai, kurie įtarti neskaidria finansine veikla.
Tuomet paaiškėjo, kad banko įsipareigojimai yra 3 mlrd. litų didesni nei jo turtas. Gruodžio 7-ąją bankui iškelta bankroto byla.
2012-ieji
Įteikta pirmoji Laisvės premija
Sausio 13-ąją iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikta pirmoji Laisvės premija. Tuomet ji įteikta žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Laisvės premija skiriama už asmenų ir organizacijų indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Rūta Meilutytė Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį
15-metė Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė Londone vykusiose olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį moterų 100 metrų plaukimo krūtine varžybose. Tuomet sportininkė pranoko septynias varžoves ir buvo pirmoji lietuvė 2012-ųjų olimpinėse žaidynėse pelniusi medalį.
Premjeru tapo Algirdas Butkevičius
2012-aisiais spalį Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, pergalę atnešę Lietuvos socialdemokratų partijai, o antri rinkimuose liko konservatoriai.
Valdančiąją koaliciją sudarė socialdemokratai, Darbo partija, kurios dalyvavimui koalicijoje nepritarė prezidentė, partija „Tvarka ir teisingumas“, vėliau prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Premjeru tapo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
2013-ieji
Mirė Marcelijus Martinaitis
Balandžio 5-ąją eidamas 78-uosius Anapilin iškeliavo poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Martinaitis. Keliomis dienomis anksčiau, savo gimtadienio išvakarėse, M. Martinaitis patyrė insultą. Amžinojo poilsio M. Martinaitis atgulė Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Panaikinus neliečiamybę Neringa Venckienė pabėgo iš Lietuvos
Balandžio 9-ąją Seimas patenkino generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti tuometės „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnę Neringą Venckienę baudžiamojon atsakomybėn. Seimui pritarus tokiam prašymui, N. Venckienė Seime daugiau nebepasirodė.
Po mėnesio Šiaulių apygardos prokuratūra nusprendė pradėti jos paiešką, o tų pačių metų gruodį Seimas pritarė laikinosios komisijos išvadoms, kuriomis nutarta pradėti N. Venckienės apkaltos procesą.
Nuosprendis „juodosios buhalterijos“ byloje
Liepos 12-ąją Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą vadinamosios Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą bei partijos narius Vitaliją Vonžutaitę ir Vytautą Gapšį teismas pripažino kaltais, jiems skirtos bausmės. Sprendimas buvo skųstas ir nuteistieji laisvės atėmimo bausmių išvengė.
2014-ieji
Mirė Donatas Banionis
Rugsėjo 4-ąją Anapilin iškeliavo 90-ies sulaukęs kino ir teatro legenda Donatas Banionis. Tuomet pranešta, kad D. Banionio gyvybę pasiglemžė insultas, aktorius užgeso ligoninės reanimacijos skyriuje. Amžinojo poilsio jis atgulė Antakalnio kapinėse.
Antroji D. Grybauskaitės kadencija
Gegužę šalyje surengti prezidento rinkimai. Po pirmojo turo daugiausia balsų surinko prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau dar kartą laimėti rinkimų pirmajame ture jai nepavyko ir antrajame rinkimų ture ji susirungė su socialdemokratų kandidatu Zigmantu Balčyčiu.
D. Grybauskaitė laimėjo surinkusi 57,9 proc. rinkėjų balsų, o Z. Balčytis surinko 40,1 proc. rinkėjų balsų.
2015-ieji
Įvestas euras
Pirmąją 2015-ųjų dieną Lietuva pabudo jau su kita valiuta – nuo sausio 1-osios Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare. Premjeras Algirdas Butkevičius pirmasis dešimt minučių po vidurnakčio iš bankomato išsiėmė 10 eurų.
Naujametiniame sveikinime euro įvedimu džiaugėsi ir prezidentė D. Grybauskaitė, teigdama, kad tai bus galimybė Lietuvai augti ir tapti modernia europietiška valstybe.
Pirmieji tiesiogiai merų rinkimai
Kovo 1 dieną Lietuvoje vyko savivaldybių tarybų rinkimai ir pirmą kartą buvo tiesiogiai renkami savivaldybių merai. Antrojo merų rinkimų turo prireikė keturiasdešimtyje savivaldybių. Daugiausia balsų rinkimuose pelnė socialdemokratai.
Mirė Stasys Povilaitis
Spalio 6-ąją eidamas 69-uosius metus kovą su sunkia liga pralaimėjo maestro Stasys Povilaitis. Apie tai, kad estrados legenda kovoja su sunkia onkologine liga, ilgą laiką žinojo tik jam artimiausi žmonės. Amžinojo poilsio S. Povilaitis atgulė Palangos kapinėse.
2016-ieji
Politinės korupcijos bylos pradžia
Gegužės 12-ąją Lietuvą supurtė neregėto masto politinės korupcijos skandalas. Tuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė tirianti įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė didesnį nei 100 tūkst. eurų kyšį tuomečiam Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui. R. Kurlianskis buvo sulaikytas, o E. Masiulio darbo vietoje, namuose ir automobilyje atliktos kratos. Gegužės 24 dieną jam buvo pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo.
Vykdant tyrimą kratos buvo atliktos ir Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio namuose ir darbo vietoje, jam taip pat vėliau pareikšti įtarimai. Gegužės 31-ąją R. Kurlianskis paleistas po 20 dienų trukusio suėmimo.
Premjeru tapo Saulius Skvernelis
Spalį Lietuvoje vyko Seimo rinkimai. Po pirmojo rinkimų turo daugiausia balsų buvo surinkusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Tačiau antrasis turas pergalę atnešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Laimėję rinkimus jie sudarė koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija, o premjeru buvo paskirtas Saulius Skvernelis.
2017-ieji
Po tėvų žiaurumo – Matuko reforma
Sausio 26-ąją Lietuvą sukrėtė žinią apie motinos ir patėvio Kėdainiuose žiauriai sumuštą ketverių metų berniuką. Kaip vėliau pranešta, motina ir patėvis vaiką talžė visą dieną, o pagalbą iškvietė tik tuomet, kai vaikas jau buvo be sąmonės. Ligoninėje vaikas mirė.
Tragedija paskatino politikus imtis vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos ir įteisinti, kurios uždraustų bet kokį fizinį smurtą prieš vaikus, pataisos buvo pakrikštytos „Matuko reforma“. Vasario 14 dieną įstatymu uždrausta vaikams taikyti fizines bausmes.
Rastas Vasario 16-osios Aktas
Kovo 29-ąją tuometis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis pranešė, kad Berlyne esančiame Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Kaip teigė L. Mažylis, rastas ir vokiškas Akto variantas.
Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju
Birželio 25-ąją Lietuvoje pirmą kartą buvo surengtos beatifikacijos iškilmės, kurių metu popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys palaimintuoju paskelbė sovietų valdžios persekiotą ir kankintą arkivyskupą Teofilių Matulionį.
2018-ieji
Rasti A. Ramanausko-Vanago palaikai
Birželį Našlaičių kapinėse buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Kaip pranešė tyrėjai, palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Okupacinio režimo sprendimu jis buvo nuteistas mirties bausme 1957 metais. A. Ramanauskas-Vanagas palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Lietuva tapo EBPO nare
Liepą Lietuva baigė trejus metus trukusį procesą ir oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Tuomet skelbta, kad Lietuvos narystė EBPO didins tiesiogines užsienio investicijas, prisidės prie dar palankesnio valstybės skolinimosi reitingo nustatymo, skolinimosi išlaidų mažinimo, palengvins priėjimą prie tarptautinių finansinių rinkų.
Įstojus į vadinamąjį sėkmingų ekonomikų klubą, didės Lietuvos įtaka tarptautinėje politikoje. EBPO ne tik skatina ekonomikos reformas, bet ir formuoja pasaulinę nuomonę, kaip turėtų būti reaguojama į globalius iššūkius.
Popiežiaus Pranciškaus vizitas
Rugsėjį Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. Tai buvo pirmasis popiežiaus vizitas Lietuvoje po to, kai 1993-aisiais čia lankėsi Jonas Paulius II. Popiežius Lietuvoje laikė Šv. Mišias, bendravo su jaunimu, kunigais ir seminaristais.
Po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite popiežius Pranciškus šalia prezidentūros esančioje S. Daukanto aikštėje pasakė savo pirmąją kalbą Lietuvoje.
„Tai, kad čia piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“, mane be galo džiugina ir teikia vilties“, – kalbėjo popiežius, dėkodamas lietuviams atvėrusiems savo namų ir tėvynės duris.
2019-ieji
Gaisras Alytuje
Spalį Alytuje veikusioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras, kurio metu degė panaudotos padangos. Į aplinką sklido kenksmingos medžiagos, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija, apie jaučiama didžiulę smarvę pranešė ir aplinkinių savivaldybių gyventojai.
Gaisro užgesinti pavyko tik po dešimties dienų, o jo padariniai buvo likviduojami keletą mėnesių po to. Fiksuojant didelį aplinkos užterštumą aplinkiniams ūkiams buvo draudžiama pardavinėti produkciją, jiems išmokėtos kompensacijos. Gaisrą gesinę ugniagesiai buvo masiškai siunčiami tirtis sveikatos.
Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda
Gegužę šalyje įvyko prezidento rinkimai. Po dviejų D. Grybauskaitės kadencijų buvo aišku, kad Lietuva turės naują šalies vadovą.
Ryškiausias rinkimų favoritais buvo laikomi ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Pirmajame ture daugiausia balsų surinko I. Šimonytė, tačiau antrajame ture ji nusileido G. Nausėdai ir jis buvo išrinktas šalies vadovu. Jo inauguracija įvyko liepos 12-ąją.
Nuosprendis Sausio 13-osios byloje
Kovo mėnesį paskelbtas nuosprendis vienoje reikšmingiausių ir svarbiausių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Sausio 13-osios byloje nuosprendžiai buvo paskelbti visiems 67 kaltinamiesiems, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 4 iki 14 metų. Tiesa, kadangi dauguma jų slapstosi užsienyje ir Rusija atsisako juos išduoti Lietuvai, bausmę atliks tik du kaltinamieji.
Teismas nusprendė, kad nuteistųjų nusikaltimai buvo daromi sistemingai. Tokią išvadą jis darė atsižvelgdamas į aukų skaičių, nusikaltimo scenarijaus rengimą ir vykdymą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad civilių asmenų aukų ir sužeidimų buvo tikimasi, jos buvo planuojamos ir to buvo siekiama.
2020-ieji
Kova su pandemija
Paskutinę vasario dieną Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis naujojo koronaviruso atvejis. Po poros savaičių daugėjant nustatomų atvejų skaičiui, Vyriausybė priėmė precedento neturintį sprendimą – visoje šalies teritorijoje skelbti karantiną. Kelis kartus pratęstas jis truko tris mėnesius. Jo metu priimti sprendimai dėl privalomo kaukių dėvėjimo, verslų ribojimo, vaikų nuotolinio mokymosi ir t.t.
Nors vasarą buvo galima kiek lengviau atsipūsti, rudenį COVID-19 sugrįžo su trenksmu ir per dieną nustatomų atvejų skaičiui šoktelėjus virš 3 tūkst. ir daugėjant ligos nusinešamų gyvybių, vėl priimtas sprendimas skelbti karantiną visos šalies mastu.
Baltarusijos opozicijos lyderė prieglobstį rado Lietuvoje
Rugpjūtį Baltarusijoje įvykus nesąžiningiems prezidento rinkimams, Aliaksandras Lukašenka ir toliau, nors ir neteisėtai, bet liko prezidento poste. Baltarusiai protestuodami išėjo į gatves, tačiau netrukus pasirodė įtartinomis aplinkybėmis padarytas įrašas, kuriame Lukašenkai iššūkį metusi Sviatlana Cichanouskaja tautiečiams sakė neiti į gatves protestuoti. Vėliau paaiškėjo, kad įrašas galėjo būti padarytas gąsdinant S. Cichanouskają, kilo nerimas dėl jos saugumo.
Vėliau paaiškėjo, kad S. Cichanouskaja su vaikais yra saugi Lietuvoje. Dėl to Lietuva sulaukė tarptautinio palaikymo, o Baltarusijos opozicijos lyderė iki šiol yra čia.
Premjere tapo Ingrida Šimonytė
Vis dar tvyrant pandeminėms sąlygoms Lietuvoje spalį vyko Seimo rinkimai. Pergalę juose išplėšė konservatoriai, ėmę formuoti koaliciją su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Premjere paskirta Ingrida Šimonytė.
Buvę valdantieji „valstiečiai“ liko antri, bet daugeliui nuostabą sukėlė Darbo partijos, kuri praėjusiuose rinkimuose nesurinko nė 5 proc. balsų, šuolis į trečią vietą. Smūgį patyrė socialdemokratai, nepatekę tarp trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų.
Parengė Modesta Gaučaitė-Znutienė
