captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijai Baltijos jūroje JAV ruošia įspūdingus priešnuodžius

Suaktyvėjęs Rusijos karinis aktyvumas NATO privertė imtis atsakomųjų žingsnių – jau anksčiau skelbta, kad Aljansas rengs daugiau karinių pratybų, o JAV dislokuos įrangos, o 2017 metais gynybai Europos šalyse turėtų atseikėti 3,4 mlrd. dolerių – didžioji dalis šios sumos bus skiriama sausumos pajėgumų stiprinimui. Tačiau dabar aiškėja, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
Iš sistemos MLRS paleidžiama raketa ATACMS. wikipedia.org nuotr.
Iš sistemos MLRS paleidžiama raketa ATACMS. wikipedia.org nuotr.

Vienas aukštas JAV oro pajėgų generolas DELFI užsiminė apie anksčiau neskelbtas priemones ore ir Baltijos jūroje. Šios priemonės gali dramatiškai pakeisti saugumo padėtį regione ir grąžinti pusiausvyrą, kurią iš dalies suardė Rusijos įgyti pranašumai.

Vienu pagrindinių pranašumų laikomas Rusijos A2/AD faktorius (angl. anti-access and area denial), kuriuo paremta Rusijos gynybos strategija Baltijos jūroje. A2/AD koncepcija – tai atgrasymo priemonė prieš priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas vietovėje, kurią gina.

Šiuo metu Rusijos atgrasymo priemonės regione yra priešlaivinės, sparnuotosios raketos, o ypač Kaliningrade dislokuoti priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-300 ir S-400. Pastaruosius Rusija yra dislokavusi ir Sirijoje, kur Turkijos ir JAV lėktuvų pilotai jau yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai už šimtų kilometrų į orlaivį nukreipiamas kovinis S-400 radaras.

Žinojimas, kad ypač pažangi priešlėktuvinės gynybos sistema taikinį gali sunaikinti iš už 400 km ir galimai yra atspari įvairioms elektroninės kovos priemonėms, net aukščiausius JAV kariškius privertė kalbėti apie labai dideles problemas, jei NATO tektų ginti Baltijos šalis, mat čia tektų susidurti su Rusijos A2/AD pajėgumais.

Neįveikus A2/AD elementų, NATO negalėtų apginti ar atkovoti Baltijos šalių, o milžinišką kiekybinį pranašumą turinčios Rusijos sausumos pajėgos įveiktų Lietuvos, Latvijos ar Estijos pajėgas net ir šioms aršiai priešinantis.

Vis dėlto kalbas apie A2/AD keliamą grėsmę jau pamažu keičia ne klausimai „ką daryti“, o pareiškimai, jog „mes turime planą“. Apie tai DELFI telefoninės konferencijos metu pripažino JAV generolas Davidas W. Alvinas, kuris yra JAV pajėgų Europoje Strategijos bei politikos departamento direktorius.

Ginkluotė – lyg iš fantastinių filmų

„Šis A2/AD faktorius yra didelis iššūkis, nes prieš jį reikalingi ne tik kariniai pajėgumai, bet ir valia juos panaudoti. Tačiau suvokę, kad A2/AD sistema yra aktyvuota ir nukreipta prieš mūsų sąjungininkus, imsimės veiksmų pagal NATO 5-ąjį straipsnį, į tokius dalykus žiūrime labai rimtai“, – teigė generolas.

Jis pabrėžė, kad Kongresas dar tik svarstys, kam skirti 3,4 mlrd. dolerių iš finansinio „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos“ (ESUI) paketo, tačiau ilgalaikės priemonės, kurių JAV imsis siekdamos panaikinti Rusijos įgytą pranašumą, nebus įskaičiuotos į minėtą sumą.

„Žiūrime, kokias priemones kovoti su A2/AD galės pasiūlyti mūsų karinės pajėgos, Mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) atstovai, bet tai nebus ESUI dalis“, – pabrėžė D. W. Alvinas.

Pats skraidęs transporto lėktuvais JAV oro pajėgose, amerikiečių kariškis leido suprasti, kad jo paminėtos priemonės kainuoja ne 3,4 mlrd. dolerių, o gerokai daugiau. Be to, R&D paminėjimas reiškia, kad kai kurios priemonės yra ypač pažangios ir yra dar tik tobulinamos arba kuriamos.

Apie tai, kokios pažangios priemonės gali pasirodyti Europoje, dar vasario pradžioje užsiminė JAV Gynybos departamento vadovas Ashtonas Carteris. Žinia apie ESUI lėšas bent jau Europoje užgožė kitas naujienas. Tarp jų – Strateginių pajėgumų biuro planą sparčiai vystyti itin pažangias ginkluotės priemones, kurioms 2017-ųjų biudžete numatyta 12,5 mlrd. dolerių.

