captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Paksas – vėl erelis. Ar tai įmanoma?

Viktorui Uspaskichui ir Rolandui Paksui sukirtus rankomis dėl Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ sujungimo į vieną politinę jėgą, partijos pirmininko kėdė turėtų tapti pereinamuoju prizu iš „tvarkiečių“ „darbiečiams“ bei atvirkščiai. Kalbėta, kad pirmiausia lyderio kėdė turėtų tekti europarlamentarui, nušalintajam prezidentui R. Paksui.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Viktorui Uspaskichui ir Rolandui Paksui sukirtus rankomis dėl Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ sujungimo į vieną politinę jėgą, partijos pirmininko kėdė turėtų tapti pereinamuoju prizu iš „tvarkiečių“ „darbiečiams“ bei atvirkščiai. Kalbėta, kad pirmiausia lyderio kėdė turėtų tekti europarlamentarui, nušalintajam prezidentui R. Paksui.

Tačiau ar įmanoma reabilituoti R. Paksą ir prikelti jį naujai lyderystei? Su R. Paksu dirbęs ir politiniu konsultantu prisistatantis Audrius Butkevičius teigia, kad neįmanoma. Jo nuomone, nors R. Paksas turi gero sportininko savybių, tačiau jis esą neturi vizijos, tad stipriu lyderiu greičiausiai jau nebetaps.

Viešųjų ryšių konsultantas Artūras Jonkus svarstė, kad R. Pakso pakilimas iš pelenų priklauso nuo to, kaip rinkėjai priims naują jungtinę politinę jėgą, jeigu tik Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ išties susijungs.

Tuo metu ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas teigia, kad tinkamai suformavus viešųjų ryšių strategiją R. Paksas gali atgimti lyderystei, nes yra matęs šilto ir šalto.

R. Paksas turi sportininko, bet ne nacionalinio lyderio savybių?

„Aš manau, kad tai jam gali tik pakenkti, todėl kad jis ant savęs pasikabins ir visas problemas, kurias tempia ir V. Uspaskicho partija. Atsiras tam tikras dviejų pakankamai skandalingų ir gana panašiai vertinamų partijų užsiklojimas“, – teigia A. Butkevičius, kuris 2002-aisiais padėjo R. Paksui kandidatuojant prezidento rinkimuose.

R. Pakso rinkimų štabui tuomet vadovavo Dalia Kutraitė-Giedraitienė, o A. Butkevičius anuomet R. Pakso štabui teikė politines konsultacijas.

Dabar A. Butkevičius teigia, kad pagalba R. Pakso rinkimų kampanijoje jis laiko savo nuodėme ir netiki šio politiko prisikėlimu iš pelenų.

„R. Paksas šiaip ar taip yra lyderis, jis turi ir gerų savybių: puikiai laiko smūgį, veikia nuosekliai, yra pakankamai kovingas ir organizuotas, koncentruojasi į konkrečius tikslus. Šia prasme jis turi gero sportininko savybių, bet tiktai sportininko. Be šito, dar reikia turėti tam tikrą politinę viziją. Jis turi gerą automobilį, bet nežino, kur juo važiuoti“, - teigė pašnekovas.

A. Butkevičius nenurašo R. Pakso trumpuoju laikotarpiu. Pasak jo, gali būti, kad pasitelkus įvaizdžio konsultantus ir gerus strategus susijungę „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ su R. Paksu priešakyje pasiektų neblogų rezultatų, tačiau ilguoju laikotarpiu, anot A. Butkevičiaus, iš R. Pakso nacionalinio lyderio nebus.

Jo nuomone, R. Paksas netempia iki tokio politiko lygmens kaip koks Vytautas Landsbergis ar Dalia Grybauskaitė. A. Butkevičius sako galįs nesutikti su V. Landsbergio ir D. Grybauskaitės teiginiais ar veiksmais, tačiau jie bent veikia iš nacionalinio lyderio pozicijų.

„Va, pakalbėkime: R. Paksas buvo ir yra Europos Parlamente. Gal jūs man galite pasakyti, ką jis ten darė ar daro? Ką jis daro dėl Lietuvos žmonių, būdamas Europos Parlamente? Kada jis ką pasakė ten? Jeigu mes kalbame apie nacionalinį lyderį, tai nacionalinio lyderio uždavinys – turėti viziją, kuria patikėtų kiti žmonės. Europos Parlamente jis pakankamai ilgą laiką ir mes negalime pasakyti, kuo jis ten užsiima“, – stebėjosi A. Butkevičius.

„Suprantate, aš galiu nesutikti su V. Landsbergio žaidimais Europos Parlamente, kai jis savo antirusišką retoriką bando paversti visos Lietuvos politika, bet jis veikia iš pozicijos, kurią galima tapatinti su nacionalinio lyderio pozicija. Jis gali klysti arba būti nupirktas, bet jis kažką daro“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat sako galįs nesutikti su D. Grybauskaite, galįs prisigalvoti, kieno interesams ji atstovauja, tačiau šiai politikei būnant eurokomisare bent matėsi veikla.

„O čia mes turime du absoliučius nulius Europos Parlamente – dabar tie absoliutūs nuliai jungiasi ir mane kažkas nori įtikinti, kad iš to gausis nauja potenciali situacija ir naujas nacionalinis lyderis?“ – sakė A. Butkevičius. Kaip žinoma, anksčiau V. Uspaskichas taip pat buvo Europos Parlamento narys, vėliau mandato atsisakė perėjęs dirbti į Seimą.

Svarbiau ne lyderis, o visuomenės nuostata dėl DP ir TT jungimosi?

Viešųjų ryšių specialistas, įmonės „Publicum“ direktorius A. Jonkus svarstė, kad R. Pakso prisikėlimas iš pelenų gali priklausyti nuo investicijų gausos, politinių technologų talento bei viešųjų ryšių strategijos.

„Tačiau tai nebūtų pats lengviausias uždavinys ir niekas negalėtų duoti garantijų, kad tai pasiseks“, – teigė A. Jonkus.

Pašnekovas teigia, kad šiuo atveju svarbu ne tik visuomenės požiūris į R. Paksą, bet ir į naująjį politinį darinį, jeigu „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ susijungimas įvyks.

„Klausimas, kaip pati partija bus priimta, kaip ją priims rinkėjai. Gali būti taip, kad dalis rinkėjų, kurie rinkdavo Darbo partiją, neberinks naujos jėgos vien dėl to, kad „darbiečiai“ susidėjo su „Tvarka ir teisingumu“ – ir atvirkščiai, gali būti, kad dalis „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų nusisuks, nes jie susiliejo su Darbo partija“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.

Jo nuomone, šiuo aspektu reiktų visuomenės nuomonės tyrimo, kuris atskleistų, kaip žmonės vertintų tokį partijų susiliejimą.

„Turi būti aiškiai suvokta, ar tie žmonės, kurie balsuodavo už vieną partiją, atsiradus tokiam junginiui jis bus tiek pat simpatiškas kiek anksčiau viena iš partijų“, – sakė A. Jonkus.

Pašnekovas taip pat svarstė, kad jeigu R. Paksas taptų jungtinės partijos lyderiu pirmiau už V. Uspaskichą, tai dar nereiškia, kad pastarasis atsisakys savo įtakos „darbiečių“ pusei.

„Dėl to toks dvigalvis erelis nebūtinai gali skristi“, – teigė A. Jonkus.

Mėtytas ir vėtytas politikas geriau nei nepatyręs

„PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas L. Kontrimas savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad R. Paksas buvo ir vėtytas, ir mėtytas, todėl turi savybių, kurių neturi kiti politikai.

„Lietuviškoje politinėje padangėje politinių partijų lyderių, kurie būtų ir patyrę, ir mėtyti bei vėtyti, yra nedaug. Sutikime, kad R. Paksas yra vienas iš tų, kuris matė ir šilto, ir šalto nuo pirmosios merystės iki nepabaigtos prezidento kadencijos“, – sakė L. Kontrimas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenė nelabai nutuokia, koks R. Paksas būtų prezidentas ar premjeras, nes nebaigė nei prezidentauti, nei premjerauti.

Iš premjero posto 1999 m. R. Paksas atsistatydino pats, 2000-aisiais žlugo jo ir Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos koalicija, tuo tarpu iš prezidento posto R. Paksas buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka.

„Tiesą sakant, koks jis būtų buvęs prezidentas, mes negalime žinoti, nes pakankamai greitai jį nugesino. Bet jeigu prisiminsite, jis buvo vadinamas širdžių prezidentu. Tai atėjo ne iš kur nors kitur, o iš to veržlaus ir greito kilimo, kai jis pabuvo meru, vėliau premjeru, sujungė liberalus. Viskas tarsi rodo, kad R. Paksas iš principo yra politikas, kuris dažnai ir daug kartų buvo aktyvioje politinėje scenoje, bet koks jis politinis veikėjas, mes iki galo taip ir nesužinome“, – svarstė pašnekovas.

„Atsakydamas į klausimą sakyčiau taip: kokių politikų turime dabartinėje Lietuvoje, kurie be ilgo pasiruošimo galėtų tikti politinei veiklai, lyderystei? Jų nėra daug. Yra nemažai tokių, kurie auga, rodo ambiciją, bet kokia ji bus, mes nežinome. Dėl to manau, kad iš R. Pakso dar galime laukti įdomių ėjimų“, – pridūrė L. Kontrimas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...