Lietuvoje

2020.12.10 17:56

LGBT moksleiviai patyčias patiria ne tik iš vaikų – tyčiojasi ir mokytojai, ragina elgtis „mergaitiškiau“

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.12.10 17:56

LGBT bendruomenei priklausantys vaikai patyčių sulaukia ne tik iš kitų moksleivių, bet ir iš mokytojų ar mokyklos bendruomenės, kuri neretai ragina vaiką pasikeisti, elgtis „mergaitiškiau“ ar „berniukiškiau“, Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje sakė jos dalyvės. Patys vaikai slepia savo orientaciją, bijo apie tai pasakoti savo tėvams ir kenčia dėl patyčių.

Apie LGBT moksleivių patiriamus sunkumus ir patyčias kalbėta Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „LGBT vaikų bei paauglių patiriamos patyčios ir emocinės paramos platformų bei pagalbos linijų teikiamos galimybės“.

LGBT jaunuoliams Lietuvoje mokykla gali būti nesaugia vieta dėl daugelio priežasčių. Kai mokiniai mokykloje jaučiasi nesaugiai ar nejaukiai, jie gali būti priversti vengti tam tikrų mokyklos vietų ar užsiėmimų, kuriuose jie jaučiasi nepageidaujami, arba gali nuspręsti apskritai nelankyti mokyklos.

Priešiška mokyklos atmosfera daro įtaką LGBT mokinių galimybėms visapusiškai įsitraukti į mokyklos bendruomenės veiklą. Nesaugumo jausmas mokykloje gali neigiamai paveikti moksleivių galimybes siekti akademinių rezultatų, ypač jei dėl šio jausmo vengiama mokyklos ar pamokų.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklose vyrauja homofobinės, bifobinės ir transfobinės tendencijos. Mokyklos darbuotojai nežino, kaip tinkamai reaguoti į šiuos incidentus ar net prisideda prie homofobinių, bifobinių ar transfobinių patyčių, o mokiniai paliekami spręsti šią problemą be tėvų ar mokyklos darbuotojų paramos.

Patyčių pasekmės sudėtingos

Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje, tardama sveikinimo žodį, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton kalbėjo, kad žmogaus teisių sklaida yra vienas pagrindinių Švedijos politikos tikslų.

„Manome, kad niekada neturėtume kvestionuoti žmogaus teisių – kiekvienas žmogus, visiškai nesvarbu, kas jis, turėtų gyventi be diskriminacijos ir priekabiavimo“, – pažymėjo I. Buxton.

Vis dėlto, anot jos, taip yra ne visada – LGBT vaikai bei paaugliai dar patiria didžiulę riziką ir patyčias. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje net 59 proc. jaunuolių slepia savo seksualinę orientaciją ir mano, kad yra palikti vieni spręsti problemas, apgailestavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė diskusijos metu sakė, kad LGBT mokinių savijauta mokykloje tiriama nuo 2017 metų. Tyrimo duomenys parodė, kad LGBT moksleiviai dažniausiai susiduria su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, tačiau tai nereiškia, kad jie nepatiria ir kitų rūšių patyčių dėl išvaizdos ar socialinės padėties, pabrėžė E. Kuktoraitė.

„Kai įvairių patyčių visuma susikaupia, pasekmės labai sudėtingos“, – sakė ji.

Tyčiojasi ne tik vaikai – pašaipų susilaukia ir iš mokytojų

LGL komunikacijos vadovė akcentavo, kad tyrimas parodė pavojingas tendencijas. Moksleivių buvo klausiama, iš kur jie sulaukia patyčių ir paramos, susidūrę su patyčiomis. Paaiškėjo, kad mokyklose moksleiviai patiria patyčias ne tik iš savo bendraamžių, bet ir iš mokytojų.

Dažniausiai moksleiviai, besikreipę dėl tokio tipo patyčių, nesulaukdavo jokios mokyklos reakcijos. Kitais atvejais, kai mokykla sureaguodavo, reakcija būdavo neigiama.

„Moksleivis, papasakojęs, kad patyrė tokios formos patyčias, patiria antrinę viktimizaciją, kai dėl patirtų patyčių dar kartą pasityčiojama, sakoma, kad reikėtų elgtis vyriškiau ar mergaitiškiau – neva tada nepatirsi patyčių“, – apgailestavo E. Kuktoraitė.

Dėl patiriamų patyčių kenčia ir vaiko mokymosi pasiekimai, o situaciją paaštrina ir tai, kad neretai moksleivis paramos nesulaukia ir namuose.

Dažniausiai vaikai bijo tėvų reakcijos, orientaciją nuo jų slepia

Kalbėdama apie Lietuvos padėtį Europos kontekste, E. Kuktoraitė pažymėjo, kad kai kuriais aspektais atsiduriame paskutinėse statistikos pozicijose, o kai kuriais klausimais pasirodėme prasčiau ir už Bulgariją, kuri paprastai pasirodo blogiau už Lietuvą.

LGL šiai problemai spręsti kartu su tarptautiniais partneriais sukūrė specialią emocinės paramos platformą LGBT vaikams ir jaunuoliams, kurioje kvalifikuoti psichologai savanoriai teikia emocinę paramą su patyčiomis ir kitomis specifinėmis problemomis susiduriantiems LGBT moksleiviams, tėvams ir mokytojams.

Anot E. Kuktoraitės, dabar, esant pandemijai, sulaukia daugiausiai vaikų kreipimųsi dėl tėvų reakcijos. Dažniausiai situacija tokia, kad jaunuolis savo seksualinę orientaciją bijo pripažinti tėvams, konsultuojasi ir bando atrasti geriausią būdą, kaip tai pasakyti tėvams, kas padės išvengti neigiamos tėvų reakcijos.

