Lietuvoje

2021.01.17 21:44

NKVD kalėjime dienas baigusi Bronė Pajėdaitė – Hitlerio garbinimu apkaltinta žydų gelbėtoja, slapstytis padėjusi Petrui Klimui

Saulius Pilinkus, LRT TELEVIZIJOS laida „Daiktų istorijos“, LRT.lt2021.01.17 21:44

„Mama ją vadindavo teta Brone ir mes jau vaikystėje žinojome, kad tai – neeilinė asmenybė“, – apie Bronę Pajėdaitę sako jos taip niekada ir nesutikusi giminaitė Vaiva Lesauskaitė. O nesutiko dėl to, jog Pasaulio tautų teisuolės vardą gavusios B. Pajėdaitės gyvybė užgeso sovietų kalėjime, numanoma, jog ji buvo nužudyta.

Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje ji buvo Kaune žinoma dantų gydytoja, aktyvi šaulė. Nacių okupacijos metais – drąsi žydų gelbėtoja, pogrindyje veikusi kartu su nepriklausomybės akto signataru, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku Steponu Kairiu, signataru ir diplomatu Petru Klimu ir kitais drąsiais žmonėmis. Už pastarąją veiklą B. Pajėdaitė buvo įskųsta ir sovietų saugumo suimta.

Tragiško likimo Pasaulio tautų teisuolė Bronė Pajėdaitė – kodėl jos gyvenimo pabaigoje minimas ir Tadas Ivanauskas?

Žydų gelbėtoja

B. Pajėdaitė gimė Utenos rajone, netoli Užpalių. Baigusi mokyklą, 1926 m. atvažiavo studijuoti į Kauną. Seserims Vidai ir Vaivai Lesauskaitėms, Bronė taip ir liko niekada nesutikta giminaite – juodvi gimė, kai tetos jau seniai nebebuvo. Sesės augo girdėdamos suaugusiųjų šnabždesius, kad po karo ji mįslingai dingo, lyg nusižudžiusi.

Seserų mama Valerija ramybės dėl mįslingo Bronės likimo nerado iki gyvenimo pabaigos. Bronė mamai buvo daugiau negu teta – draugė, globėja, įkvepiantis pavyzdys, patriotė, prieškario kartos idealistė, veikli ir labai talentinga moteris.

„Ji mokėsi Kauno universitete, pirma jos profesija buvo zoologė. Ji apsigynė darbą iš vadinamųjų samangyvių – nustatė devynias jų rūšis. Tadas Ivanauskas kažkodėl už jos darbą jai parašė 4, ne 5“, – pasakojo B. Pajėdaitės bylos tyrinėtoja Daiva Vilkelytė.

Gamtininkas, profesorius T. Ivanauskas – kitas svarbus šios istorijos žmogus. Savo buvusios studentės ir jos bičiulių byloje jis neminimas, tačiau jo biografijos tyrinėtoja turi pagrindo įtarti, kad su ja žymusis gamtininkas esą vienaip ar kitaip susijęs. Tačiau tai nutiks kiek vėliau, antrosios sovietinės okupacijos pradžioje.

Ką tik studijas baigusi diplomuota zoologė B. Pajėdaitė bene tą pačią dieną su profesija atsisveikino.

„B. Pajėdaitė iškeliavo į provinciją mokytojauti. Savo CV, kuris yra byloje, ji įrašiusi, kad dėl finansinių priežasčių. Ir sugrįžo dar sykį gauti kito diplomo – odontologės“, – kalbėjo D. Vilkelytė.

Jaunoji odontologė laiko rado ir laisvalaikiui. Bronė – labai aktyvi Šaulių sąjungos narė, turi ginklą ir moka juo naudotis. Daug skaito, mėgsta bendrauti ir turi platų pažinčių ratą. Butą ji nuomojosi tuometinėje K. Donelaičio, dabar – M. Dobužinskio gatvėje.

1944 m. pavasarį, nacistinės Vokietijos okupacijos metais, Kaune sklinda žinios apie gete įvykdytą dar vieną valymo akciją – nužudyta daugiau 1300 vaikų ir senelių.

„Kadangi buvo juodbruva, prisidėjusi žvaigždę ji nuėjo į getą, surado Tamarą Lazersonaitę ir, vėliau, Aną Kelsonaitę, pasirūpino padirbtų dokumentų parūpinimu ir vėliau tos mergaitės keliavo „per rankas“, – pasakojo D. Vilkelytė.

Apie sutiktas mergaites yra pasakojusi ir seserų Lesauskaičių mama. Ji kurį laiką 1944 m. buvo apsistojusi pas B. Pajėdaitę. Viena išgelbėtų paauglių, T. Lazersonaitė, po kelių dešimtmečių Izraelyje savo liudijimu pasiekė, kad B. Pajėdaitė būtų pripažinta Pasaulio tautų teisuole. 2000 m. jos vardas iškaltas teisuolių atminimo lentoje Yad Vashem muziejuje Jeruzalėje. Po mirties ji apdovanota ir Lietuvos respublikos Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

...ir Hitlerio „garbintoja“

„Oficialiai apie Bronę Pajėdaitę aš radau tik internete, kaip apie pasaulio teisuolę, su prierašu, kad ji nusižudė. Ta byla mano rankose atsidūrė visai kitu pagrindu – tyriau Tado Ivanausko veiklą. Galimai kolaboracinę“, – kalbėjo D. Vilkelytė.

Lemtinga 1945 m. rugsėjo 17 d. – šalia Kauno, netoli Noreikiškių esančioje Obelynėje, gamtininko Tado Ivanausko lapių fermoje areštuojami keturi čia dirbantys asmenys. Oficialiai – už antisovietinių atsišaukimų platinimą. Dieną anksčiau Kaune suimama su areštuotaisiais bendravusi, dažnai dviračiu pas juos į Obelynę atmindavusi dantų gydytoja B. Pajėdaitė. Būtent tomis areštų dienomis profesorius T. Ivanauskas gauna įtakingą valstybinę tarnybą.

„1945 m. rugsėjo 15 dieną jis yra paskiriamas Biologijos instituto direktoriumi. Rugsėjo 17 dieną įvyksta ta didžiulė drama lapių fermoje. Joje sargu ir sodininku dirba Petras Klimas. Dirbti lapyne jį pasamdė Feliksas Čereška, Bronės Pajėdaitės prašymu – surado galimybę įdarbinti Klimą su dirbtiniais dokumentais, Antano Koriznos pavarde. Petras Klimas dingsta iš Kauno gatvių, jis paslėptas“, – pasakojo D. Vilkelytė.

Iš viso šioje byloje, 1945-ųjų rudenį, areštuojami devyni žmonės. Netrukus visi jie, NKVD terminais, apkaltinami kaip organizuotos kontrrevoliucinės grupuotės bendrininkai. Apie smurtą prieš suimtuosius galima spręsti iš išlikusiųjų liudijimų. F. Čereškos amnestijos prašyme jis mini, kad buvo mušamas iki sąmonės netekimo.

B. Pajėdaitė byloje įvardijama kaip svarbiausia ryšininkė tarp pogrindžio Obelynėje ir Kaune.

„Pajėdaitės likimas yra pats dramatiškiausias, nes pagal bylos dokumentus, kalėjime ji išgyvena tik 11 dienų. Ji patenka į kalėjimą rugsėjo 16-ąją, o rugsėjo 27-ąją jau yra penkių daktarų pasirašytas jos mirties liudijimas, kuriame sakoma, kad jie radę jos lavoną 3-ame Kauno kalėjime, antrame aukšte, dviejų spalvų kraujo baloje su perpjauta gerkle. Ji esą nusižudžiusi pati“, – bylos duomenis nupasakojo D. Vilkelytė.

B. Pajėdaitės giminaitė, medikė Vita Lesauskaitė su įrašais apie kūno apžiūrą taip pat susipažinusi, šie jai neatrodo įtikinami.

„Žaizda yra lygi, ne su šuke ar metalo gabalu padaryta – kalinė jokių tokių aštrių įnagių negali tardytojo kabinete turėti. Ciniška sakyti, kad lavonas buvo rastas. Kaip tardytojas savo kabinete gali lavoną rasti? Žaizda labai gili, žmogus beveik turėtų nusipjauti sau galvą. Tai padaryta, sakyčiau, žudiko profesionalo, kuris stovi už nugaros ir laiko peilį ar skustuvą po kaklu, gal sako: „tu pasirašyk, pasakyk“. Be to, ji buvo ne sukniubusi į priekį, kaip galėtų būti nusižudęs žmogus, bet ant nugaros parkritusi“, – kalbėjo V. Lesauskaitė.

Aukai tuo metu buvo 39-eri. Paskutinio B. Pajėdaitės tardymo protokolo byloje nėra, tardyme dalyvavusių pareigūnų pavardžių – irgi. Tariamai nusižudžiusios tardomosios byloje atsirado anksčiau apklausose neminėti neva įkalčiai – aštuoni Adolfo Hitlerio portretai. Tai turėtų reikšti, jog dvi žydų tautybės mergaites iš geto išgelbėjusi B. Pajėdaitė slapta žavėjosi nacionalsocializmu. D. Vilkelytė vadina tai „aiškia falsifikacija“, jų ryšys su įtariamąja niekaip nepagrįstas. „Trijų kvotų metų nėra kalbama apie Hitlerio portretus“, – laidai sakė ji.

Lieka neaišku, kodėl B. Pajėdaitės sovietų pareigūnams reikėjo atsikratyti, D. Vilkelytė svarsto, kad tai galėjo lemti jos nenuolanki laikysena.

Migla gaubia ir T. Ivanausko vaidmenį šioje istorijoje. Keturi jo darbuotojai ir buvusi studentė – šios bylos kaltinamieji, tačiau kitaip nei būdavo dažnai būdinga stalinistiniam režimui, gamtininkas dėl to nenukentėjo. Priešingai – tais pačiais 1945 m. valdžia T. Ivanauskui suteikė Lietuvos sovietų socialistinės respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo vardą, nors jo biografijos tyrinėtojai, pavyzdžiui, iki šiol nėra aptikę duomenų, jog gamtininkas būtų gynęs disertaciją.

Visgi faktų, leidžiančių pagrįstai kalbėti apie jo įsitraukimą į šių žmonių sulaikymą, nėra. Nesama ir B. Pajėdaitės kapo. Nežinia kur užkastą tetą jos giminaitės, seserys Vita ir Vaiva, pagerbia per Velines uždegdamos žvakelę ant kenotafo – tuščio kapo.

Tarp gyvųjų nebėra ir nacių okupacijos metais iš Kauno geto Bronės išgelbėtų mergaičių. Tamara Lazersonaitė Rostovskaja jaunystės išgyvenimus jautriai aprašė atsiminimų knygoje, savo gelbėtoją Bronelę čia ji vadina antrąja motina.

Visą siužetą žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Daiktų istorijos“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt