Lietuvoje

2020.12.20 18:55

Pasikeitusios šventės – psichologinis išbandymas likusiems be artimųjų

Urtė Korsakovaitė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.20 18:55

Psichologai nerimauja, kad per šventes gali dar labiau pablogėti žmonių psichinė būklė. Namuose daugiau žmonių liks vieni. Jiems padėti pajėgas telkia nevyriausybinės organizacijos ir kitos iniciatyvos – rūpinasi tiek maistu, tiek šiltu žodžiu.

Lyja ar sninga, ponia Birutė kartu su draugu Perlu kasdien 4 val. vaikščioja lauke. Į devintą dešimtį įkopusi senjorė sako, kad po vyro mirties jau septintus metus per šventes svečių nesulaukia.

„Mes Kalėdas sutiksime, jeigu galima taip pasakyti, trise. Pirmiausia, bus Dievulis, kurio mes niekada neatsisakėme, mano šuniukas Perlas ir aš, Birutė, trys būsime namuose“, – sako ponia Birutė.

Moteris pasakoja, kad šventėms ruošiasi kaip ir kasmet: tvarkosi namus, gamina 12 patiekalų. Tačiau pripažįsta, kad būti vienai – sunku. Su draugais artimų ryšių jau nebepalaiko.

Vienišų žmonių gali padaugėti

Statistika rodo, kad kas trečias vyresnis nei 65 m. žmogus gyvena vienas. Kauno technologijos universiteto profesorė, psichologė Rosita Lekavičienė sako, kad per šias šventes vienišų žmonių dar padaugės.

Psichologų nerimas: per šventes gali dar labiau pablogėti žmonių psichinė sveikata

„Šiemet pasikeitus sąlygoms, vienišų žmonių ratas dar labiau išsiplėtė. Tie, kurie turi artimų žmonių, šioje situacijoje save laiko vienišais, nes per šventes teks būti vieniems. Nesulaukti vaikų, nesulaukti artimųjų“, – teigia profesorė.

Prieš griežtinant karantino taisykles, ekspertai ragino numatyti išimčių dėl vienišų žmonių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikia vadinamieji paramos burbulai. Čia vienišas žmogus gali bendrauti su kitu namų ūkiu. Dabar Lietuvoje du kartu negyvenantys žmonės gali susitikti nebent lauke.

Psichologų patarimai

Psichologė R. Lekavičienė pataria švenčių vakarą nepasinerti į nostalgiškus prisiminimus.

„Priešingai, reikėtų pagalvoti, kaip galima kažką pakeisti, kaip sau pabūti tuo Kalėdų seniu. Neretai mums atrodo, kad skambinti kažkokiems buvusiems seniems pažįstamiems iš vaikystės laikų ar seniems bendradarbiams – netinka. Toli gražu – ne. Išbandykite tai, paskambinkite“, – sako psichologė.

R. Lekavičienė primena, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus požiūrio ir pastangų.

„Išnaudokime technologijas ne tik darbinėje aplinkoje. Išnaudokime internetą. Ten galima rasti įvairiausių pamokų. Gal atrasite tai, kas suteiks malonumą. Pavyzdžiui, mezgimo pamokos, dainavimo pamokos, galbūt išmoksite groti gitara“, – sako psichologė.

Pagalbą suteikia nevyriausybinės organizacijos

Kad senoliai neliktų vieniši, pajėgas suintensyvino nevyriausybinės organizacijos. Pagalbą siūlo Maltos ordinas, Raudonasis Kryžius, „Caritas“ ir kitos organizacijos. Šiemet šiltus apsilankymus keičia šilti pokalbiai.

„Keliame bendravimą į bendravimą telefonu, nes esame supratę, kad tiek, kiek sriubos dubenėlio, maisto, lygiai tiek pat yra bendravimo poreikis, mažinti vienišumą“, – sako Maltos ordino generalinė direktorė Dalia Kedavičienė.

Nevyriausybinės organizacijos suteikia ne tik šiltą žodį telefonu, bet prieš šventes dalija ir dovanų.

Kad senoliai neliktų vieniši – Raudonasis Kryžius prieš šventes dalija šilumos žibintus. Jie pabrėžia, kad akcija nevienkartinė – savanoriai palieka savo kontaktus.

Žmonės raginami kreiptis ir į kitas nevyriausybines organizacijas. Vėl pradėjo veikti per pirmąjį karantiną prasidėjęs projektas „Stiprūs kartu“, kai savanoriai padeda pagalbos prašantiems žmonėms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt