Lietuvoje

2020.12.10 08:24

Nausėdos patarėja: pirmosios COVID-19 vakcinos Lietuvoje turėtų pasirodyti apie Naujuosius

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.12.10 08:24

Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje (EVT). Belgijos sostinėje Lietuvos vadovas aiškinsis vakcinos nuo koronaviruso logistikos perspektyvas. Taip pat Europos Sąjungos (ES) narėms jis kaip pavyzdį pateiks Lietuvos Generalinės prokuratūros sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Baltarusijos milicijos smurto prieš protestuotojus.

LRT RADIJAS apie būsimo susitikimo detales, Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus ir naująją Lietuvos Vyriausybę kalbino prezidento vyriausiąją patarėją, Užsienio politikos grupės vadovę Astą Skaisgirytę.

Vakcinos sulauksime apie Naujuosius metus

– Vienas pagrindinių klausimų – vakcinavimo nuo koronaviruso strategija bei pačios vakcinos transportavimas. Dėl ko konkrečiai kalbėsis Bendrijos šalių vadovai?

– Pastaraisiais mėnesiais EVT neapsieina be pasitarimo, kaip suvaldyti COVID-19 pandemiją. Deja, skaičiai visoje Europoje nerodo gerėjimo ženklų – jie ir toliau išlieka tokie pat, keliantys nerimą. Lietuvoje taip pat.

Visi labai laukiame vakcinos. Labai svarbu, kad šalys narės būtų parengusios tinkamą logistiką vakcinai gabenti, saugoti ir vakcinuoti gyventojus. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija turi planus, kaip bus elgiamasi su vakcinos atgabenimu, saugojimu ir gyventojų vakcinavimu. Prezidentas reiškia lūkestį, kad iki pat paskutinės darbo minutės laikinoji Vyriausybė turi įgyvendinti tuos planus ir sklandžiai perduoti darbus naujai ateinantiesiems.

Vos tik ES atsakingos institucijos patvirtins, kad vakcinos yra saugios ir patikimos, vakcinavimas turės startuoti Lietuvoje. Ir tas turės būti daroma nedelsiant, nes kiekviena papildoma diena kainuoja žmonių gyvybes.

Vakcinavimo pradžia neturėtų būti uždelsta nė viena papildoma diena. Vos tik ES atsakingos institucijos patvirtins, kad vakcinos yra saugios ir patikimos, vakcinavimas turės startuoti Lietuvoje. Ir tas turės būti daroma nedelsiant, nes kiekviena papildoma diena kainuoja žmonių gyvybes.

– Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu daug visokių abejonių, kad vakcina Lietuvą pasieks ne taip greitai, kaip norėtųsi. Lietuva dalyvauja bendrame ES vakcinų pirkime. Ar šį rytą tikrai galite užtikrinti, kad Lietuva gaus vakciną iškart, vos tik ją patvirtins Europos vaistų agentūra?

– Lietuvos prezidentas, kalbėdamas su Europos vadovais, visada akcentuoja bendrą požiūrį, kad kiekviena šalis turi būti pasirengusi transportuoti, laikyti ir pradėti vakcinuoti kaip galima greičiau.

Pirmosios vakcinos, „Pfizer“ ir „BioNTech“, bus patvirtintos jau esant naujai Vyriausybei. Taigi, naujoji Vyriausybė neturės prabangos apšilti kojas – jie bus iš karto metami į patį karščiausią tašką. Tam jie turėtų būti pasiruošę.

– Europos vaistų agentūra yra numačiusi gruodžio 29 d. patvirtinti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, o sausio 12 d. numatoma apsispręsti dėl „Moderna“ vakcinos. Ar Lietuva bent apytiksliai žino, kada pirmoji vakcina galėtų mus pasiekti?

– Naujiems metams jau turėtume būti pasiruošę.

Sankcijomis Baltarusijai nenori perlenkti lazdos

– Lietuvos generalinė prokuratūra nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Baltarusijos milicijos smurto prieš protestuotojus, nes gavo vieno Baltarusijos piliečio skundą. Kaip Prezidentūra vertina tokį prokurorų sprendimą?

– Prokuratūra yra nepriklausoma institucija, todėl politinio spaudimo jai nesinorėtų daryti. Prezidentas, niekam ne paslaptis, pasisako už žmogaus teisių taikymą horizontaliai, kokioje tai bebūtų šalyje, juo labiau mūsų kaimyninėje Baltarusijoje.

Prezidentas ne kartą pasisakė už Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų gynybą. Tie gynėjai randa prieglobstį Lietuvoje. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Baltarusijos pilietis, kurį sumušė Baltarusijos milicija, atvyko į Lietuvą ir padavė skundą mūsų šalyje.

Prezidentas ne sykį kreipėsi į tarptautines organizacijas: Jungtines Tautas, Europos Tarybą. Taip buvo siekiama atkreipti jų dėmesį į tai, kas darosi Baltarusijoje su žmogaus teisėmis.

– Lietuvoje esanti viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja pasveikino tokį Lietuvos prokurorų tyrimą ir paragino šiuo pavyzdžiu pasekti kitas Europos šalis. Natūralu, kad vienas iš klausimų šiandienos EVT bus Baltarusija. Šį prokuratūros tyrimo faktą Lietuvos vadovas kaip nors ketina pabrėžti lyderiams?

– Taip, prezidentas EVT kalbės apie Baltarusiją. Prezidentas paragins priimti trečiąjį sankcijų paketą. Šitas Lietuvos veiksmas gali būti priimtas kaip geroji praktika, kuria galėtų pasekti, galbūt, ir kitos šalys.

Šitas Lietuvos veiksmas gali būti priimtas kaip geroji praktika, kuria galėtų pasekti, galbūt, ir kitos šalys.

– Lietuvos užsienio reikalų ministras (URM) Linas Linkevičius pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų taryboje pareiškė, kad būtinas tarptautinis tyrimas dėl Baltarusijos režimo nusikaltimų. Kiek šiandien tam dėmesio gali būti skirta EVT, kaip toks tyrimas galėtų būti vykdomas, ir ar bus tam politinės valios Europos mastu?

– Labai gerai klausiate, ar bus politinės valios? Tą politinę valia reikia sugeneruoti. Turi būti kuo plačiau žinoma apie tuos Baltarusijos režimo nusikaltimus žmogaus teisėms, kad ta valia gimtų. Prezidento misija yra aiškinti ir pasakoti kitų ES šalių vadovams apie tai, kas vyksta mūsų kaimyninėje šalyje.

Prezidento misija yra aiškinti ir pasakoti kitų ES šalių vadovams apie tai, kas vyksta mūsų kaimyninėje šalyje.

Kartu su bendramintėmis Baltijos šalimis, Šiaurės šalimis ir Lenkija, turime siekti to bendro suvokimo, kad už žmogaus teisių pažeidimus anksčiau ar vėliau teks atsakyti, kad to nebaudžiamumo nėra.

– ES jau yra įvedusios sankcijas Baltarusijai, šiuo metu Bendrija diskutuoja dėl trečiojo sankcijų paketo. Įdomu tai, kad norvegai svarsto galimybę įvesti sankcijas Baltarusijos trąšų bendrovei „Belaruskalij“.

Šios bendrovės trąšos gabenamos ir per Lietuvą – geležinkeliais per Klaipėdos uostą. Baltarusijos opozicijos atstovė S. Cichanouskaja sako, kad Lietuva šiai įmonei irgi turėtų taikyti sankcijas. Prezidentūra matytų galimybę tokį klausimą svarstyti, nors Lietuva ir prarastų dideles pajamas?

– Problema čia yra kitokia. Kuomet yra kalbama apie sankcionuojamus asmenis, tuomet yra aišku, už ką tie asmenys yra sankcionuojami. Lietuva turi teisę juos įsileisti arba neįsileisti. Čia galime kalbėti apie nacionalines arba europines sankcijas.

Kuomet kalbame apie įmones ir prekybą, pastaroji, kaip žinia, yra ES kompetencijos dalis. Sankcijas įmonėms taikyti yra įmanoma ES mastu. Taigi, teorinė galimybė yra. Ar konkrečiai įmonei taikyti sankcijas? Tai jau reikalauja tam tikrų diskusijų.

Jeigu įmonėje dirba daug žmonių, o „Belaruskalij“ dirba net keletas dešimčių tūkstančių žmonių, ar tai neatsilieps tų paprastų žmonių, darbininkų gerovei?

Viena vertus, jei įmonė dirba režimui, ji galėtų būti sankcionuojama. Antra vertus, visada yra pasižiūrima į tai, ar nebus nuskriausti eiliniai žmonės. Jeigu įmonėje dirba daug žmonių, o „Belaruskalij“ dirba net keletas dešimčių tūkstančių žmonių, ar tai neatsilieps tų paprastų žmonių, darbininkų gerovei?

Su sankcijomis nesinorėtų perlenkti lazdos, kuomet ji paveikia pilietinę visuomenę, su kuria mes norėtume turėti kuo geriausius santykius, ir kurią remiame.

Pozicija dėl Astravo AE sutampa

– Naujoji Lietuvos Vyriausybė žada siekti absoliučios Astravo AE elektros blokados ir ketina toliau laikytis nuostatos, kad ši jėgainė negali veikti, nes yra nesaugi. Akivaizdu, kad ši pozicija visiškai sutampa su prezidento. Vis dėlto – kokias dar galimybes Prezidentūra mato siekiant Astravo AE visuotinės blokados ir galbūt netgi visiško sustabdymo?

– Labai gerai, kad naujoji Vyriausybė Astravo AE mato taip pat, kaip ir prezidentūra. Labai gerai, kad šiuo klausimu sutariame. Kokios dar galimybės? Reikia ieškoti bendraminčių ES ir mūsų regione.

Elektra iš Astravo AE neturėtų patekti nei į kaimyninių šalių, nei į ES rinkas.

Neseniai prezidentas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu. Jis patikino, kad dėl Astravo AE ir nesaugios elektros patekimo į Ukrainą nuomonės visiškai sutampa. Elektra iš Astravo AE neturėtų patekti nei į kaimyninių šalių, nei į ES rinkas.

– Pastaruoju metu, kiek žinoma iš žiniasklaidos, Astravo AE įvyko net ne vienas incidentas. Kiek už energetiką atsakingos Baltarusijos institucijos bendradarbiauja su Lietuva? Išvis vyksta kokie nors pokalbiai, keičiamasi kokia nors informacija?

– Tam tikri kontaktai yra darbiniame lygmenyje. Jie yra labai pragmatiniai. Gerai, kad tie santykiai yra, nes nutikus incidentui, turime apie jį žinoti minučių tikslumu.

– Tačiau jokios Lietuvos institucijos, vos įvykus incidentams, jokios informacijos negavo. Kaip tai reikia vertinti?

– Tai reiktų vertinti kaip tam tikrą negeranoriškumą. Įvykus incidentams, Baltarusija jau gavo Lietuvos notas, prašančias pasiaiškinti. Buvo paaiškinta nelabai įtikinamai, kad tai buvo nerimti incidentai ir nieko čia svarbaus neįvyko. Mūsų nuomone, buvo visai kitaip.

– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar aiškinosi, kas neva bando susilpninti Lietuvos poziciją Astravo klausimu. Posėdyje informaciją pateikė Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Užsienio reikalų ministerija. Prezidentūra mato kokius nors signalus, kurie realiai silpnina Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu? Ir kaip apskritai Prezidentūra vertina tokius svarstymus Seime?

– Aš kaip tik matau naujosios Vyriausybės, žvelgiant į jos programą, griežtą poziciją Astravo AE klausimui. Reikia ne priešų ieškoti, o suburti kuo didesnę paramą mūsų pozicijai tiek šalies viduje, tiek tarp kaimyninių valstybių, tiek ir tarp ES šalių.

Dėl užsienio politikos stebisi S. Skvernelio priekaištais

– Prezidentas užsienio reikalų ministru paskyrė Gabrielių Landsbergį, yra susipažinęs ir įvertinęs naujosios Vyriausybės programą, kurioje, be abejo, kalbama ir apie užsienio politiką. Kaip prezidentūra vertina naujosios Vyriausybės užsienio politikos kryptis? Kiek jos atitinka prezidentūros matymą?

– Užsienio politikoje yra labai vertinamas tęstinumas. Lietuvos užsienio politikoje pastaruosius 30 metų buvo tam tikras tęstinumas, nepaisant to, ar buvo kairės, ar dešinės koalicijos Vyriausybė. Prezidentui patinka, kad pagrindinės Lietuvos užsienio politikos kryptys ir toliau atsispindi naujos Vyriausybės programoje.

Yra viena Lietuva ir dėmesys užsienio lietuviams turi būti skirtas toks pat didelis, kaip ir Lietuvos lietuviams.

Prezidentas vykdo vertybinę užsienio politiką. Jis taip pat mato, kad yra viena Lietuva ir dėmesys užsienio lietuviams turi būti skirtas toks pat didelis, kaip ir Lietuvos lietuviams.

– Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis naujosios Vyriausybės užsienio politikos siekius įvertino taip: „Užsienio politikoje apskritai jokios idėjos nėra. Atrodo, kad programa tokia padaryta, kad ją būtų lengva įgyvendinti“. Kaip komentuotumėt?

– Šita programa užsienio politikoje tęsia premjero S. Skvernelio Vyriausybės programą. Premjeras turėtų būti patenkintas, kad, iš esmės, jo linija yra pratęsiama.

– Po kiekvieno susitikimo su kandidatais į ministrus prezidentūra pakomentuodavo jų stiprybes ir silpnybes, tačiau konkrečiai dėl Gabrieliaus Landsbergio platesnių komentarų nebuvo. Prezidentas sakė, kad savo vertinimą išsakys tiesiogiai premjerei Ingridai Šimonytei. Taigi, koks tas vertinimas? Kaip šalies vadovas vertina naująjį užsienio reikalų ministrą?

– Prezidentas su G. Landsbergiu turėjo labai dalykinį susitikimą, kalbėjo apie užsienio politiką, kaip ji bus įgyvendinama. Todėl ir vertinimas buvo toks labai santūrus, nes, kaip minėjau, visas pokalbis buvo labai dalykiškas. Prezidentas yra patenkintas tokiu kandidatu ir jis tą pasakė.

Ašaringasis „Brexitas“: greitos ir geros baigties sunku tikėtis

– ES ir Jungtinė Karalystė (JK) niekaip nesusitaria dėl santykių po to, kai baigsis pereinamasis laikotarpis, britams išstojus iš ES. Kaip Prezidentūra mato šias derybas?

– Derybos, kaip žinia, vis dar vyksta, ir, neslėpsiu, jos yra sunkios. Kaip ir visos skyrybos, taip ir šios, yra ašaringos. Šiek tiek esame pasimistai dėl labai geros ir greitos baigties. Turime būti pasiruošę tam vadinamam išstojimui be susitarimo dėl ateities. Vadovai, šiandien susirinkę Briuselyje, tai taip pat aptars.

Kaip ir visos skyrybos, taip ir šios, yra ašaringos. Šiek tiek esame pasimistai dėl labai geros ir greitos baigties.

– Kiek pokyčiai, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, palies Jungtinėje Karalystėje gyvenančius Lietuvos piliečius? Gaunate kokių nors signalų, kad jiems reikėtų kokios nors pagalbos?

– Žmonės, kurie vyko darbo ar mokslo tikslais į JK, vyko į ją, kai ji dar buvo ES narė. Ir štai JK išstoja iš ES. Visa ta juridinė bazė keičiasi. Yra to netikrumo, kaip gi bus ateityje. ES piliečių, o kartu ir Lietuvos piliečių, teisės turėtų būti užtikrintos JK išstojus iš ES. Dėl to yra kaip ir susitarta. Socialinės garantijos taip pat turėtų būti išlaikytos.

– Lietuva atskirų susitarimų dėl ten gyvenančių lietuvių neketina siekti?

– Kol yra vilties turėti bendrą ES ir JK susitarimą dėl ateities santykių, tai, žinoma, dvišališkai nieko neplanuojame. Jeigu taip atsitiktų, kad tokio susitarimo nepavyktų pasiekti, tada reikėtų galvoti apie kitokius veikimo būdus.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.