Lietuvoje

2020.12.27 12:50

Pandemija atskleidė blogąsias Seimo puses – stinga lyderių, o ir suvienyti visuomenę šansų nedaug

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.12.27 12:50

Besibaigiantys 2020-ieji buvo paženklinti politinių įvykių gausa. Ekspertai sako, kad ryškiausias politinis metų akcentas, žinoma, buvo Seimo rinkimai. Tiesa, 2020-ieji skyrėsi nuo kitų rinkiminių metų, nes net ir rinkimų kampanijos detales diktavo pasaulį sukausčiusi pandemija.

Šie metai, kaip ir praėjusieji, buvo rinkimų metai. Tačiau šiemet ne tik rinkome valdžią kitiems ketveriems metams, bet ir galėjome įvertinti pirmuosius prezidento Gitano Nausėdos darbo metus. Būtent į tai ir buvo orientuojamasi metų pradžioje.

„Pagrindinis įvykis – rinkimai, niekur nedingsime, iš tikrųjų. Galbūt metų pradžioje daugiau žvelgėme į prezidentą ir jo bandymą prisijaukinti prezidento poziciją. Jo darbo pradžia mums buvo pats didžiausias įspūdis“, – portalui LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis.

Valdžių pasikeitimas nesuardė tendencijų

Kaip kalbėjo L. Bielinis, metų viduryje jau neišvengiamai dominavo rinkimų procesas. Tiesa, jis šiemet atrodė kitaip, nei, tarkime, 2019-aisiais, nes dėl tvyrančios pandemijos kandidatai vengė susitikimų su rinkėjais, o rinkimų naktį net ir į štabus rinkosi ne visi.

„Manau, kad šitų rinkimų ypatingumas yra siejamas su pandemija, nes pandemija padiktavo kitokias mūsų gyvenimo sąlygas ir politinio gyvenimo sąlygas taip pat. Kandidatai negalėjo intensyviai susitikinėti su rinkėjais, agituoti jų. Iš tikrųjų, pandeminė specifika egzistuoja“, – kalbėjo politologas.

Paklaustas, kokių politikų klaidų pastebėjo šiemet, L. Bielinis sakė, kad ką nors itin lemiančių klaidų įvardyti negalėtų. Pasak jo, buvo padaryta įvairių žingsnių – su kai kuriais jų galima nesutikti, kai kurie kėlė nemažas diskusijas, bet, kaip teigė L. Bielinis, reikia pamatyti, kad ir išeinanti, ir ateinanti valdžios nesuardė bendros tendencijos.

„Lietuvos ekonomika ir jos ūkis laikosi gana gerai, stabiliai, nepriklausomai nuo tų suvaržymų, kuriuos padiktavo pandemija. Jeigu kalbėtume apie politinius žingsnius, kažkokių ryškių žingsnių ir nebuvo, ko gero, ir sąlygos to nediktavo.

Bet dėl visų tų aplinkybių, į kurias vienaip ar kitaip reikėjo reaguoti, ir išeinanti, ir ateinanti valdžia nepadarė tokių klaidų, kurias reikėtų vardyti ir minėti dešimtmečiais“, – komentavo L. Bielinis.

Kalbėdamas apie neseniai įvykusį valdžios perdavimą jis sakė, kad daugiau dramos buvo žiniasklaidoje, nei iš tikro vyko politikos arenoje. Anot jo, valdžios perdavimas įvyko normaliai, techniškai laisvai ir nėra matyti kokių nors ekscesų, kurie leistų sakyti, kad kaip nors buvo pažeisti įstatymai ar kokia nors tvarka.

Jeigu kalbėtume apie politinius žingsnius, kažkokių ryškių žingsnių ir nebuvo, ko gero, ir sąlygos to nediktavo.

Paklaustas, ką prognozuoja kitiems metams, L. Bielinis sakė, kad pandemijos sukurtos sąlygos ir jos sukeltas poveikis įtaką ateinančiais metais dar tikrai darys. Pasak jo, tai atspindės ir šalies ekonomika, ir socialiniai santykiai, ir užsienio politikos klausimai.

„Galų gale, net ir visuomenės psichologinė būsena, ką pastebime jau dabar. Manyčiau, kad neišvengiamai būsime įtraukti į pasaulinės politikos verpetą, JAV rinkimai ir naujo prezidento atėjimas į valdžią, ko gero, padiktuos kitokias ir mūsų pačių elgsenos sąlygas“, – kalbėjo L. Bielinis ir pridūrė, kad iš Lietuvos bus laukiama ir aiškaus signalo dėl situacijos Europoje bei pasaulyje.

Pasimatė lyderių stoka

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas portalui LRT.lt kalbėjo, kad vieno vardiklio, kuris tiktų visų politikų komunikacijai, surasti neišeina. Pasak jo, per metus buvo galima matyti praktiškai visų viešojoje erdvėje esančių politikų ir gerų, ir blogų pasirodymų.

„Šie metai buvo labai išskirtiniai. Aišku, yra pandemija, karantinas ir panašūs dalykai. Antras įvykis, kuris, ko gero, yra ne ką mažiau svarbus, tai rinkiminis periodas, kuris sutapo su antrąja banga“, – kalbėjo A. Katauskas.

Pasak jo, žvelgti į politikų komunikaciją 2020-aisiais galima iš kelių skirtingų kampų. Pirmiausia, anot eksperto, reikia žvelgti į Seimą ir Vyriausybę – tiek buvusius, tiek esamus. Antra – savivaldybių komunikacija, o, galiausiai, trečia – prezidento pozicija ir komunikacija.

„Pavasarį mes matėme pakankamai neblogą, sakyčiau, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės komunikaciją. Nors, turint omenyje, kad situacija buvo neeilinė, buvo visokių smulkmenų, kurios vertė kraipyti galvą, bet galima sakyti, kad neblogai mūsų politikai pasirodė“, – komentavo pašnekovas.

Tiesa, pasak jo, vasaros laikotarpiu būta keistų momentų, pavyzdžiui, Aurelijaus Verygos penkių savaičių atostogos ar nuolatinės pagyros suvaldžius pirmąją pandemijos bangą.

Rinkimų laikotarpis, anot A. Katausko, buvo nuobodokas, be ryškesnių atspalvių: „Visi politikai, kurie buvo matomi viešojoje erdvėje, jie kažkuo nenustebino, praktiškai visi išsikalbėjo, nieko stebuklingo nenutiko.

Kalbant apie konkrečius politikus, S. Skvernelio žvaigždė, pakilusi pavasarį, labai gražiai subyrėjo rudenį. Jei rinkimai būtų vykę vasarą, būtume matę kitokį Seimą, nei yra dabar. Žiūrint į prezidento poziciją, man iki šiol daugelyje vietų yra nesuprantama jo komunikacija. Iš to kyla problemų vertinant prezidentą <...>, matome, kad kai kuriais atvejais jis jau yra šaržuojamas.“

A. Katauskas kalbėjo, kad po rinkimų, valdžios perdavimo laikotarpiu, pasirodė ir niekšiškas kai kurių politikų elgesys, o, pandemijai iki šiol diktuojant politinę darbotvarkę, tikėtina, kad ateityje iškils nemažai klausimų dėl kai kurių jų elgesio.

„Šiais metais mes pamatėme, kad neturime politikų lyderių. Mes neturime žmonių, kurie galėtų sutelkti. Ir tai ne dėl to, kad jie nemoka kalbėti. <...> Mes nematėme iniciatyvos ir rimtesnių dalykų iš prezidentūros, Seimas koks buvo senasis visą kadenciją, toks ir išliko – smulkesni dalykai, vienam kito kandžiojimas buvo svarbesni nei tai, kas galėtų duoti naudos.

Tu negali tikėtis, kad tas, kas yra vertinamas blogiausiai visuomenėje, sugebės tą pačią visuomenę sutelkti“, – kalbėjo A. Katauskas.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05