Lietuvoje

2020.12.09 09:25

Ekspertė apie lyčių lygybę: problemų neišsprendžia vien tik vienodas vyrų ir moterų skaičius organizacijoje

Gretė Gerulaitytė2020.12.09 09:25

„Įsivaizduokite, kad sėdite erdviame laukiamajame prie užvertų archajiškų, didingų durų ir laukiate, kol būsite pakviestas susitikti su žmogumi, su kuriuo iki šiol neturėjote galimybės susipažinti. Kaip jūsų mintyse šis asmuo atrodo?“ – pradėdama nuotolinį seminarą lyčių lygybės tema Vilniaus universitete klausia Pietų Danijos universiteto personalo plėtros skyriaus vadovė, lingvistikos, psichologijos, psichoterapijos ir organizacinių konsultacijų srityje dirbanti ir didelę patirtį universitetų administravimo ir vadybos srityje turinti Eva Sophia Myers.

Specialistės teigimu, tokioje situacijoje dažniausiai įsivaizduojamas autoritetingas vyras ir tai puikiai iliustruoja spontaniškai kylantį mūsų pasaulio suvokimą. Būtent tai, pasak E. S. Myers, yra viena priežasčių, kodėl kalbėti apie lyčių lygybę ir jos vizijos įgyvendinimą institucijose yra labai svarbu.

Lyčių lygybė – tema, aktuali kiekvienam

Pasak E. S. Myers, atskirų asmenų lyčiai, arba dar vadinamai socialinei lyčiai, įtakos turi pasaulinė, šeimos ir aplinkos kultūra, šalies įstatymai, taip pat institucinė ir darbo vietos politika. Svarbu tai, kad dėl šių sąlygų terminai biologinė lytis (sex) ir socialinė lytis (gender) paprastai yra neteisingai suprantami ir vartojami, nors reiškia visiškai skirtingus dalykus. Asmens biologinė lytis „priskiriama“ natūraliai – jam gimus, o socialinė lytis formuojasi veikiama kitų, anksčiau minėtų veiksnių.

„Socialinė ir biologinė lytys yra nuolat painiojami terminai, todėl svarbu juos atskirti. Ne veltui kalbėdami apie socialinę lytį mes sakome, kad „kuriame lytį“ (angl. to do gender). Kiekvieną kartą, kai perkame mėlynos spalvos drabužius naujagimiui berniukui, kiekvieną kartą, kai paprašome moters susitikimo metu užsirašinėti svarbiausius aspektus arba kitaip nuvertiname moters pastangas bei indėlį į darbą, mes „kuriame“ lytį. Tai nėra natūralus procesas, tai suformuotas konstruktas“, – teigia specialistė.

E. S. Myers pabrėžia, kad lyčių lygybė yra kur kas daugiau nei lyčių pusiausvyra ir aiškiai skiriasi nuo išskirtinai moterų teisių ar problemų sprendimo. Ši struktūrinė ir sisteminė problema yra labiau valdžios, privilegijos klausimas, tiesiogiai susijęs su įtrauktimi ir atskirtimi bei panašiais aspektais.

„Remiantis ankstesniu pavyzdžiu apie duris ir kas yra už jų, pagrindinė prielaida, susijusi su lyčių lygybe instituciniame ir bet kuriame kitame kontekste, yra tokia – visi, kurių neįsivaizduojate už tų durų, laikomi labiau neigiamai paveiktais nei vyrai, jei toje institucijoje nėra tinkamos kultūros, veikia prastas valdymo ir užduočių vykdymo procesas.

Patobulinus šiuos tris komponentus galima pasiekti svarbių pokyčių. Egzistuoja ir kita prielaida – jei patobulinsime šiuos dalykus moterų naudai, teigiami pokyčiai bus naudingi ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, socialinėms grupėms. Tuo tarpu vyrai nebūtinai neigiamai paveikiami net ir esant prastoms sąlygoms“, – sako E. S. Myers.

Lyčių lygybės vaidmuo institucijų kontekste

Pasak E. S. Myers, lyčių lygybė yra terminas, visiškai apimantis lyčių teises ir įvairovę ir leidžiantis jautriai ir tinkamai įvertinti kiekvieną iš svarbiausių aspektų. Specialistės teigimu, tik išmokę suprasti lyties sąvokų reikšmes bei skirtumus, galime taikyti įgytas žinias ir praktiką platesniu mastu, nes lytį turime visi, nepaisant to, ar socialinė sutampa su biologine, ar ne.

„Universitete, kaip svarbioje demokratinėje institucijoje, egzistuoja bent trys sąsajų sluoksniai – universitetas sąveikauja su visuomene ir pasauliu apskritai, be to, tai žmonių darbo vieta ir žinių, tyrimų, švietimo ir inovacijų kūrimo erdvė. Tad kalbant apie lyčių lygybę – tai, kas taikoma žmonėms, galioja ir universitetui. Todėl negalime sutelkti dėmesio tik į vieną aspektą, turėtume tai vertinti kaip nedalomą visumą“, – sako ekspertė.

Ilga istorija, tradicijos ir aukštųjų mokyklų hierarchija, pasak E. S. Myers, rodo, kad galimybė visapusiškai funkcionuoti institucijų sistemoje moterims buvo suteikta dar visai neseniai, anksčiau joje vyravo tik vyrai. Be to, akademinis ir neakademinis darbas yra pagrįstas ir konkurencija bei sėkmės siekiu, o žinant istoriją galima manyti, kad vyrų ir moterų galios pusiausvyra šiuo klausimu nėra lygi.

„Turime prieiti prie šios problemos šaknų, pačių pagrindų, kad galėtume pasiekti pokyčių, tada vystysis, tobulės bei išsispręs ir kiti aspektai. Pavyzdžiui, jei mūsų darbo atlygio sistema veiktų lyčių lygybės principu, t. y. moterys ir vyrai už tą patį darbą ir vienodas kompetencijas uždirbtų tokį patį atlyginimą, prie problemos pagrindo ir sprendimo priartėtume labai greitai. Bet jei universitetą vertinsime siaurąja prasme – kaip darbovietę, kurioje reikia užtikrinti vienodą dirbančių vyrų ir moterų skaičių, problemos neišspręsime“, – sako E. S. Myers.

Pasak specialistės, darbovietėse, ne tik universitetuose, bet ir kitose institucijose ar organizacijose visame pasaulyje, vis dar egzistuoja svarbios ir skubaus sprendimo reikalaujančios problemos, tokios kaip smurtas dėl lyties ir seksizmas. Nors tai prieštarauja įstatymams, tokių atvejų vis dar pasitaiko, o įrodyti ar pastebėti juos kartais itin sunku, nes jie apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, užgauliojimą, įžeidinėjimą dėl lyties. Pastaruoju metu šias problemas nušviesti padeda „Me too“ judėjimai.

Lyčių lygybės vizijos integracijos procesas

E. S. Myers teigia, kad kiekviena institucija turi prisiimti atsakomybę už struktūrinių pokyčių vykdymą, įgyvendinimą ir plėtojimą. „Pokyčiai pašalina kliūtis ir gerina moterų karjeros galimybes, nustato lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo pozicijose, integruoja lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir mokymo sritis. Šie sprendimai – labai svarbūs ir yra nuolat skatinami didžiulių Europos Sąjungos projektų, kurie padeda suprasti, kas iš tikrųjų yra lyčių lygybė. Daugelis žmonių vis dar mano, kad tai reiškia tik pusiausvyrą darbovietėje, kai kiekvienam ten dirbančiam vyrui pasamdoma po moterį, tačiau tai kur kas daugiau.“

Pasak specialistės, labai svarbus aukštojo mokslo institucijų objektas yra lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų sritį. Ja siekiama skatinti mokslininkų kompetencijas ir plėsti tyrimų taikymo sritis, visapusiškai integruojant lyčių įvairovę, lygybę, taip išvengiant kitais atvejais neišvengiamo talentų švaistymo.

„ES taip pat turi lyčių lygybės strategiją ateinantiems penkeriems metams. Jų pagrindiniai siekiai yra sustabdyti smurtą dėl lyties, užginčyti lyčių stereotipus, sulyginti atlyginimų skirtumus, pasiekti vienodą įsitraukimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir įtvirtinti lyčių pusiausvyrą priimant sprendimus politikoje“, – sako E. S. Myers.

Be to, skatinti lyčių lygybę ir mokslo įvairovę yra ir Europos Komisijos 2021 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos tikslas. Tai reiškia, kad planas yra struktūrinė ir infrastruktūrinė priemonė, galinti vienu metu problemas spręsti visais svarbiausiais lygmenimis.

„Įdomu tai, kad jei, pavyzdžiui, tam tikra grupė, įmonė ar universitetas ypač gerai sąveikauja su visuomene – tai vertinama gerai. Jei ji visapusiškai etiška institucija – taip pat gerai. Tačiau jei ji veikia lyčių lygybės principu, praktika rodo, kad jie taip pat puikiai veikia ir visose kitose srityse, įskaitant aukštą mokslo lygį, švietimą ir panašiai. To ir turėtume siekti“, – teigia E. S. Myers.

Šios ir daugiau lyčių lygybės ir žmogaus teisių temų bus aptarta kasmetiniame Nacionaliniame žmogaus teisių forume (NŽTF), kuris vyks Lietuvoje gruodžio 10 d. Šiais metais vieną jo diskusijų „Ar apsimoka lyčių lygybė?“ inicijuoja ir Vilniaus universitetas. Virtuali diskusija vyks 14.00–15.15 val., joje dalyvaus ir E. S. Myers bei Lietuvos ekspertai ir mokslininkai, tokie kaip dr. Urtė Neniškytė iš Vilniaus universiteto, dr. Natalija Mažeikienė iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Jolanta Reingardė iš Europos lyčių lygybės instituto. Diskusiją moderuos Vilniaus universiteto rektoriaus padėjėjas Paulius Gritėnas. Daugiau informacijos ir registraciją į diskusiją rasite čia.

Populiariausi

Petro Gražulio pasirodymas sukėlė pasipiktinimo bangą
5

Lietuvoje

2021.04.12 16:02

Akibrokštas Klaipėdoje: miesto centre – Gražulio šokiai skambant prieš homoseksualius asmenis nukreiptam kūriniui

įvykiu susidomėjo pareigūnai, situaciją žada įvertinti ir Seimo etikos sargai
5
Remigijus Šimašius
9

Lietuvoje

2021.04.12 14:13

Šimašius: Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos koronaviruso pacientams skirtos lovos

penktadienį sostinėje bus pradėti skiepyti vyresni negu 55 metų asmenys; atnaujinta 15.12
9
Gaisras Vilniuje
41

Lietuvoje

2021.04.12 14:59

Vilniuje šalia prekybos centro „Europa“ užsidegė transformatorinė

laikinai buvo užtvertos dvi gatvės; atnaujinta 17.50
41