captcha

Jūsų klausimas priimtas

VGT: privalomoji karo tarnyba turi būti grąžinta visam laikui

Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, pirmadienį nutarė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Valstybės gynimo taryba nutarė (...) šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas.

Sprendimas priimtas vienbalsiai. Už jį balsavo ir krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, anksčiau siūlęs neskubėti priimti tokio sprendimo.

Galutinį sprendimą dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo nuolatinai turės padaryti Seimas, priimdamas atitinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas.

Taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių.

Kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, padidinus šaukiamųjų skaičių iki 2021 metų tikimasi pasiekti 24 tūkst. karių skaičių. Be to, planuojama nuolat turėti 30 tūkst. aktyvaus rezervo karių.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas vylėsi, kad privalomoji karo tarnyba remsis savanoriais. Jo teigimu, šiemet šaukimas vykdomas dar tik porą mėnesių, o norą atlikti karo tarnybą pareiškė daugiau kaip du trečdaliai visų šauktinių.

„Tikimės, kad ne dalis, o 100 proc. bus savanoriai šiais metais. (...) Manau, kad bus daugiau norinčiųjų tarnauti nei mes galėsime priimti“, – pritarė ir kariuomenės vadas.

„Manau, kad praėjusių metų, šių metų pavyzdys tikrai sudarys sąlygas, kad ateityje jaunimas rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savo noru“, – pabrėžė J. Olekas.

Ministras pranešė siūlantis didinti finansinį paskatinimą jaunuoliams, atėjusiems tarnauti į kariuomenę. Savanoriams siūloma mokėti nebe 25 proc., o 30 proc. priedą. Tiems, kurie pateko į šaukiamųjų sąrašą, bet nutarė paankstinti tarnybą, siūloma papildomai mokėti 15 procentų.

Dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas šauktinis, atitinkamai pagal tarnybos rezultatus, baigęs tarnybą gaus nuo 76 iki 152 eurų mėnesinę kaupiamąją išmoką.

J. V. Žukas pasidžiaugė, kad pernai grąžinus šaukimą į karo tarnybą jau smarkiai pagerėjo karinių vienetų užpildymas.

„Dalinių komplektacija šauktinių sąskaita yra pasiekusi 70 procentų“, – teigė J. V. Žukas.

VGT pirmadienį taip pat nusprendė, kad 2017 metų valstybės biudžete krašto apsaugai papildomai turi būti numatyta ne mažiau kaip 150 mln. eurų, palyginti su šiais metais. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln.eurų.

Pritarta ir karinės strategijos projektui. Tai ketvirtoji karinė strategija nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Joje akcentuojamos naujos užduotys kariuomenei, naujai apibrėžiama Lietuvos saugumo aplinka bei gynybos politikos principai. Pasak kariuomenės vado, patvirtinus šią strategiją bus galima priimti naują kariuomenės doktriną.

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Valstybės gynimo taryboje bus sprendžiami kariuomenės įsigijimų klausimai ir galutinai apsispręsta dėl šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pernai sutarta šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams.

Šaukimas į kariuomenę grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.

Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Patvirtinta nauja Lietuvos karinė strategija

Valstybės gynimo tarybą patvirtino ir naują Lietuvos karinę strategiją. LRT žiniomis, Rusijos karinė grėsmė joje įvardijama jau ne kaip teorinė, bet reali. Taip pat dokumente numatomas ir didesnis sąjungininkių karių buvimas šalyje, šalies karinės infrastruktūros stiprinimas, kariniai veiksmai reaguojant į sienos pažeidimus.

Taip pat LRT žiniomis, kariuomenė per ateinančius ketverius metus ketina gerokai sustiprinti ir savo ginkluotę. Jau balandį Norvegija turėtų patvirtinti sprendimą parduoti vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų NASAMS, tarp naujausių pirkinių bus ir du išminavimo laivai, prieštankinė ginkluotė, oro erdvės stebėjimo sistemos, poligonų plėtra.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...