Lietuvoje

2020.12.15 13:51

Šimonytė apie COVID-19 skiepų strategiją: nueinančioji valdžia tik perkėlė visą atsakomybę savivaldybėms

iš ekspertų – dvi viruso plitimo prognozės; atnaujinta 14.41
LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS2020.12.15 13:51

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pirmosiomis koronaviruso vakcinomis bus skiepijami medicinos darbuotojai ir rizikos grupei priklausantys žmonės. Pasak I. Šimonytės, masinis skiepijimas prasidės, kai į Lietuvą bus atgabenta daugiau vakcinų. Premjerė pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar turi parengti realų skiepijimo planą.

„Dabar svarbiausias dalykas yra ne teisinga eile susidėlioti, o teisingai susidėlioti pačią logistiką, su tuo dabar SAM ir dirba. Todėl kad nueinančios valdžios sprendimai, kurie buvo priimti, buvo tik perkeliantys atsakomybę savivaldybėms, be kažkokio realaus įgyvendinimo mechanizmo, kaip, pavyzdžiui, savivaldybės turėtų užtikrinti tą vakcinavimą.

Tai yra labiau deklaratyvus pasiūlymas visiems išspręsti kažkaip problemas patiems, bet akivaizdu, kad reikės daugiau įdirbio, taip pat manau, kad bus ir tai koordinuojantis žmogus, taip, kaip ir siūlo ekspertai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ pirmadienį sakė ministras Arūnas Dulkys, į Lietuvą pirmųjų vakcinų gausime 9 tūkst. 750 dozių. Tam, kad žmogus įgytų imunitetą, tokių vakcinų reikia dviejų, reiškia, jų neužteks nė 5 tūkst. žmonių.

Vertindama šią situaciją, I. Šimonytė teigia, kad tai yra pirmasis skaičius, apie kurį šiuo metu valdantieji žino.

„Žinoma, toliau turėtų sekti ir didesni kiekiai. Akivaizdu, kad beveik 10 tūkst. vakcinų yra labai mažai pagal bet kokį vertinimą, tai vertinsime kaip pirminį etapą“, – dėstė ministrė pirmininkė.

Ji sako, kad pirmiausia bus skiepijami medikai, po to – rizikos grupės asmenys ir tuomet – likusi visuomenė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad skiepai bus savanoriški, o Vyriausybė pasirūpins aiškia ir skaidria informacija apie vakciną, jos naudą ir rizikas, kad nekiltų įtarimų, jog kažkas yra nutylima.

„Akivaizdu, kad yra visuomenėje visada tų žmonių, kurie neigia skiepus apskritai kaip problemos sprendimą ir turime mes kartais tokių ir Seimo salėje, bet, matyt, bandyti juos įtikinti priešingai yra toks gana nedėkingas užsiėmimas. Reikėtų tiesiog skirti laiką ir pajėgas informuoti tuos, kurie iš principo palaiko arba bent jau yra dvejojantys ir išklauso informaciją“, – sakė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad platus visuomenės vakcinavimas yra lyg „bilietas į laisvę“ ir žmonėms vangiai skiepijantis, apribojimai turės išlikti ilgiau.

„Iš esmės tai yra visuomenės narių teisė nusipirkti bilietą į laisvę. Ir jeigu norės nusipirkti, tai galės ir nusipirkti, o jeigu ne, tai tokiu atveju mes apribojimų vienokių ar kitokių galime neišvengti ilgesnį laiką“, – sakė ji.

Farmacijos bendrovių sukurtas vakcinas nuo koronaviruso šiuo metu tikrina Europos vaistų agentūra.

Ji anksčiau skelbė, kad vėliausiai iki gruodžio 29-osios surengs specialų susitikimą ir nuspręs, ar išduoti sąlyginį leidimą prekiauti „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriama vakcina.

Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pirmosios dozės valstybes nares gali pasiekti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Lietuva jau yra nusprendusi pirkti vakcinas iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.

Planuojama pirkti tiek vakcinų, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau dėl galiojančių susitarimų ir siekio sumažinti rizikas, jų bus perkama gerokai daugiau, nei reikėtų visiems gyventojams. Nepanaudotas vakcinas bus galima parduoti arba dovanoti trečiosioms šalims.

Pristatys visuomenei dvi ekspertų viruso plitimo prognozes

Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė naujausią COVID-19 epidemiologinės situacijos apžvalgą ir pateikė rekomendacijas dėl vakcinavimo, susitikime dalyvavo ir I. Šimonytė. Pasak premjerės, netrukus su visuomene bus pasidalinta ekspertų išvadomis apie tai, kokią didelę įtaką jų veiksmai turi viruso plitimo suvaldymui.

„Ekspertai turi du scenarijus, kaip galėtų atrodyti (COVID-19 plitimo – LRT.lt) raida per artimiausią mėnesį su puse. Jeigu žmonės laikysis karantininių taisyklių gana masiškai ir nuoširdžiai, tokiu atveju mes galime tikėtis jau sausio pabaigoje kalbėtis apie kelis šimtus atvejų ir galbūt jau būsime toje stadijoje, kad testavimo pagalba, kontaktų atsekamumo pagalba ir kitomis priemonėmis tiesiog galėsme valdyti situaciją sklandžiai.

Jeigu to nebus, tada, žinoma, yra rizika, kad po švenčių, pirmomis 10 sausio mėnesio dienų (...) būtų tam tikras atkrytis, kuris vėl ženkliai padidintų naujų susirgimų skaičių, o tada reikėtų ilgesnio laiko, kol tie susirgimai vėl pasiektų kažkokį suvaldomą lygį“, – su ekspertais aptartomis prognozėmis dalinosi ji.