Iš šios sumos po 3 mlrd. dolerių bus skirta ne tik pačių amerikiečių kuriamoms A2/AD technologijoms bei povandeniniams pajėgumams, bet ir bendrų žmonių ir robotų sąveikos mechanizmų vystymui, kibernetinėms ir elektroninėms sistemoms, naudojančioms dirbtinį intelektą.

Kai kurios naujovės bus naudojamos pasitelkus senienas. Pavyzdžiui senutėliai, dar praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje pagaminti bombonešiai B-52 bus naudojami, kaip pažangios ginkluotės bei įvairių jutiklių platformos ir nešėjai.

Milžiniški bombonešiai kadaise buvo sukurti nešti po kelias branduolines bombas, o dabar galės gabenti kitoms e tik dešimtis įvairių raketų, „protingų“ bombų, bet ir bepiločių orlaivių bei elektroninės žvalgybos bei kovos priemonių dideliu atstumu.

Kitos naujovės, tokios, kaip ore, vandenyje ar po vandeniu tarpusavyje bendraujančių robotų spiečiai galės ne tik suklaidinti, bet ir tiesiogiai atakuoti priešininką nerizikuojant draugiškų pajėgų žmonių gyvybe. Tarpusavyje bendraujančių robotų spiečių savižudiškos atakos gali ne tik susilpninti, bet ir pralaužti priešininko gynybą, taip atveriant kelią pilotuojamiems orlaiviams.

Šiuo metu Lietuvoje matyti JAV atakos sraigtasparniai „Ah-64 Apache“ jau gali valdyti raketomis ginkluotus bepiločius orlaivius „MQ-1C Grey Eagle“, kurie siunčiami žvalgyti teritoriją, o jei reikia – naikina taikinius - „Apache“ pilotams belieka pribaigti likusius pajėgumus.

Be to, išaugs finansavimas mokslinės fantastinių filmus primenančių elektromagnetinių ginklų programai. Šie ginklai jau yra išbandyti ir pasižymi tuo, kad užtaisą išsviedžia 6–7 kartus didesniu už garsą greičiu – tai yra greitis, pakankamas rimtai žalai sukelti. Iš šių ginklų, kurie kol kas naudoja milžiniškus kiekius energijos, norima šaudyti „protingus“ šaudmenis net 150 km atstumu.

Siekiama, kad tokius pačius „protingus“, pagal GPS signalus nusitaikančius šaudmenis galėtų šaudyti ir šiuo metu JAV naudojamos įprastos artilerijos sistemos – Lietuvoje jau dislokuotos M777 ir „M109 Paladin“ haubicos.

Generolas D. W. Alvinas DELFI jau patvirtino, kad į numatomą JAV pajėgų Europoje stiprinimą įtrauks artilerijos ugnies brigadas. Dauguma šių JAV brigadų ginkluotos salvinės ugnies sistemomis – HIMARS bei MLRS, kurios gali leisti įprastas, arba „protingas“ raketas, kurių kiekviena turi 644 granatas.

Viena 12 raketų turinčio paleidėjo salvė gali iš už maksimalaus 120 km nuotolio gali padengti 1 kv. km plotą. Be to, minėtos sistemos gali leisti „žemė-žemė“ tipo raketas ATACMS, kurių skrydžio nuotolis – apie 150 km, o naujausios, virš 200 kg sprogmenų gabenančios raketų versijos taikinį gali sunaikinti iš už 300 km.

Svarbus vaidmuo – ir Lietuvai

Anot kai kurių analitikų, tokia ginkluotė, sparčiai vystantis Lietuvos kariuomenei ir augant gynybos biudžetui gali būti įkandama ir lietuviams, juo labiau, kad neseniai ATACMS sugebėjo įsigyti Kroatija.

Pavyzdžiui, apžvalgininko Audriaus Bačiulio teigimu, Rusijos keliamos A2/AD grėsmės reikia ne tik bijoti, bet ir galvoti kaip atsakyti asimetriniais būdais. Vienas jų – būtent sunkios ginkluotės panaudojimas.

„Jau beveik trejus metus aiškinu, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės dėl Kaliningrade esančių A2/AD pajėgumų negali sau leisti aviacijos, bet gali turėti asimetrinį atsaką.

Kovoti nepaisant to, kad priešas yra uždengęs mūšio lauką A2/AD – tai reiškia galimybę veikti dalinėmis pajėgomis. Pavyzdžiui, be dominavimo ore ir, atitinkamai, be tiesioginės oro paramos, ją keičiant kitomis kovos priemonėmis – toliašaude mobilia artilerija, ypač raketine (ATACMS), tolimojo nuotolio aviacinėmis raketomis, smogiamaisiais dronais, judriomis pėstininkų grupėmis“, – teigė apžvalgininkas.

Beje, Lietuva greitai taip pat turės priemonių, kuriomis, jei tik kiltų būtinybė, galėtų prisidėti prie kovos prieš A2/AD pajėgumą – jau šiemet iš Vokietijos Lietuvą pasieks pirmosios modernios savaeigės haubicos „PzH 2000“, kurias valdyti Vokietijoje intensyviai ruošiasi lietuvių kariai. Šių haubicų šūvio nuotolis, naudojant specialius šaudmenis, gali siekti net iki 60 km. Kur JAV planuoja dislokuoti savo toliašaudę artileriją, dar nėra aišku.

„Dar negaliu nieko konkrečiai komentuoti, tačiau Kongresui pateiktame pasiūlyme yra paminėta, kad nuolatinio dislokavimo vietose atsirastų ugnies brigadų ginkluotė“, – sakė D. W. Alvinas.

Viena iš JAV įrangos dislokavimo vietų numatoma ir Lietuvoje.

Prieš rusų radarus – moderniausi JAV lėktuvai

Vis dėlto, JAV generolas leido suprasti, kad svarstomos būtent įvairūs asimetriniai sprendimai. D. W. Alvinas pažymėjo, kad atsakant į A2/AD grėsmę siūlomos priemonės, kurios leistų šiuo metu JAV plačiai naudojamiems 4-osios kartos naikintuvams veikti netoli galimo priešininko A2/AD pajėgumų. Generolas nedetalizavo, kokios tai galėtų būti priemonės.

Apžvalgininko A. Bačiulio nuomone, tai galėtų būti įvairios elektroninės kovos priemonės. Pastaruoju metu JAV įvairiuose konfliktuose intensyviai naudojo bei tobulino elektroninės kovos priemones – įvairius radarų slopintuvus, antiradarines raketas HARM.

JAV laivynas jau analizavo savo turimų moderniausių elektroninės kovos lėktuvų „EA-18 Growler“ galimybes prieš Rusijos ir Kinijos priešlėktuvinius pajėgumus, tačiau analizės rezultatai yra įslaptinti.

Lakoniškai pripažįstama, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusija ir Kinija smarkiai patobulino savo priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir amerikiečiai reagavo atitinkamai, stengdamiesi išlikti žingsniu priekyje.

Ką reiškia amerikiečių „žingsnis priekyje“ šiomis dienomis galėjo prisiminti Irakas, mat Amerika paminėjo 25 metų Pirmojo persijos įlankos karo sukaktį. To konflikto metu prieš vieną tankiausių priešlėktuvinės gynybos sistemų tinklą JAV metė pažangiausias technologijas - „protingas“ bombas, sparnuotąsias raketas bei sunkiai radarų aptinkamus orlaivius, naudojančius „Stealth“ technologiją.

Generolas D. W. Alvinas tik lakoniškai užsiminė, kad Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos plane be minėtų priemonių numatoma skirti „priemonių, kurias galima būtų naudoti po A2/AD skėčiu“.

D. W. Alvino ir JAV pajėgų Europoje atstovas, pulkininkas leitenantas Davidas S. Westoveris DELFI patvirtino, kad tokios minėtos priemonės gali būti būtent „Stealth“ technologiją naudojantys 5-osios kartos orlaiviai orlaiviai.

„Galimybė veikti A2/AD aplinkoje gali reikšti priemonių sausumoje – ugnies brigadų, įvairių jūrinių platformų, o taip pat 5-os kartos naikintuvų panaudojimą“, – teigė D. S. Westoveris.

Taip pat pabrėžiama, kad Europoje ketinama dislokuoti daugiau įrangos bei aptarnaujančio personalo kurie galėtų išlaikyti intensyvų naujausių, bet kartu ir „lepiausių“ ginkluotės priemonių naudojimo tempą.

Kol kas nė viena šalis, išskyrus JAV, neturi į dalinius jau priimtų ir operacijose dalyvauti galinčių 5-os kartos orlaivių. Pernai tokie orlaiviai – daugiafunkciniai naikintuvai F-22 dalyvavo antskrydžiuose Sirijoje ir laikinai buvo atskridę į Europą, kur svečiavosi Lenkijoje bei Estijoje.

Tuo tarpu D. A. Alvinas pažymėjo, kad siekiant atremti A2/AD grėsmę minėtos priemonės gali būti dislokuotos ne tik NATO, bet kitose šalyse, kurios nerimauja dėl Rusijos veiksmų.

Medžios rusų povandeninius laivus?

Viena tokių gali būti Švedija, kuri jau yra pasirašiusi sutarusi su Aljansu, jog išskirtiniu atveju švedai gali leisti NATO pajėgumų dislokavimą. Šaltojo karo laikais Švedija slapta leido savo teritoriniuose vandenyse plaukioti JAV povandeniniams laivams, o strategiškai svarbioje Gotlando saloje buvo dislokuotas JAV elektroninės žvalgybos postas.

Po Šaltojo karo neutralumo politikos atsisakiusi Švedija pati vis dažniau svarsto apie naryste Aljanse, mat apkarpiusi finansavimą gynybos reikmėms Švedija jau kelis sykius turėjo pripažinti, kad patirtų didelių sunkumų siekdama apginti net savo teritoriją.

O kad šią gali tekti ginti, pademonstravo pati Rusija. Prieš kelerius metus Rusijos bombonešiai Tu-22 imitavo Švedijos bombardavimą, o nuo to laiko rusų orlaiviai ir, kaip spėjama, povandeniniai laivai, vis dažniau pasirodo prie strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje. Baltijos jūroje Rusija turi mažiausiai tris „Kilo“ klasės povandeninius laivus, kurie gali būti ginkluoti torpedomis ir Sirijoje jau išbandytomis sparnuotomis raketomis „Kalibr“.

Analitikų teigimu, Gotlando kontrolė leidžia įgyti didelį pranašumą visoje Baltijos jūroje, tad šios salos praradimas būtų milžiniškas smūgis ne tik patiems švedams, bet ir Baltijos šalims bei visai NATO. Švedija tik planuoja sustiprinti šios salos gynybinius pajėgumus, kurie dabar sudaro vieną kuopą karių. Tačiau pernai kelis sykius nesėkmingai įtariamus Rusijos povandeninius laivus medžioję švedai pripažįsta, kad net ir jiems trūksta priemonių.

Generolas D. W. Alvinas patvirtino, kad Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos plane taip pat numatyta stiprinti kovos su povandeniniais laivais priemones. Pavyzdžiui Islandijoje, Keflaviko oro pajėgų bazėje pastaraisiais metais vėl leidžiasi JAV žvalgybos lėktuvai „P-3 Orion“, kurių pagrindinė užduotis – jūrinė žvalgyba bei povandeninių laivų medžioklė.

Šaltojo karo laikais tokie lėktuvai dažnai medžiodavo sovietų povandeninius laivus, kurie, kilus karui galėjo kelti grėsmę laivybai Atlanto vandenyne. Sovietų povandeniniams laivams atkirtus pagrindinę tiekimo liniją – jūrų kelius Atlanto vandenyne, Europos nebūtų pasiekę amerikiečių karių, amunicijos bei kitos karui būtinos įrangos pastiprinimai.

Dabar JAV laivyno admirolai kalba apie beprecedentį Rusijos laivyno suaktyvėjimą Atlanto vandenyne. Ir nors Rusijos laivynas tėra Sovietinio laivyno šešėlis, amerikiečiai pastebi, kad „P-3 Orion“ įgulos Šiaurės Atlanto platybėse vėl turi pakankamai darbo. Padėties rimtumą rodo ir tai, kad 2017-ųjų biudžete JAV laivynas jau prašo numatyti lėšų naujų angarų statybai Keflaviko bazėje – čia planuojama dislokuoti modernius jūrinės žvalgybos lėktuvus „P-8 Poseidon“.

Anot generolo D. W. Alvino, apie panašias priemones galvojama ir Baltijos jūros regione.

„Taip, galvojame apie infrastruktūros sukūrimą, apie lėktuvų dislokavimą“, – teigė JAV karininkas.

Be to, JAV pajėgų Europoje vadovybė jau patvirtino, kad karinės oro pajėgos jau artimiausiu metu Europoje dislokuos papildomų žvalgybos priemonių – lėktuvų, o taip pat atakos sraigtasparnių „Apache“ bei specialiųjų operacijų pajėgų.

Patvirtinus 2017-ųjų biudžetą, papildomai turėtų būti atseikėta dar apie 58,6 mln. dolerių, kurie bus skirti visos JAV aviacijos brigados išlaikymui su dešimtimis kovinių sraigtasparnių. Dar 28,5 mln. dolerių ketinama skirti JAV Specialiųjų pajėgų dislokavimui Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close