captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas organų donorystės modelis – viltis sergantiesiems

Kauno klinikose rengiamasi atlikti pirmąsias transplantacijas taikant neplakančios širdies donorystės modelį. Medikų komandos pratybose mokomos veikti greitai ir koordinuotai. Specialistai sako, kad aplinkybėms palankiai susiklosčius pirmąsias transplantacijas atliktų jau dabar.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Konstatavus mirtį, pagal šių metų pradžioje įteisintą naująjį neplakančios širdies donorystės modelį, galima atlikti organų gyvybingumą išsaugančias procedūras. Donoro organai gyvybingi būna daug trumpiau nei konstatuojama smegenų mirtis, todėl mirusiojo artimųjų laukia itin didelis išbandymas – priimti žinią apie netektį ir nedelsiant apsispręsti dėl organų aukojimo.

„Mūsų patirtis sako, kad žmonėms apsispręsti dėl artimųjų donorystės po smegenų mirties kartais prireikia ir paros, tai šiuo atveju maksimalus laiko tarpas bus apie pusvalandis. Per šį laiką žmogui reikės suvokti, kad jo artimojo nebėra, ir per keletą minučių priimti sprendimą, kuriuo galima išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – aiškina Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Tomas Tamošuitis.

Taikant neplakančios širdies donorystės modelį, recipientui gali būti persodinti tie patys organai ir audiniai, kaip ir donorystės po smegenų mirties atveju, išskyrus širdį. Pasak Kauno klinikų Nefrologijos skyriaus vadovės, vien inkstų transplantacijos šiuo metu eilėje laukia daugybė ligonių. Tikimasi, kad sustojusios širdies donorystė iš esmės pakeis padėtį.

„Tai tikrai yra geras modelis, tokiu būdu paruošti donoriniai organai gerai prigyja, dirba ir gelbsti sergančiuosius“, – tikina Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė, profesorė Inga Arūnė Bumblytė.

Kurti naująją sistemą Kauno medikams padeda kolegos iš Barselonos donorystės ir transplantacijos instituto. Jie yra šios srities lyderiai pasaulyje, turintys daugiau nei 30 metų patirtį. Iš ispanų medikų mokėsi Kauno klinikų anesteziologijos, intensyviosios terapijos, širdies, pilvo chirurgijos, nefrologijos, skubiosios medicinos ir kiti specialistai.                  

„Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms galima taikyti šį modelį jau dabar, nes jis reglamentuotas įstatymu, bet, norint turėti ilgalaikius gerus rezultatus, reikia tam tikro organizacinio darbo vystymo, techninės bazės užtikrinimo ir tęstinis mokymosi“, – sako T. Tamošuitis.                  

Kad sistema veiktų sėkmingai bus bendradarbiaujama ir su greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kuri gaivina ne ligoninėje staigios mirties ištiktus pacientus, taip pat kitais ligoninės padaliniais, kuriuose gali būti konstatuojama mirtis.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, vasario 1 d. Lietuvoje buvo 172 pacientai, laukiantys inkstų, 10 – plaučių ir 56 – kepenų transplantacijų. Pernai iš 27 donorų buvo paimta daugiau nei vienas donorinis organas.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...