Kaltina ne besityčiojantį, o nukentėjusį vaiką

„Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė pažymėjo, kad suaugusieji neskiria tinkamo dėmesio, skatina keistis tą vaiką, kuris iš tiesų nukentėjo.

„Didžioji dalis vaikų jaučia, kad reakcijos iš suaugusiųjų arba nėra, arba ji stiprina nukentėjusio žmogaus jausmą, viktimizaciją, o tai rodo, kad sistema neveikia. (...) Suaugę tinkamai nesureaguoja, vėliau neskiria pakankamai dėmesio ištirti atvejį, suprasti, kas nutiko.

Iki šiol labai gajus principas ne bandyti sustabdyti besityčiojančius vaikus, bet skatinti keistis tą vaiką, kuris nukentėjo“, – akcentavo J. S. Jasiulionė.

Ji sakė prisimenanti ne vieną atvejį, kai vaikai ar paaugliai dalijasi, jog yra sulaukę pasiūlymų keistis, bandyti pritapti. Tokiu būdu tarsi vėl nurodoma, kad problema ne ta, kad kažkas agresyviai elgiasi, o tai, kad vaikas kitoks, kad jis neprisitaiko.

„Jautrumo ir supratimo, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, identiteto, seksualinės orientacijos, turi būti saugus ir apgintas nuo žeminančio elgesio, mes dar neturime“, – apgailestavo J. S. Jasiulionė.

LGBT jaunuoliai susiduria su patyčiomis, atstūmimu ar bendraamžių ignoravimu. Tai – lydinti problema, teigė „Vaikų linijos“ psichologė. Norėdami savo bendraamžiams papasakoti, kad jie priklauso LGBT bendruomenei, vaikai jaučia didelį nerimą, kad bus atstumti, nepriimti, pažeminti, vardija J. S. Jasiulionė.

Kitais atvejais su neigiamais komentarais ir atstūmimu vaikai susiduria net neatsiskleidę, o tik davę užuominą apie savo tapatybę ar seksualinę orientaciją. Pasak psichologės, patiriant patyčias vaikams sunku susikaupti, mokytis, o mintys dažniau nukreipiamos ne į mokslus, o į tai, kaip neužkliūti už akių ir nepatirti ko nors nemalonaus.

Ne visi mokytojai turi žinių

Kaip sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė dr. Edita Žiobienė, patyčių klausimą Lietuvoje sprendžiame dar labai neseniai. Ji atkreipė dėmesį, kad visuose tyrimuose Lietuva lyderiauja blogąja prasme, o patyčių srautas mokyklose yra gana didelis.

„Labai sunku – mūsų visuomenė yra tikrai netolerantiška. (...) Tai būdinga ir didžiajai daliai suaugusiųjų, ir vaikų. Pripažinkime, kad ši tema taip pat eina lygiagrečiai su kita tema – seksualiniu švietimu mokykloje, kuris niekaip neprasibrauna į mūsų mokyklą. Mokytojams dažnai nepatogu kalbėti šia tema, tada susidaro toks stereotipas, kuriame užsirakiname“ – aiškino E. Žiobienė.

Mokytojo rekomendacijos vaikui keistis ir elgtis „mergaitiškiau“ ar „berniukiškiau“ yra visiška nepagarba žmogui, įsitikinusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Anot jos, tai rodo visišką žinių neturėjimą ir situacijos nesupratimą.

„Labai svarbu, ar pedagogas turi tinkamų žinių, ar gerbia ir supranta visų vaikų poreikius ir skirtingas galimas tapatybes, ar sugeba dirbti, jautriai sureaguoti į vieną ar kitą aspektą, ieškoti pagalbos“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Vylėsi, kad ateis laikas, kai vaikai nebesvajos išvykti į užsienį

E. Kuktoraitė diskusijos metu priminė, kad Lietuvoje vis dar galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, vadinamasis homoseksualumo propagandos draudimas.

„Kalbėjimas apie LGBT prilyginamas tam tikrai propagandos formai“, – sakė LGL atstovė ir pridūrė, kad dėl šios nuostatos sunkiau pasiekti vaikus mokyklose, o iš mokyklų vadovų sulaukiama ir neigiamos reakcijos.

E. Kuktoraitė vylėsi, kad ateis laikas, kai vaikai nebesvajos, kada suaugs ir galės išvykti į užsienį, o galės džiaugtis savo vaikyste be diskriminacijos ir neigiamų patirčių.

„Vaikų linijos“ psichologė J. S. Jasiulionė akcentavo, kad norėdami padėti LGBT jaunuoliams turime plėsti savo akiratį. Pasak jos, jei per lytiškumo pamokas bus kalbama apie įvairias šeimas ir tapatumus, situacija keisis.

„Žmonės yra įvairūs ir turi tokią teisę. Nuo to, kaip reaguosime, priklausys jų saugumas ir gerovė“, – pažymėjo ji.

Su tokia nuomone sutiko ir E. Žiobienė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, svarbu vaikus nuo mažens ugdyti pagarbos principais. Taip pat labai svarbus pasitikėjimo aspektas šeimoje, kad vaikas nebijotų su tėvais kalbėtis ir jam nebūtų pavojaus tėvams pasakyti apie savo tapatybę, kad tėvai jį gerbtų, tvirtino E. Žiobienė.

Žinoma, pabrėžė ji, itin svarbu pasitikėjimas kitais vaikais. Vaikai turi suvokti, kad jie negali būti patyčių žiūrovais – negali leisti tyčiotis iš kitų.

Populiariausi