I. Šimonytė neatmeta, kad bus nemažai žmonių, kurie sieks nepaisyti nuo trečiadienio įsigaliojančių draudimų vykti į kitas savivaldybes ir pabrėžia, kad šios taisyklės pirmiausia sukurtos jų besilaikantiems.

„Čia yra požiūrio reikalas. Yra toks požiūris, kad kokie teisės aktai bebūtų priimti, pirmiausia, galvoti, kaip tuos teisės aktus apeiti. Bet man atrodo, kad teisės aktai priimami ne tam, teisės aktai, mano vertinimu, priimami tiems žmonėms, kurie tų apribojimų ir teisės aktų laikosi“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Ji lygino situaciją su Kelių eismo taisyklėmis, kai dalis pėsčiųjų nepaiso ir raudono šviesoforo signalo.

„....juk yra žmonių, kurie eina. Eina ir tiesiog žinodami, kad pažeidžia taisykles. Bet ar dėl to mes turime pakeisti taisykles ir leisti tai daryti visiems, nekreipti į tai dėmesio? Aš manau, kad didžiuma žmonių vis dėlto taisyklių yra linkę laikytis ir apklausos tą rodo“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė priminė pirmąjį karantiną, kai Velykų savaitgalį trumpam taip pat buvo įvesti draudimai išvykti į kitas savivaldybes, ir tuomet, pasak jos, grąžintų atgal buvo „ne taip jau mažai“.

„Manau, čia yra proga visiems pagalvoti, ar yra būtina vykti ten, kur vykti yra nebūtina“, – sakė I. Šimonytė.

Atsakydama į buvusių valdančiųjų kritiką, kad naujoji valdžia valdant COVID-19 plitimą nesiėmė naujų priemonių, o tik pakartojo ankstesnius sugriežtinimus, I. Šimonytė pabrėžė, jog pasirinktos pasiteisinusios priemonės, su kuriomis gyventojai jau buvo supažindinti pirmojo karantino metu. Ji pati kaltina buvusią Vyriausybę neryžtingumu, kai du-tris mėnesius nebuvo priimami veiksmingi sugriežtinimai.

„Galima kurti naujus apribojimus, bet jeigu buvo kažkas, kas jau veikė ir turėjo kažkokias sąlygas, kurios buvo paaiškintos ir žmonės jau buvo prisitaikę prie tų taisyklių, turbūt, pradėti visada yra protingiausia nuo to, nes taip tiesiog sutaupai laiko“, – aiškino ji.

Premjerė dar kartą akcentavo, kad apribojimai įvedami stebint toliau blogėjančius sergamumo ir mirčių nuo COVID-19 rodiklius.

„Mes jau esame netekę kelių šimtų žmonių, kurie galėjo sutikti Naujus metus ir tų Naujų metų nesutiks. Manau, kad šiandien nėra didelės prasmės, kas būtų buvę, jei būtų buvę, jei to tiesiog nebuvo“, – sakė ji.

Lietuvoje trečiadienį įsigalios griežtesnis karantino režimas, kurio metu bus uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas, draudžiama palikti savo savivaldybę be svarbios priežasties.

Neatmeta galimybės prašyti medikų iš užsienio pagalbos

I. Šimonytė sako neatmetanti galimybės prašyti medikų iš užsienio pagalbos, ir toliau šalies ligoninėse vis daugėjant COVID-19 pacientų.

„Manau, kad gali būti reikalingi ir tokie sprendimai, nes jau dabar suburti komandas, jas sutelkti, kad jos galėtų aptarnauti tas papildomas lovas, nėra taip paprasta“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Vis dėlto, anot premjerės, yra galimybė susidurti su problema, kadangi aplink Lietuvą nėra šalių, kuriose koronaviruso situacija būtų išskirtinai gera.

„Problemiška yra tai, kad aplink nėra šalių, kuriose situacija būtų išskirtinai gera ir kurios galėtų skolinti savo personalą Lietuvai ar kitoms šalims“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Antradienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 2372 COVID-19 pacientai, 180 iš jų – reanimacijoje. Daugėjant pacientų, įrengiama vis daugiau lovų, tačiau problematiška rasti personalo.

Kitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams

I. Šimonytė sako, kad kitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams, o visos COVID-19 situacijai reikalingos priemonės biudžeto projekte jau viršija 1 mlrd. eurų.

„Tikrai bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos mokėti priedams. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais visus pilnus ateinančius metus“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

„Apie tolesnius pokyčius turbūt galėsime kalbėti antrą pusmetį, kai tikrai bus aišku, kad su COVID-19 situacija susitvarkėme“, – teigė ji.

Pasak premjerės, COVID-19 situacijos suvaldymui reikalingi poreikiai biudžeto projekte jau perkopė 1 mlrd. eurų.

„Akivaizdu, kad dabar tos sumos, kurias turėsime papildomai įtraukti į ateinančių metų biudžeto projektą, jau viršija 1 mlrd. eurų. Ir tai yra tos sumos, kurios grynai susijusios su COVID-19 situacija“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Jos teigimu, du trečdaliai šios sumos yra parama dirbantiesiems ir verslams, tai – lėšos už prastovas, išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, paskolos verslui.

„Tai yra 2 proc. papildomo deficito. Jeigu situacija pagerės ateinančiais metais, tai galėsime tai vertinti kaip laikiną pablogėjimą“, – teigė premjerė.

Šią savaitę Vyriausybės pakoreguotas kitų metų biudžeto projektas bus svarstomas Seime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.