Lietuvoje

2020.12.11 19:49

Žinutės, po kurių tikrina namų duris: neapykantos komentatoriams siūlo taikyti griežtesnę atsakomybę

Kristina Karlonė, Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.11 19:49

Europos žmogaus teisių fondo atliktas tyrimas atskleidė, jog neapykantos nusikaltimų aukos nėra patenkintos teisėsaugos reakcija į tokius nusikaltimus. Žmogaus teisių specialistai siūlo neapykantos komentatoriams pradėti taikyti administracinę atsakomybę.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius prieš rinkimus neslėpęs, kad yra homoseksualus sako, nuolat socialiniuose tinkluose sulaukiantis neapykantos komentarų ar grasinimų.

„Rašo: „jei tik pamatysiu gatvėje tokį kaip tu, tai iš karto nuskinsiu“. Toks kaip grasinimas. Kitas žmogus, rusiškai užrašytas vardas ir pavardė, siunčia man kartuvių nuotrauką ir rašo, kad čia tavo ateitis“, – apie savo patirtį pasakoja T. V. Raskevičius.

Žinios. Seimas nubalsavo – galės rengti posėdžius nuotoliniu būdu

Dėl tokių komentarų T. V. Raskevičius ne kartą kreipėsi į teisėsaugą. Kaltininkus ne visada pavykdavo nustatyti. Išaiškinus, jie dažniausia būdavo tik įspėjami.

„Perskaičius tuos neigiamus komentarus, ypač tuos, kurie įkrenta į asmenines pašto dėžutes socialiniuose tinkluose, kartais nueina nugara pagaugais, kartais reikia nueiti pasitikrinti ar buto durys užrakintos“, – pabrėžia Seimo narys.

Žmogaus teisių centro viešinamuose liudijimuose nukentėjusieji pasakoja, kad neapykanta iš socialinės persikelia ir į fizinę erdvę.

Pernai Lietuvoje užfiksuoti 47 neapykantos nusikaltimai. Palyginti, 2011 metais jų buvo 7 kartus daugiau – 328. Nacionaliniame žmogaus teisių forume situaciją Lietuvoje pristatę žmogaus teisių specialistai sako, kad statistika rodo iškreiptą padėtį. Dalis nusikaltimų dėl nukentėjusiųjų baimės pranešti bei nusikaltimo kvalifikavimo kliūčių lieka nenustatyti, todėl siūloma keisti taikomą atsakomybę.

„Dažnai komentarai nesiekia tokio pavojingumo, kokio reikalauja baudžiamoji teisė, todėl asmenys lieka nenubausti ir toliau kursto neapykantą internete. Atlikę tyrimą, siūlome taikyti administracinę atsakomybę ir tam, mūsų užsakytos apklausos duomenimis, pritartų kas antras Lietuvos gyventojas“, – nurodo Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė.

Skaičiuojama, kad per dešimtmetį Lietuvoje teismus pasiekė vos 7 procentai pradėtų tyrimų.

„Yra buvę nemažai atvejų, kai nepakankamai sureaguota į atvejus, kai nesuteikta reikiama pagalba, kai neužtikrinta, kad asmenys ikiteisminio tyrimo metu nesusitiktų su tais pačiais asmenimis, kurie, pavyzdžiui, užpuolė asmenį“, – teigia Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Žmogaus teisių centro vadovė sako, kad teisėsaugos pareigūnams reikėtų mokymų, kaip atskirti savo turimas neigiamas nuostatas. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiais metais yra nustatęs, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo homoseksualų porą, kai atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt