Lietuvoje

2020.12.10 13:18

Paskirtoji ministrė Navickienė žada palaikyti Stambulo konvenciją

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.12.10 13:18

Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žadėjo palaikysianti Stambulo konvencijos ratifikavimą, tačiau sutiko, kad ir valdančioje daugumoje nuomonės gali išsiskirti. „Tos baimės pasėtos viešajame diskurse, kad Stambulo konvencija reikš vienų ar kitų pamatinių vertybių griovimus, pasisėja žmonių galvose. (...) Reikia ieškoti sutarimo, kad sprendimai būtų tikri“, – Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu sakė M. Navickienė.

Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu vyko diskusija „Kokia žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje?“

Žmogaus teisių užtikrinimas – nuolatinis procesas

Rengiant diskusiją „Žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje?“ pažymėta, kad būtent šiais metais minime Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pasirašymo 70-uosius metus.

Sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė dr. Milda Ališauskienė diskusijos metu pažymėjo, kad būtent ši konvencija buvo Lietuvos bilietas pirmiausiai į Europos Tarybą, o tada – ir į Europos Sąjungą.

Anot jos, ši konvencija yra vienas esminių dokumentų, kuris leidžia kalbėti apie žmogaus teisių užtikrinimą ir Lietuvos valstybės buvimą civilizuotų valstybių rate, kuriose žmogaus teisės yra užtikrinamos. Vis dėlto profesorė pabrėžė, kad žmogaus teisių užtikrinimas yra nuolatinis procesas.

„Žmogaus teisės įgyvendinamos procese, turime apie jas kalbėti kasdieną, kad žmonės suvoktų savo teises, kaip jas gali apginti, kad suprastų, jog valstybė jiems padės jas apginti, kad kiekvienas svarbus, o žmogaus orumas yra užtikrinamas ir palaikomas“, – tvirtino M. Ališauskienė.

Pasigenda principinių kelrodžių krypčių

Kalbėdamas apie žmogaus teisių situaciją politikoje, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LGBT aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad visų pirma naujasis Seimas turi turėti pagrįstą lūkestį dėl pokyčių žmogaus teisių srityje ir labai kritiškai jį vertinti, žiūrėti, kaip jo laikomasi. Itin svarbu pakelti žmogaus teises nuo atsarginių suolelio, pridūrė jis.

Politikas svarstė, kad nors gali pasirodyti, jog žmogaus teisės galioja visiems, dar trūksta tokių teisių užtikrinimo skirtingą galią turintiems žmonėms ar LGBT bendruomenei. Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko, ilgą laiką politikams pritrūkdavo ryžto priimti nepopuliarius, bet reikalingus sprendimus.

„Mano lūkestis, kad pavyks tai padaryti, kad matysime ne ilgą laiką besitęsiančią stagnaciją, bet ir proveržį. Tačiau dėl to reikės pasistengti, nes tai tikrai nėra duotybė. (...) Kartais to įsipareigojimo pritrūksta“, – tvirtino T. V. Raskevičius.

Pasak Laisvės partijos nario, nors jis pats atstovauja Seimo daugumos pozicijai ir yra valdančiosios koalicijos narys, Vyriausybės programoje pasigenda principinių kelrodžių krypčių žmogaus teisių srityje. Vis dėlto, pažymėjo politikas, teigiamų užuominų yra.

„Rinkimų rezultatais progresas nei prasideda nei pasibaigia – tam reikalingi įsipareigojimai šią temą stumti į priekį“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Žmogaus teises matome kaip strategiją apsisaugoti nuo Rytų

Be demokratijos nebūtų įmanoma užtikrinti žmogaus teisių ir jas plėsti bei stiprinti, įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas dr. Liutauras Gudžinskas.

Jis svarstė, kad šiuo metu Lietuvos padėtis yra dvejopa, kadangi demokratija patiria labai rimtus išmėginimus ne tik Vidurio Europoje, bet ir kitose šalyse, todėl džiugu, kad Lietuva tarp šių valstybių nepatenka.

Vis dėlto, pažymėjo L. Gudžinskas, nebūtų galima tuo pasidžiaugti ir nusiraminti. Pavyzdžiui, sakė jis, kalbant apie pastaruosius ketverius metus ir buvusių valdančiųjų politiką demokratinių institucijų atžvilgiu, įskaitant žmogaus teises, ne visada buvo galima matyti konstruktyvias veiklas.

„Viena vertus, mes išsaugome pamatines demokratines institucijas, (...) bet kartais pristinga valios siekti šiek tiek daugiau. Sakyčiau, kad žmogaus teises ir demokratines institucijas mes daugiau gerbiame ne tiek dėl to, kad esame įsisąmoninę jų vertingumą, bet kiek labiau tai suvokiame kaip strategiją geopolitiškai apsisaugoti nuo Rytų ir kaip įmanoma labiau integruotis į Vakarus“, – teigė L. Gudžinskas.

Rimtos demokratijos problemos

Žmogaus teisių pakėlimą nuo atsarginių suolelio ir jų patekimą į politinę darbotvarkę akcentavo ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius. Jis turėjo priekaištų ir naujajai Vyriausybei.

„Džiugu, kad liberalioji dalis pateko (į valdančiąją daugumą – LRT.lt) su tam tikrais strateginiais tikslais pasiekti pokyčių žmogaus teisių srityje. Tačiau perskaičius ir išanalizavus Vyriausybės programą reikėtų sutikti, kad nėra ten visų tų lūkesčių, kurių tikėjosi rinkėjai.

Todėl susidaro įspūdis, kad tam tikriems žmogaus teisių klausimams bus skiriamas didesnis dėmesys – toms įprastoms teisėms. (...) Tačiau tos problemos, kurios metų metus nesisprendžia, pavyzdžiui EŽTT bylos L prieš Lietuvą įgyvendinimas, partnerystės įstatymas programoje nėra konkrečiai įvardintas“, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto politikos mokslų doktorantas V. Valentinavičius.

Pasak Žmogaus teisių biuro vadovo, vien tik liberaliųjų jėgų balsų dėl pokyčių žmogaus teisių srityje parlamente nepakaks, todėl reikės bendro susitarimo.

Su tuo sutinka ir TSPMI docentas L. Gudžinskas – žmogaus teises turėtume laikyti ne tik valdančiųjų atsakomybe, bet ieškoti sutarimo ir visuomenėje, bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol yra 20–30 Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie iki šiol nėra įgyvendinti.

„Tai rodo mūsų tiek demokratijos, tiek valdymo kokybės rimtas problemas“, – sakė L. Gudžinskas.

Tuo tarpu VDU profesorė M. Ališauskienė pridūrė, kad neretai ir partijų programose ieškome žmogaus teisių, tačiau programos be jų neįmanomos.

„Perskaičiau partijų programas, galvoju, mes ieškome žmogaus teisių, bet, kai žiūri į programas, jos neįmanomos be žmogaus teisių. Kartais labai daug apie jas kalbame, bet neišvystome jų atpažinimo. Demokratija neįmanoma be žmogaus teisių – šie klausimai neatsiejami.

Kai matai partijų programas, kai jos kalba apie atlyginimus, būstų politiką... Tai susiję su žmogaus teisėmis, tik galbūt jos taip neįvardijamos“, – kalbėjo M. Ališauskienė.

Stengiamės įgyvendinti tik minimalius principus

Svarstydama, ar kalbėdami apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje nepamirštame problemų Lietuvoje, VDU profesorė M. Ališauskienė akcentavo, kad Baltarusijoje matome žmonių kankinimus bei persekiojimus, pažeidžiamas pamatines žmogaus teises.

Vis dėlto, būdama tarptautinės bendruomenės dalimi, mūsų valstybė pripažįsta kompleksinį Jungtinių Tautų požiūrį, kuris įtraukia visas žmogaus teises.

„Tokiomis ekstremaliomis situacijomis turime kelti klausimus, kad tai netoleruotina ir smerktina, bet greta to turime suprasti, kad mūsų įsipareigojimai savo visuomenei ir valstybei bei žmogaus teisėms dėl to niekaip nesusiaurinami.

Yra daugybė sričių, kuriose turime toliau tobulėti. Tai, ką matome Baltarusijoje, tikriausiai yra tai, kas Lietuvoje vyko prieš 30 metų“, – sakė VDU profesorė ir pažymėjo, kad mes turime judėti toliau bei siekti užtikrinti ir kitas žmogaus teises Lietuvoje.

Tai, kad kartais Lietuvoje stengiamės įgyvendinti tik minimalius žmogaus teisių principus, pažymėjo ir V. Valentinavičius.

„Labai dažnai Jungtinių Tautų diskusijose tenka prisiminti savo nepadarytus darbus – dažnai pasakoma, kad nors esate tokie drąsūs dėl žmogaus teisių kovoti tarptautinėje erdvėje, tačiau patys turite problemų dėl partnerystės įstatymo ir kitų klausimų. (...) Esame demokratinė valstybė, todėl turime pakelti žmogaus teisių standartą. O mes stengiamės įgyvendinti minimalius principus“, – apgailestavo Žmogaus teisių biuro vadovas.

Viltis dėl ateities ir žmonių baimės

Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė M. Navickienė pasidalijo istorija, kaip jos vaikai sureagavo į pasakojimą apie Nacionalinį žmogaus teisių forumą.

Dukra, išgirdusi, kad diskusijoje bus kalbama apie kitokią odos spalvą ar galią turinčių žmonių teisių užtikrinimą, paklausė – jei ji sėdėtų vežimėlyje, negalėtų susirasti darbo? Anot M. Navickienės, tokie klausimai parodo, kad ši karta nesupranta tokios diskriminacijos.

„Vaikiškas naivumas ir problemos nesupratimas man duoda vilties, kad kita karta bus kitokia. (...) Man viskas atrodo viltingai“, – sakė paskirtoji ministrė.

Jos teigimu, svarbu ne tik politinė valia priimti vienus ar kitus teisės aktus, bet ir tai, kaip šie sprendimai bus priimami visuomenės.

M. Navickienė taip pat žadėjo palaikysianti Stambulo konvencijos ratifikavimą, tačiau sutiko, kad ir valdančioje daugumoje šiuo bei kai kuriais kitais klausimais nuomonės gali išsiskirti.

„Aišku, yra ir kitaip galvojančių žmonių, nes stereotipinis mąstymas yra ne tik visuomenėje, bet ir sprendimų priėmėjų galvose. Tos baimės pasėtos viešajame diskurse, kad Stambulo konvencija reikš vienų ar kitų pamatinių vertybių griovimus, pasisėja žmonių galvose.

Tada diskusija labai sunkiai ateina prie racionalaus konsensuso. Turime kalbėti maksimaliai neturėdami prietarų. (...) Reikia ieškoti sutarimo, kad sprendimai būtų tikri, kad jie būtų įgyvendinti – tam reikalingi pokyčiai ne tik teisės aktuose“, – vylėsi M. Navickienė.

Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol nėra jos ratifikavusi. Šiuo metu Stambulo konvenciją yra ratifikavusios visos ES narės, išskyrus 6 valstybes – Bulgariją, Slovakiją, Latviją, Vengriją, Čekiją bei Lietuvą.

Stambulo konvencija dar vadinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Žmogaus teisių organizacijos tikisi, kad tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai sudarytų prielaidas užtikrinti stipresnį valstybės vaidmenį smurto prieš moteris prevencijos, pagalbos, baudžiamo kaltųjų persekiojimo srityse.

Nors bandymų ratifikuoti konvenciją ir diskusijų buvo, kelią tam užkirsdavo kai kurių parlamentarų baiminimasis, kad konvencija siekia paneigti biologinę žmogaus lytį ar įvesti trečią lytį.

Populiariausi