Į Seimą pasiaiškinti, kaip į viešumą papuolė premjero Algirdo Butkevičiaus, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbių išklotinės, iškviestas Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis nieko naujo parlamentarams nepapasakojo. Tačiau jis pabrėžė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, viešiems asmenims yra taikomi aukštesni skaidrumo ir viešumo standartai.
Kalbėdamas Seime E.Pašilis antradienį pateikė pavyzdį: 2007 metais priimtame sprendime išnagrinėjus dviejų žurnalistų bylą prieš Prancūziją, kurie buvo nuteisti, kad knygoje panaudojo konfidencialią informaciją, teismas vadovavosi tuo, kad asmuo, apie kurį buvo pateikta informacija, buvo viešas, aukščiausiu lygiu dalyvaujantis politikoje, todėl visuomenė turėjo pagrįstą pagrindą būti informuota tiek apie teismo procesą, tiek apie konkrečius faktus, kurie buvo atskleisti knygoje.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 metų nutartyje taip pat remiamasi EŽTT sprendimais, kuriuose ne kartą pažymėtas itin svarbus žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje, jos pareiga skelbti informaciją bei nuomonę politiniais bei kitais visiems rūpimais klausimais, vadovaujantis visuomenės teise tai žinoti“, – pabrėžė generalinis prokuroras.
Jis pridūrė, kad EŽTT sprendimuose yra konstatavęs, kad informacijos, kuri nesusijusi su viešuoju interesu, paskelbimas gali būti vertinamas kaip asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimas.
Nedaugžodžiavo, nes vyksta tyrimas
„Noriu pabrėžti, kad priimdamas procesinį sprendimą prokuroras yra visiškai nepriklausomas“, – tvirtino generalinis prokuroras.
Jo teigimu, Antikorupcijos komisijai tyrimo medžiaga dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių buvo pateikta, nes to prašė politikai.
„Patikėkit, prokuroro nėra tikslas, kad bylos būtų viešai nagrinėjamos ir pokalbiai būtų viešinami, ir tai būtų susidorojimo įrankis, kad tai būtų prieš rinkimus tai daroma, ar panašiai“, – tikino jis.
„Vertinant duomenis, kovo 10 dieną Generalinėje prokuratūroje buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo. Tyrimas sudarys sąlygas išsamiai ištirti ir tuo pačiu atsakyti į gerbiamo Seimo nario pateiktus klausimus“, – parlamentarams sakė jis.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė užduodama klausimą generaliniam prokurorui pareiškė, kad stenogramas žiniasklaidai nutekino ne kažkas iš prokuratūros, o politiniai oponentai Seime, tačiau E.Pašilis nuo atsakymo išsisuko.
E.Pašilis teigė sudaręs tarpžinybinę komisiją, kuri aiškinasi, ar pas mus pakanka įstatymų, garantuojančių ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą ir nagrinėja kitų Europos šalių praktiką.
Generalinio prokuroro teigimu, 2014 buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl tokios medžiagos paviešinimo, 1 sustabdytas, kitas nutrauktas, trečias tebevyksta. 2015 metais buvo pradėtas 1 toks ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo sustabdytas.
„Dėl šios nusikalstamos veikos pobūdžio, padarymo mechanizmo ypatumų, kaltinamųjų nustatymas, įrodinėjimo procesas yra labai sudėtingas, tyrimo sėkmė sunkiai prognozuotina“, – pastebėjo jis.
G.Pašilis: STT pareigūnai žiniasklaidos apie sulaikymą neinformavo
Generaliniam prokurorui klausimus surašė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje dirbantis Valdas Vasiliauskas. Vienas V.Vasiliausko klausimų generaliniam prokurorui skambėjo taip: „Šių metų vasario 29 d. „Lietuvos Ryto“ vyr. redaktoriaus Gedvydo Vainausko sulaikymas buvo transliuojamas portale 15 min. Darytina išvada, kad STT pareigūnai galimai nutekino informaciją, arba galimai žiniasklaida buvo informuota apie STT rengiamą operaciją. Ar atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl šio įvykio?“
E.Pašilis atsakė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog STT iš anksto žiniasklaidos atstovų apie planuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus neinformavo, procesinių veiksmų atlikimo su jais nederino ir nekoordinavo.
„Tyrimo veiksmai buvo atliekami planingai, informacija visuomenei buvo pateikta jau tik po jų atlikimo, įvertinus visuomenės poreikį žinoti“, – sakė jis.
Anot E.Pašilio, prokuratūra neturi duomenų apie STT atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl šių aplinkybių.
Konservatorių atstovė Irena Degutienė E.Pašilio klausė, ar jam atrodo normalu, kad politikai rengia piketus prie prokurorų namų, turėdama omenyje „tvarkiečių“ piketą prie prokuroro Irmanto Mikelionio namo sostinėje.
„Tikrai gerbiu žmogaus teises, spaudos laisvę, žodžio laisvę, bet tai, ką jūs paminėjote, mes manome, kad tai yra būtent poveikis pareigūnui, prokurorui, jo šeimos nariams. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas, nenorėčiau nuomonės formuoti. Daug ką galima toleruoti, bet jei kalbama apie konkrečias bylas ir toliau sekančius veiksmus – sunkiai suvokiama demokratinėje valstybėje“, – teigė jis.
