Lietuvoje

2020.12.15 12:43

Matulas: bendras mirčių skaičius kėlė nerimą jau vasarą, bet ministras atsakė – „ne taip skaičiuojate“

mano, kad gali būti nutylima tikroji padėtis kai kuriose gydymo įstaigose
Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.12.15 12:43

Didesnis nei pernai mirčių skaičius Lietuvoje siejamas ne tik su COVID-19, tačiau ir su tuo, kad, siekiant virusą suvaldyti, buvo apribotos kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas primena, kad dėl nerimą jau tuomet kėlusios statistikos į institucijas kreiptasi vasarą, tačiau sulaukta paaiškinimo, jog skaičiuojama klaidingai.


A. Matulas mano, jog iki šiol gali būti nutylima ir tikroji padėtis kai kuriose gydymo įstaigose, kurių vadovai tikina turintys visas priemones ir susitvarkantys, tačiau įstaigas palieka darbuotojai ir aiškėja trūkumai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamentarai į tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Higienos instituto ir Registrų centro vadovus kreipėsi birželį, keldami klausimą dėl pavasarį matyto padidėjusio bendrojo gyventojų mirtingumo, tiesiogiai nesiejamo su mirštamumu nuo COVID-19. Tačiau tuomet, metams vos įpusėjus, negalėta atsakyti, ar tai tik natūralūs svyravimai, ar praradimai dėl sveikatos paslaugų ribojimo.

„Birželio, liepos mėnesiais keli politikai oficialiai kreipėmės į Statistikos departamentą, Higienos institutą prie SAM – kėlė nerimą jau tada, kad mirčių skaičius auga, bet iš buvusio ministro gavome patarimą, kad ne taip skaičiuojame, kad reikia skaičiuoti 15-os metų laikotarpį. Trečiadienį gausime konkretesnę informaciją“, – pirmadienį LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjo A. Matulas.

Kad neįprastai didelio mirtingumo nematoma, rugpjūčio pabaigoje sakė ir Higienos instituto atstovė. Paaiškinta, jog reikėtų sulaukti metų pabaigos ir lyginti daugiametį vidurkį. „Mirtis reikėtų lyginti su trejų–penkerių metų vidurkiais, kad būtų galima daryti išvadas“, – instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovę tuomet citavo BNS. Visgi metams baigiantis matoma, jog mirtingumas Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo keturženkliu skaičiumi.

Pagal vieną iš analizių, nuo 10-os šių metų savaitės iki 48-os (lapkričio 23–29 d) Lietuvoje iš viso mirė 3000 žmonių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Plačiau apie tai LRT.lt anksčiau skelbė čia:

Kad padidėjusius mirčių skaičius, susijusius ne tik su COVID-19 susirgimais, galima buvo prognozuoti ir apie juos perspėta, „Aktualijų studijoje“ teigė ir profesorius Saulius Čaplinskas.

„Perteklinis mirštamumas taip pat buvo ignoruojamas, nors seniai specialistai perspėjo. Ir čia nėra nieko nuostabaus, kad dalis žmonių miršta dėl kovido, bet didžioji dalis miršta dėl kovos su kovidu. O kitos išeities nėra, nes tai vis tik infekcinė liga ir tai yra kaip greitoji, būtinoji pagalba – pirmiausia teikiama, nes norima išgelbėti žmones.

O tiems, kurie atseit galėtų palaukti, „planiniams“ ligoniams ir taip toliau, pagalba vis nusitęsia. Ką reiškia pražiopsoti ankstyvuosius insulto ar infarkto požymius? Jeigu pavėluosime, žmogaus paprasčiausiai neišgelbėsime, neišsaugosime jo gyvybės. Va iš kur ir atsirado tas perteklinis mirštamumas“, – sakė jis.

A. Matulas pažymi, kad „reikia išmokti gyventi su COVID-19 ir neignoruoti kitomis ligomis sergančių žmonių šalia“, ir sako apgailestaujantis, jog esą „teisybė buvo slepiama“, – taip jis įvardija padėtį ligoninėse, apie kurią kalbėta ne iki galo atvirai. Konservatorius reagavo į pirmadienį „Kauno dienos“ publikaciją, kurioje minima, jog Kauno ligoninėje, pasak anoniminių šaltinių, per tris rudens mėnesius darbą neva paliko per dvidešimt slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų.

„Iš įstaigų vadovų mes girdim, kad visko turima. Reikia pradėti visiems kalbėti, kad žinotume realią situaciją, – tik tada galėsime padėti spręsti. Raginu įstaigų vadovus, visuomenę nebijoti sakyti teisybę, mes išgirsime argumentus, neignoruosime ir pabandysime spręsti“, – kalbėjo A. Matulas.

Ribojimų efektyvumui reikia bent 60 proc. populiacijos

Hospitalizuotų, t. y. ligoninėje gydomų, COVID-19 pacientų mirštamumas Lietuvoje siekia 10 proc. – tokie duomenys buvo pateikti pastarojo Vyriausybės posėdžio dieną.

„Sergančiųjų COVID-19 hospitalinis mirštamumas yra 10 proc., tai reiškia, kad vienas iš dešimties žmonių, papuolusių į ligoninę, miršta, bent jau tokią statistiką pateikė Vyriausybės atstovas. Tai tikrai nesinorėtų dalyvauti tokioje loterijoje“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Apytikriai kas ketvirtas šiuo metu Lietuvos ligoninėse gydomas asmuo yra čia atsidūręs dėl koronaviruso, atkreipė dėmesį pašnekovas, o stabiliai aukštas naujų susirgimų rodiklis bei įprasta ligos eiga leidžia prognozuoti, kad artimiausios savaitės gydymo įstaigoms išliks sunkios.

Pirmadienį skelbtais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse gydomi 2328 COVID-19 pacientai, 191 iš jų – reanimacijoje. Per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 1919. Kaip pažymi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, teigiamų atvejų dalis iš bendro per parą ištirtų ėminių skaičiaus yra itin didelė – vakar jų ištirta 4483. Su antradienį gauta statistika galite susipažinti čia.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, jog sekmadienį patvirtinti ir nuo trečiadienio įsigaliosiantys karantino griežtinimai yra reikalingi, jis tikisi, kad tą supras ir visuomenė.

„Mūsų modeliavimai, prognozės atsimuša į vieną paprastą dalyką – kaip žmonės supranta ir kaip laikosi. Jų palaikymas yra esminis. Pavasarį žmonės susitelkė ir parodė, kad galima su tuo susitvarkyti.

Beveik adekvačiai panašios priemonės buvo taikomos ir tada. Dabar, kai situacija daug sunkesnė, žmonių noras ir pasiryžimas atlaikyti nulems viską. Jeigu dauguma, bent 60 proc., laikysis rekomendacijų ir apribojimų, manau, kažkaip išgyvensim“, – „Aktualijų studijoje“ sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius.

Savaitgalį atgarsį sukėlusiame „Burger King“ užkandinės atidaryme fiksuotų žmonių V. Kasiulevičius nekaltino: „Suprantama, kad žmonės blaškosi, nes galbūt neturi aiškaus supratimo, kaip reikėtų elgtis. Bet aš manau, kad viskas po truputėlį turėtų stoti į savo vietas, kadangi vakar priimti ribojimai labai aiškūs, konkretūs.“

Kalbėdamas apie šį atvejį S. Čaplinskas atkreipė dėmesį ir į dviprasmybes tarp reikalavimų ir viešos retorikos. „Jeigu mes sakome, kad kaukės padeda išvengti viruso ir ypač jeigu neilgai būsi šalia kito žmogaus ir laikysies atstumo, tai išeina, kad mes patys sau prieštaraujame, sakydami, kad nekelkite kojos į „Akropolį“.

Ne kartą esu kaip pavyzdį pateikęs kirpyklą Springfilde, kur dvi kirpėjos užsikrėtė bendraudamos tarpusavyje, gerdamos kavą, bet neužkrėtė nė vienos iš 131 klienčių, nes dirbo su kaukėmis ir klientės buvo su kaukėmis“, – LRT RADIJO laidoje kalbėjo S. Čaplinskas.

Jo teigimu, su šiuo koronavirusu gyvensime „kaip gyvendavome kiekvienais metais su sezoniniu gripu ar kitomis peršalimo ligomis“, taip pat reikėtų turėti omenyje, kad jo plitimui palanki žiema prasidėjo visai neseniai, tad padidėjusi rizika susirgti išliks ir sausį bei vasarį.

„Skirtumas, kad koronavirusas, kaip matome, gali cirkuliuoti ir vasarą, tik žymiai lėčiau. O dabar, gruodžio mėnesį, Lietuvoje tik prasidėjo koronavirusų pakilimo pikas ir jis auga iki vasario mėnesio, o tik paskui pradės žemėti“, – sakė S. Čaplinskas

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI