Antrajame pakartotinių Seimo rinkimų rate didelių staigmenų neturėtų būti – Seimo nariais greičiausiai taps kandidatai, kurie daugiausia balsų surinko ir pirmajame rinkimų rate, prognozuoja politologai Mažvydas Jastramskis ir Algis Krupavičius.
Antrajame pakartotinių Seimo rinkimų rate didelių staigmenų neturėtų būti – Seimo nariais greičiausiai taps kandidatai, kurie daugiausia balsų surinko ir pirmajame rinkimų rate, prognozuoja politologai Mažvydas Jastramskis ir Algis Krupavičius.
„Mano prognozė tokia, kad „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava aiškiai turėtų laimėti Zarasuose-Visagine, o kitose dviejose apygardose turėtų laimėti socialdemokratai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis.
„Lyderiai, kurie pirmauja šiandien, neabejotinai yra realiausi pretendentai būti išrinktais į Seimą. Vargu, ar situacija gali keistis“, – jam pritarė politologas, humanitarinių mokslų daktaras A. Krupavičius.
Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje po pirmojo pakartotinių Seimo rinkimų rato pirmauja socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, Ukmergės apygardoje – socialdemokratas Kazys Grybauskas, Zarasų-Visagino apygardoje – „tvarkietis“ A. Dumbrava.
Abu politologai sutaria ir dėl to, kad į Seimo ar Vyriausybės darbą permainų pakartotinių Seimo rinkimų rezultatai neįneš, bet kaip tik sustiprins socialdemokratų pozicijas ir sumažins didelių pokyčių galimybę.
„Ypatingų permainų tikrai nebus. Galėjo būti permainų, jei ta nauja susijungusi darbiečių-tvarkiečių partija būtų laimėjusi visas tris vietas, bet jau aišku, kad to nebus. Jei du socialdemokratų kandidatai laimės, jie įgis vieno mandato persvarą Seime prieš besijungiančius „darbiečius“ ir „tvarkiečius“, ir net formalaus pagrindo kažkokiam postų perskirstymui Vyriausybėje nebeliks“, – teigė M. Jastramskis.
„Socialdemokratams tokie galimi rinkimų rezultatai, jei du jų kandidatai laimės – gera žinia. Jie sustiprintų savo, kaip didžiausios parlamentinės frakcijos, statusą Seime. Socialdemokratų pozicijos valdančiojoje koalicijoje, nepaisant planuojamo Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo jungimosi, išliks stipriausios“, – sakė A. Krupavičius.
Ir M. Jastramskio, ir A. Krupavičiaus rinkimų rezultatai nenustebino – politologai pažymėjo, kad rinkėjai daugiausia balsavo už partijų, kurios dabar populiarios ir yra valdžioje, kandidatus.
„Tokių rinkimų rezultatų ir buvo galima tikėtis. Socialdemokratų partijos populiarumas padėjo ir jų kandidatams vienmandatėse apygardose. Tai ypač matyti Ukmergės apygardoje – vietos politikas K. Grybauskas, kuris nebuvo labai stiprus kandidatas, be problemų užėmė pirmą vietą ir išėjo į antrąjį turą“, – kalbėjo M. Jastramskis.
M. Jastramskis teigė, kad jį kiek nustebino faktas, kad vienmandatėse apygardose kandidatavę žinomi Lietuvos politikai, buvę Seimo nariai, tokie kaip partijos „Sąjunga TAIP“ kandidatas buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis arba buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas pasirodė nesėkmingai.
Tuo metu A. Krupavičius kaip įdomų dalyką išskyrė nesėkmingą vidaus reikalų ministro „tvarkiečio“ Dailio Barakausko pasirodymą Ukmergėje. Jis priminė, kad praėjusiais metais miręs Julius Veselka, taip pat partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas, Ukmergėje buvo labai populiarus.
Abu politologai atkreipė dėmesį į žemą rinkėjų aktyvumą, bet pabrėžė, kad tuo stebėtis nevertėtų – pakartotiniai rinkimai visada sulaukia mažiau dėmesio. Tiek M. Jastramskis, tiek A. Krupavičius tvirtino, kad Ukmergės apygardoje mažas rinkėjų aktyvumas padėjo konservatorių kandidatei Janinai Galiauskienei patekti į antrąjį rinkimų ratą.
„Net ir kai rinkėjų aktyvumas nedidelis, konservatorių rinkėjai ateina. Bet antrajame rate, vis tiek manau, J. Galiauskienei šansų yra mažai. Darbo partijos rinkėjai, pavyzdžiui, greičiausiai balsuos už socialdemokratą“, – sakė M. Jastramskis.
„Esant mažam rinkėjų aktyvumui, laimi partijos, kurios turi mobilizuotą elektoratą. Tėvynės sąjungos kandidatės sėkmė Ukmergėje tai įrodo“, – pritarė kolegai A. Krupavičius.
Ir M. Jastramskis, ir A. Krupavičius taip pat teigė, kad ganėtinai silpnas Darbo partijos pasirodymas visose trijose apygardose rodo, kad šiai partijai neigiamą įtaką darė balsų pirkimo skandalas – žmonės mažiau pasitiki šia partija negu praėjusį spalį, kai vyko Seimo rinkimai, todėl mažiau pasitikima ir partijos kandidatais vienmandatėse apygardose.
M. Jastramskis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai mažas „Drąsos kelio“ ir Liberalų ir centro sąjungos surinktų balsų skaičius rodo, jog šių partijų ateities perspektyvos yra labai prastos.
„Parlamente „Drąsos kelias“ tarsi dingo. Jie neveikia nei kaip opozicija, nei kaip pozicija. Man atrodo, kad jie patys nebesuvokia, ką jie dabar nori daryti, juo labiau kad ir mergaitės istorija žmonių taip nebedomina. Jų prastas pasirodymas – normalu“, – teigė M. Jastramskis.
A. Krupavičius pritarė kolegai – pasak jo, ir spalį vykusiuose Seimo rinkimuose „Drąsos kelio“ kandidatai vienmandatėse apygardose pasirodė nesėkmingai, o nuo tada neįvyko nieko, kas situaciją pakeistų.
Nieko gero iš ateities, pasak M. Jastramskio, neturėtų tikėtis ir liberalcentristai.
„Jų populiarumas artimas nuliui, jie turi kažką keisti arba jungtis. Jeigu naujai išrinktas partijos lyderis A. Melianas surenka vos ne dvigubai mažiau balsų negu Vytautas Šustauskas, tai pasako daug“ , – teigė politologas.
