Lietuvoje

2020.12.29 22:05

Komunikacijos specialistai: nereikia siekti visų paversti vakcinų gerbėjais, bet gandais paremtų gaisrų, tikėtina, bus ne vienas

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.12.29 22:05

Sekmadienį Lietuvoje pradėti skiepyti gydymo įstaigose dirbantys medikai ir slaugytojai, ir nors valdžios atstovai pabrėžia, jog masinė vakcinacija pirmąjį kitų metų ketvirtį veikiausiai neprasidės, vis dažniau pasigirsta svarstymų apie komunikacijos kampanijos poreikį. Tokios, kuri savo mastu ir svarba nenusileistų tai, kuri rengta prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą.


„Pagal dabartinę naujausią informaciją, kurią turime iš Europos Komisijos, pagal sudaromus grafikus, panašu, kad pirmą kitų metų ketvirtį, t.y. iki balandžio, jis neprasidės“, – apie masinį skiepijimą LRT RADIJO laidoje „10-12“ sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Būtent prie šio vakcinavimo etapo, kurio tiksli data dar nėra žinoma, ir derinama visuomenės informavimo strategija, sakė ji.

LRT užsakymu gruodžio 7–12 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų skiepytųsi nuo COVID-19, 22 proc. skiepytis nesutiktų, o 33 proc. dar nėra apsisprendę. Tam, jog susikurtų populiacinis imunitetas, reikalinga bent 70 proc. pasiskiepijusių arba liga persirgusių ir dėl to imunitetą turinčiųjų dalis.

Jungtinių Amerikos Valstijų išrinktasis prezidentas Joe Bidenas nuo koronaviruso pasiskiepijo tiesioginiame TV eteryje, taip siekdamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą vakcinomis, tarp pirmųjų savo šalyje vakcinuoti buvo ir Čekijos, Slovakijos, Izraelio vadovai. Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad ir Lietuvos politikams būtų tikslinga sekti tokiu pavyzdžiu, tačiau priduria suprantantis, jog neišvengiamai atsirastų kritikuojančių tai kaip neva privilegijas.

A. Armalis pažymi, kad rudenį Seimo rinkimuose pergalę pasiekusi Ingrida Šimonytė turi neišblėsusį nemažą visuomenės pasitikėjimą, jo manymu, į ankstyvąsias skiepijimo fazes įtraukti reikėtų ir vietos lygmens politikos lyderius, asmenis, kuriais visuomenėje ar mažesnėse bendruomenėse pasitikima.

„Pas mus dažnai tokie dalykai vertinami kaip privilegija, bet nemažai daliai visuomenės tai būtų papildomas pasitikėjimo vakcina rodiklis. Aš manau, tai galėtų daryti ne tik premjerė, po truputį turėtų būti skiepijami lyderiai tiek centrinės, tiek vietos valdžios. (...) Aš manau, kai pradėtų skiepytis įvairaus kalibro lyderiai – tiek nacionaliniai, tiek vietiniai, savivaldos, – tai tikrai skatintų pasitikėjimą“, – laidoje „10-12“ kalbėjo A. Armalis.

Kiek kitokios nuomonės laikosi viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus, akcentuojantis ir tai, kad pirmosios vakcinų siuntos Lietuvoje ypač mažos.

Viceministrės Ž. Simonaitytės teigimu, šiuo metu vyksta intensyvūs parengiamieji darbai ne tik dėl skiepijimo įgyvendinimo, tačiau ir informavimo kampanijos.

„Artimiausiu metu Lietuvą, pagal dabartinius planus, pasieks gana mažos vakcinų dozės. Lietuvos pasirinkimas tas mažas dozes, kadangi kol kas negalime užtikrinti masinio skiepijimo, nukreipti į grupes, kurioms jų labiausiai reikia. (...)

Prieš pereinant į kitus etapus, masinį visuomenės vakcinavimą, be abejo, bus gerokai detalesnis, aiškesnis informavimas ir ne tik skatinimas skiepytis, bet ir bendros informacijos teikimas – kaip, kada, kur kreiptis, kaip sužinoti, kokia mano eilė, kam paskambinti. Visi šie klausimai turi būti ne tik visuomenei atsakyti, bet ir pateikti, išaiškinti iš anksto, kad klausimų būtų kuo mažiau“, – kalbėjo viceministrė.

SAM padeda ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, svarstoma, kaip diferencijuoti kampaniją pagal skirtingas visuomenės grupes, kokias informavimo priemones pasitelkti.

„Manome, kad darysime ją pakankamai plačią ir tikrai naudosime ne tik masines žiniasklaidos priemones, norime naudoti ir komunikacijos priemones, esančias arčiau žmogaus. Konkrečiose savivaldybėse ir seniūnus, ir seniūnaičius, ir socialinius darbuotojus, kurie prieina prie konkrečių žmonių. Dirbame intensyviai, turime pagalbą iš kariuomenės Strateginės komunikacijos, kurie mums duoda įvairių patarimų, susijusių su vienų ar kitų grupių gyventojais, Lietuvos piliečiais, pavyzdžiui, kitakalbiais – ruošiame atskirą planą, kaip komunikuoti apie vakcinas kitakalbiams“, – sakė Ž. Simonaitytė.

A. Jonkaus manymu, informavimo kampanija nėra uždelsta, ji turėtų būti pradėta netrukus prieš tai, kai pasiskiepyti iš tiesų galės kiekvienas. „Komunikacija yra antrinis dalykas“, – sako jis, tuo pabrėždamas, kad pirmiausia turėtų būti parengtas efektyvus, veikiantis skiepijimo planas. Be jo bevaisė gali būti ir geriausia komunikacijos strategija.

„Dirbant iš ankstesnių projektų, (žinome, kad – LRT.lt) Lietuvoje yra apie 20-30 proc. žmonių, kurie skeptiškai žiūri į vakcinas. Reikia vakcinuoti apie 70 proc., kad būtų pakankamas kiekis žmonių, turinčių imunitetą, pridėjus dar tuos, kurie persirgę, turime pakankamą kiekį žmonių, kurie pasirengę vakcinuotis.

Reiškia, kad mums komunikacijai reikia skirti esminį dalyką – kai bus aišku, kada turėsime vakcinas, kaip žmogus gali pačiu lengviausiu būdu ateiti ir gauti vakciną. Tikslas nėra visos Lietuvos paversti vakcinų fanais, nes tai nepadės įgyvendinti rezultato, kurio reikia, jeigu strigs procesas“, – laidoje kalbėjo komunikacijos ekspertas.

Konkrečios datos, kada prasidėtų informavimo kampanija, nėra, mat daug neaiškumų gaubia ir vakcinų kelią į Lietuvą. Europos Sąjunga yra sudariusi išankstines sutartis su ne vienu gamintoju, kai kurios vakcinos jau sukurtos ir laukia autorizavimo, kitos dar yra klinikinių tyrimų fazėje. Nė viena šalis narė atskirai su gamintojais nesidera.

„Čia atsiremiame į grafikus, kuriuos turime gauti, ir užsitikrinimus iš Europos Komisijos ir gamintojo, kad žinotume, kada tie pakankamai dideli kiekiai, kuriuos galėsime taikyti masinei vakcinacijai, pasieks Lietuvą. Kad galėtume ne tik žmonėms sakyti, kad vakcinuotis yra gerai, bet iškart atsakyti ir į klausimą, kada ir kur taip bus galima padaryti“, – aiškino Ž. Simonaitytė.

A. Armalis sako, kad koronaviruso ir skiepų naudos neigėjai aktyviausi taps vėliau, kai prasidės pažeidžiamiausių visuomenės grupių skiepijimas, būtent tuomet dezinformacija ir gali padaryti daugiausiai žalos. Tam reikės užbėgti už akių, priduria jis.

„Kuomet bus suskiepyti medikai ir vakcina keliaus į globos namus, tada susidursime su kur kas platesne dezinformacija ir gandais. Jeigu sekmadienį matėme pasklidusią dezinformacija apie neva sunegalavusius medikus, kai prasidės skiepijimas globos namų gyventojų, pagyvenusių žmonių, manau, kiekviename rajone, kur yra tie globos namai, gandai išplis kaip gaisras.

Yra tekę dirbti su nacionaliniais ir regioniniais projektais, gandų suvaldymas būna vienu didžiausių iššūkių. Jeigu tik komunikacija vėluoja, reikia įdėti tris kartus daugiau pastangų po to, kad tikrą informaciją danešti iki kiekvieno ausų“, – sakė A. Armalis.

Viceministrė Ž. Simonaitytė patikina, kad ministerijoje visiems su vakcinacija susijusiems klausimams dėmesio skiriama daug.

„Tikrai visa komanda dirba nuo ryto iki vakaro, nė vienas komandos narys neturėjo nė vienos šventinės dienos, nė vieno laisvo ryto ar vakaro. Nes ir tai, kas vyko vakar – vakcinos logistiką, atvežimas, visa tai buvo daroma jau naujosios komandos. Nenoriu, kad tai būtų išgirsta kaip koks nors pasiteisinimas, kad kažko nepadarysime – tikrai padarysime“, – sakė pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt