Lietuvoje

2020.12.22 05:30

Visuomenė dar nežino, kaip vertinti naująją Vyriausybę: ekspertai mato ir netikėtumų, ir praeities šmėklų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.12.22 05:30

Trečdalis visuomenės teigiamai vertina premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą, beveik penktadalis – neigiamai, o apie 42 proc. – neturi nuomonės, rodo LRT užsakymu sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Politologas Ainius Lašas tvirtina, kad žmonių neapsisprendimą lemia tai, kad ministrų komandoje yra naujų, visuomenei nepažįstamų veidų. Tuo metu sociologas Vladas Gaidys ragina atkreipti dėmesį į tai, jog ministrų kabinetas turi pliuso ženklą, o tai, anot jo, pasitaiko labai retai.

LRT.lt primena, kad I. Šimonytė kandidatų į ministrus pavardes visuomenei atskleidė šių metų lapkritį, o prezidentas Gitanas Nausėda ministrų kabinetą patvirtino gruodžio 7 d.

Krašto apsaugos minsitru patvirtintas konservatorius Arvydas Anušauskas, vidaus reikalų ministre – konservatorė Agnė Bilotaitė, žemės ūkio ministru – konservatorių teiktas Kęstutis Navickas, užsienio reikalų ministru – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, energetikos ministru – konservatorius Dainius Kreivys, socialinės apsaugos ir darbo ministre – konservatorė Monika Navickienė, finansų ministre – konservatorė Gintarė Skaistė, sveikatos apsaugos ministru – konservatorių teiktas Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministre – konservatorių teikta Jurgita Šiugždinienė, kultūros ministru – liberalas Simonas Kairys, aplinkos ministru – liberalas Simonas Gentvilas, ekonomikos ir inovacijų ministre – Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, teisingumo ministre – Laisvės partijos teikta Evelina Dobrovolska, susisiekimo ministru – Laisvės partijos teiktas Marius Skuodis.

Anksčiau į susisiekimo ministrus Laisvės partija siūlė Kasparą Adomaitį, o į žemės ūkio ministrus konservatoriai siūlė Dalią Miniataitė. Tačiau šie kandidatai prezidento nebuvo patvirtinti.

Didelė dalis visuomenės neturi nuomonės

LRT užsakymu gruodžio 7-12 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ visoje Lietuvoje telefonu apklausė 1000 žmonių (18 m. ir vyresni). Respondentams buvo užduotas klausimas – „Kaip vertinate I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą?“. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

34,2 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai vertinantys I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą, 23,5 proc. – neigiamai. Daugiausiai respondentų – 42,3 proc. – paklausti, kaip vertina I. Šimonytės ministrų komandą, teigė neturintys nuomonės.

Teigiamai I. Šimonytės siūlytą ministrų kabinetą vertina 36,6 proc. moterų ir 31,6 proc. vyrų. Labiausiai teigiamai siūlytus ministrus vertina jauni žmonės, iki 39 m. (iki 29 – 43,9 proc., 30-39 m. – 34,1 proc.), tarp labiausiai neigiamai I. Šimonytės komandą vertinančių – 50-59 m. amžiaus asmenys (32,1 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad teigiamai premjerės I. Šimonytės siūlytą ministrų kabinetą vertina aukštąjį išsilavinimą (42,7 proc.) turintys, didesnes pajamas gaunantys (45,2 proc. asmenų, kurių vienam šeimos ūkio nariui tenkančios pajamos per mėnesį viršija 601 Eur, ministrų kabinetą vertina teigiamai), Vilniuje gyvenantys (40,9 proc.) žmonės. Dažniausiai, kaip rodo tyrimas, teigiamai I. Šimonytės ministrų kabinetą vertina mokleivis, studentas arba specialistas.

Neigiamai I. Šimonytės ministrų komandą, tyrimo duomenimis, vertina vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys (25,6 proc.) žmonės, asmenys, kurių vienam šeimos nariui gaunamos pajamos per mėnesį siekia 401-600 Eur (30,5 proc.), gyvenantys mažesniuose miestuose (27,3 proc). Dažniausiai neigiamai I. Šimonytės siūlytus ministrus vertino pensininkai (27,7 proc.) ir tarnautojai (27,3 proc.).

Sociologas pamatė itin retą tendenciją

LRT.lt kalbintas „Vilmorus“ direktorius, sociologas V. Gaidys tikino, kad, jo manymu, viena ryškiausių tendencijų, kurią parodė tyrimas, yra tai, kad neseniai pradėjusi dirbti Vyriausybė iš esmės yra vertinama labiau teigiamai negu neigiamai, tai yra, turi pliuso ženklą.

„Kad Vyriausybės vertinimo rezultatas būtų teigiamas, tai retai būna. Prieš save turiu ministrų kabinetų vertinimų kreivę nuo 1998 metų, tai matau [...] kelis tokius išimtinius atvejus, kai buvo teigiamai vertinama Vyriausybė – 1999 metais ir 2003 metais“, – atkreipė dėmesį V. Gaidys.

„Pavyzdžiui, 2008 m. konservatorių vertinimas buvo labai teigiamas, bet Vyriausybės vertinimas tų metų gruodį buvo kitoks: teigiamai ją vertino 14 procentų apklaustųjų, neigiamai – 47 procentai“, – pridūrė sociologas.

Anot V. Gaidžio, visuomenės palankumas ministrų kabinetui yra retenybė ir visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Jeigu pažiūrėtume į „Eurobarometro“ liepos mėnesio apklausą, kur klausiama, kaip vertinamas sveikatos personalo darbas, tai visos ES šalys iš esmės teigiamai vertina medikų darbą, bet klausimai apie Vyriausybes rodo kitą tendenciją. Liepą apklausa parodė, kad tik 10-tyje ES šalių Vyriausybę žmonės vertino teigiamai. Tai čia Skandinavijos šalys, Vokietija, Liuskemburgas, Austrija, Nyderlandai ir kitos šalys. Visose kitose šalyse visuomenė neigiamai vertina Vyriausybę. [...] Taigi teigiami Vyriausybių vertinimai yra retenybė“, – komentavo pašnekovas.

Ragino neapsigauti dėl pensininkų

Anot V. Gaidžio, analizuojant visuomenės grupių atsiliepimus apie I. Šimonytės ministrų kabinetą, panašu, kad palankiau Vyriausybę vertina tie žmonės, kurie balsavo už partijas, kurios formavo ministrų kabinetą.

„Pavyzdžiui, studentai, vilniečiai labai gerai Vyriausybę vertina. Faktiškai tai yra I. Šimonytės elektoratas. Toks elektoratas buvo matomas ir prezidento rinkimuose. Be to, pastebimas ir liberalų elektorato palankumas naujai Vyriausybei“, – svarstė sociologas.

Panašią tendenciją teigė įžvelgęs ir Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, politologas A. Lašas.

„Matome, kad tie žmonės, kurie, tikėtina, balsavo už dabartinę koaliciją, jie vertina pozityviau ministrų kabinetą, tai yra miestiečiai ir jaunimas, o tie, kurie greičiausiai balsavo už buvusią Vyriausybę ar kitas partijas, jie vertina I. Šimonytės ministrus skeptiškiau, turiu omeny, regionuose gyvenančius žmones, žemesnio išsilavinimo. Tą rinkimų tąsą, panašu, matome ir šioje apklausoje“, – dėstė politologas.

A. Lašas pripažino, kad tyrimo duomenys, jog labiausiai neigiamai I. Šimonytės ministrų kabinetą vetina tarnautojai ir pensininkai, byloja apie tai, kad šios visuomenės grupės tebegriežia dantį ant I. Šimonytės dėl jos sprendimų 2008 m. finansinės krizės metu, kai tuometinei Vyriausybei teko mažinti įvairias išmokas. Vis dėlto, politologo teigimu, tai tėra viena medalio pusė.

„Kalbant apie pensininkus, matome, kad yra pensijų mažinimo, naktinių reformų fonas, bet, iš kitos pusės, puikiai žinome, kad nemaža dalis pensininkų yra labai patikimas konservatorių elektoratas. Taigi tie faktoriai persidengia. Be to, žmonės neretai turi aiškias nuostatas konservatorių atžvilgiu, nežiūrint jų anksčiau priimtų sprendimų, tad ir tų neapsisprendusių buvo mažai. Skirtis „myli arba nekenti konservatorių“ visada buvo labai aiški“, – dėstė A. Lašas.

Naujumas ne visada yra privalumas

Politologas A. Lašas, vertindamas apklausos duomenis, teigė, kad jam labiausiai į akis krito tai, jog didžioji dalis apklaustųjų vis dėlto neturėjo nuomonės apie I. Šimonytės siūlytą ministrų kabinetą. Anot jo, visuomenės neapsisprendimą labiausiai lemia tai, kad ministrų kabinete yra ne vienas nacionaliniu lygmeniu mažiau žinomas arba iš viso nežinomas politikas.

„Tai buvo pakankamai nauja žinia ir žmonės dar buvo neapsisprendę. Jie žiūrėjo į tą kabinetą ir ne visi ministrai jiems kažką sakė. [...]

Realiai ministrų kabinete yra žmonių, kurie pakankamai nauji politikoje. Jie kažkur kažkokias pareigas ėjo, bet yra tiesiog visuomenei nežinomi kaip politikai. Pavyzdžiui, ta pati Jurgita Šiugždinienė, nors ir buvusi KTU rektorė, prorektorė, ji tiesiog nebuvo matoma kaip politikė anksčiau. Galbūt ji šiek tiek buvo žinoma Kaune, bet nebuvo žinoma nacionaliniu mastu. Taigi tas nuomonės neturėjimas gali būti tuo ir paaiškinamas“, – komentavo politologas.

Pašnekovo teigimu, didžioji dalis apklaustųjų, neturėję nuomonės apie I. Šimonytės ministrus, tiesiog parodė, kad yra atsargūs, kad laukia šių ministrų darbų ir tik tada pasakys, ką apie juos galvoja.

A. Lašas, paklaustas apie Gitano Nausėdos, kuris vertino, tvirtino, atmetė kandidatus į ministrus įtaką tokiam apklausos rezultatui, teigė, kad prezidento veiksmai galėjo lemti visuomenės nuotaikas, tačiau, kaip spėjo politologas, tikėtina, kad šalies vadovo sprendimai atsiliepė jo paties reitingams.

„Tiesiog šis procesas galbūt labiau atsiliepė paties prezidento reitingams ir vertinimui, negu tiems konkretiems kandidatams į ministrus“, – tvirtino A. Lašas.

Kaip Vyriausybės reitingus paveiks karantino griežtinimai?

Politologas A. Lašas, vertindamas visuomenės pozicijas apie naująjį ministrų kabinetą, pabrėžė, kad reikia nepamiršti, jog neseniai naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į koronaviruso plitimo mastą šalyje, sugriežtino karantino režimą. Anot pašnekovo, tikėtina, kad žmonės tiesiog laukia, kokių rezultatų duos ministrų kabineto sprendimai.

„Manau, mes tikrai pamatysime, kaip visuomenė vertins šios Vyriausybės veiksmų pasekmes, tačiau šiuo atveju, kalbant ir apie karantino griežtinimą, reikia laiko, kad pamatytumėme griežtinimų rezultatus, pamatytumėme, kaip Vyriausybei pavyks suvaldyti sprendimo pasekmes. Sprendimas, kaip toks, yra vienas aspektas, o jo įgyvendinimas ir situacijos suvaldymas – kitas aspektas. Taigi spėčiau, kad tai, kaip visuomenė vertina šią Vyriausybė, mes pamatysime po Naujųjų metų“, – dėstė KTU docentas.

Sociologas V. Gaidys, paklaustas apie Vyriausybės sprendimus griežtinti karantiną, priminė, kad praėjusios kadencijos ministrų kabineto reitingai po to, kai jis ėmėsi griežtesnių ribojimų, išaugo. Ar ta pati logika suveiks ir I. Šimonytės komandos atveju, pašnekovo manymu, nėra aišku. Pasak V. Gaidžio, labai tikėtina, kad viskas priklausys nuo to, kaip dabartinė Vyriausybė gebės iškomunikuoti ribojimų reikalingumą.

„Labai priklauso nuo to, kaip tai bus iškomunikuota, kokiame kontekste tai bus pateikta. Kartais, matau, dabar išlenda tokia gaida: „jeigu neklausysite, tai gausite komendanto valandą“. Iš tikro tų neklausančiųjų juk yra nedaug, o atrodo, kad tokiu tonu kreipiamasi į visus lietuvius. Jeigu pavyks išvengti tokių klaidų komunikacijoje, tai Vyriausybės reitingai nenukentės“, – dėstė sociologas.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05