captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV ekspertas: Rusija galėtų užimti Baltijos valstybes per 36 valandas

Baltijos valstybės ėmėsi veiksmų siekdamos užtikrinti savo regiono saugumą, tačiau jų nepakanka, teigia tarptautinio saugumo ekspertai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“ dalyvaujančio JAV analitinio centro „Jamestown Foundation“ prezidento, vieno žymiausių JAV karo analitikų Gleno Howardo, NATO yra parengusi „ieties smaigalio“ diviziją, jeigu reiktų ginti Baltijos valstybes, tačiau kalbant apie karines grėsmes Kaliningradas yra labai pavojinga zona.

„Idėja yra ta, kad NATO lėktuvai negalės atskristi į Lietuvą atgabenti reikiamą įrangą per trumpą laiką. Pratybose Baltijos regione, Rusijoje, 2013 metais dalyvavo 85 tūkst. karių. Tie 85 tūkst., lyginant su NATO 5 tūkst. žmonių divizija, kurie turi įlipti į lėktuvą, atskristi, priimti staigius sprendimus... Neaišku, kaip visame tame procese dalyvautų Vokietija“, – spaudos konferencijoje Seime sakė G. Howardas.

JAV ekspertas, kalbėdamas apie Lietuvą, pabrėžė, kad čia trūksta atgrasymo pajėgumų, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijai: Lietuva teturi 15 tūkst. sausumos ir 4500 rezervo karių, kai tuo tarpu Rusija galėtų pasiųsti 85 tūkst. karių. Ekspertas daro išvadą, kad grėsmės atveju Lietuva neapsigintų, ir siūlė peržiūrėti nacionalinio saugumo strategiją.

„Taigi viską suskaičiavus ir mėginant atsakyti, ar jūs sugebėsite pasipriešinti, atsakymas turbūt yra ne. Žinoma, jūsų sprendimas yra, ką jūs norite daryti savo nacionalinio saugumo labui, tačiau problema yra ta, kad JAV buvo paskaičiuota, kad Rusija galėtų užimti Baltijos valstybes per 36 valandas. Taigi jūsų gynyba, jūsų strategija priklauso nuo valandų. Įsivaizduokite, jeigu per 36 valandas mums reikia pasipriešinti Rusijai, kaip buvo paskaičiuota, kažkas yra negerai, nes, matyt, čia, vietoje, nėra pakankamai padaryta. Kodėl Lietuva gynybai neskiria 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, jeigu Estija gali tai padaryti? Kodėl jūs nesuburiate reikiamų resursų, jeigu prašote amerikiečius atvykti ir aukotis už Lietuvą? Amerikos kongresmenai būtinai paklaus tokio klausimo. Taigi jūs patys turite turėti plačią nacionalinę diskusiją apie savo strategijas, išteklius, kokius esate pasirengę išleisti“, – teigė JAV analitinio centro „Jamestown Foundation“ vadovas.

Nors Lietuva turi Šaulių sąjungą, nemažai savanorių, dalyvaujančių pratybose, bet, pasak svečio, į juos rimtai nežiūrima. G. Howardas ragino panaudoti šiuos asmenis, nes būtent jie gali būti nacionalinio saugumo dalis.

„Jeigu Vladimiras Putinas pasižiūrės į jūsų situaciją, taip pat į Estijos padėtį. Kurią šalį jis pasirinks – Lietuvą, Latviją – kaip galvojate? Galbūt tas šalis, kur pasipriešinimas bus mažiausias. Kai amerikiečiai jus kritikuoja už tai, ką jūs darote, jūs privalote turėti kažką parodyti, ir jums reikia suprasti karines strategijas ir nacionalinį saugumą. Ta diskusija tiesiog privaloma ir, žinoma, ne man, kaip amerikiečiui, dera sakyti, ką jūs turite daryti, tačiau labai svarbu yra pasižiūrėti į jūsų argumentus. Aš tuos argumentus turėčiau pateikti amerikiečiams, kurie galbūt turi tam tikrų abejonių dėl pagalbos Baltijos valstybėms. Yra 150 Amerikos karių, kurie nuolat rotaciniu principus tarnauja Baltijos valstybėse, tas skaičius yra labai kuklus. Kalbant apie jūsų gynybą, jums reikia atsakyti sau į labai svarbius klausimus“, – ragino ekspertas.

„Mes nesame politikai, dėl to mums lengva kalbėti apie tokius dalykus taip atvirai. Didžiausia problema yra ta, kad Baltijos valstybės yra tokioje nepalankioje geografinėje padėtyje – jūs turite Baltijos jūrą, kuri yra gana sekli, todėl gali kilti tam tikrų problemų. Į Vakarus yra Kaliningradas, paskui – Baltarusija, kurios pozicija neaiški. Žvelgiant į Baltarusijoje vykstančias pratybas, atrodo, jog Baltarusija vis labiau linksta į Rusijos pusę. Tačiau šiandien situacija yra tokia, kad geografinė padėtis jums nepasitarnaus. Dar yra Suvalkų regionas, kuris, aišku, gali šiek tiek padėti iškilus pavojui“, – kalbėjo Kazimierzas Pulaskis fondo atstovas Krystianas Ziecas.

Anot jo, Rusija galėtų būti suinteresuota susigrąžinti Baltijos valstybes, nors pripažino nemanąs, kad Rusijos lyderis planuoja drastiškus karinius veiksmus prieš Baltijos šalis, tačiau daroma labai daug, kad būtų suminkštinti socialiniai ryšiai, vykdoma „kieta“ propaganda.

„Pasirengimo procesas gali būti ilgas – 10–15 metų, kol bus priimtas sprendimas kažką esminio daryti. Tačiau dabar kalbant apie šiandieninę padėtį turime gal 10–15 metų priimti svarbius sprendimus ir, kaip mano kolega G. Hovardas paminėjo, Baltijos valstybės ėmėsi veiksmų, tačiau jų nepakanka, jos turi daryti daugiau, priimti savarankiškus sprendimus. Oro policijos misija, kurią vykdo NATO šalys, toli gražu nėra pakankama ir, žinoma, reiktų pagalvoti apie jūsų oro pajėgas, galbūt visų trijų valstybių „ketvirtosios kartos“ oro pajėgas, galbūt lėktuvai galėtų būti modernizuojami, už pakankamai nedidelę kainą galite sustiprinti savo pajėgumus regione. Visiškai sutinku su savo kolega, kad labai rimtai turite pasižiūrėti į situaciją ir kažką daryti patys savarankiškai, nesivilti vien NATO parama“, – sakė K. Ziecas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...