captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo darbuotojų derybos su valdžia dar nesibaigė

Ilgai sirgusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė grįžusi į darbą rado 6 mln. eurų švietimo darbuotojų algoms. Kad būtų patenkinti visi mokytojų reikalavimai, trūksta dar 7 mln. eurų. Ministrė po pirmadienį įvykusių derybų švietimo darbuotojams pareiškė, kad likusius pinigus turėtų surasti vyriausybė. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius laikosi nuostatos – šalies biudžetas nebus peržiūrimas, derybas su streikuojančiais švietimo darbuotojais turi baigti ministrė.
V. Skairaičio (BFL) nuotr.
V. Skairaičio (BFL) nuotr.

Antradienio rytą A. Pitrėnienė susitiko su vyriausybės vadovu A. Butkevičiumi. Kaip ji teigė pirmadienį, susitikimas buvęs reikalingas tam, kad ministrė pasakytų A. Butkevičiui, kur ieškoti pinigų mokytojų algoms pakelti nuo šių metų rugsėjo ir nuo kitų metų sausio mėn.

A.Butkevičiaus ir A. Pitrėnienės pokalbis buvo labai trumpas, nes premjeras skubėjo į iš anksto suplanuotus susitikimus Kaune. Profsąjungų atstovai, kuriuos į vyriausybės rūmus buvo atsivedusi ministrė, nebuvo įleisti. Jiems pranešta, kad vyriausybės vadovas išvyksta.

„Skambinsim į vyriausybės kanceliariją ir aiškinsimės, ar būsime įleisti į trečiadienį įvyksiantį A. Pitrėnienės, premjero ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus susitikimą, kad žinotume, kaip apsirengti“, – šmaikštavo Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Audrius Jurgelevičius.

A.Pitrėnienė premjerui bandė patarti, kad mokytojams algas pakelti būtų galima pasinaudojus Rezervo arba Stabilizacijos fondo lėšomis. Bet šiuos fondus valdo Finansų ministerija, jos vadovas Rimantas Šadžius iš Briuselio sugrįš tik trečiadienį, tad derybas teko atidėti.

Ar įmanoma panaudoti fondų lėšas?

Kaip teigė vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Stabilizacijos fondo lėšos naudojamos, kai šalį ištinka didelis ekonomikos nuosmukis arba kokia nors ekstremali situacija: „Šiuo metu Lietuvos neištiko nei viena, nei kita bėda. Atvirkščiai – ekonomika auga, o ekstremalią situaciją galima paskelbti tik įstatymų numatyta tvarka, jei ištinka stichinės nelaimės, bet streikai.“

Jei prireiktų keisti įstatymus, pasak R. Vaitkaus, jau reikėtų kreiptis nebe į vyriausybę, o į Seimą. Šio darbo, įsitikinęs vicekancleris, galėtų imtis pati A. Pitrėnienė – ir kaip ministrė, ir kaip Seimo narė.

Savo įsakymu įšaldė 9 mln. eurų

Svarstydamas, kaip dar Švietimo ir mokslo ministerija galėtų pertvarkyti jai skirtą finansavimą, R. Vaitkus paminėjo mokinio krepšelio lėšas, numatytas neformaliam ugdymui. 

„Mano žiniomis, šiuo metu ministrė savo įsakymu yra tarsi įšaldžiusi 9 mln. eurų. Tačiau tais pinigais negali pasinaudoti bendrojo lavinimo mokyklos, o tik įstaigos, kurios turi teisę mokykloms teikti neformaliojo ugdymo paslaugas – viešosios įstaigos, bendrovės arba privatūs asmenys, turintys verslo liudijimus. Mums atrodo, šią tvarką reikėtų keisti, atšaukiant ministrės įsakymą, kad neformaliojo ugdymo procese galėtų dalyvauti visi pedagogai. Taip, tie mokytojai, kurių pamokų krūvis nėra pakankamas, galėtų prisidurti prie algos“, – kalbėjo R. Vaitkus.

Žvaigždės į mokyklas nesiveržia

Švietimo įstaigų darbuotojų ir profsąjungų atstovai teigė girdėję, kad vyriausybėje diskutuota apie neformaliojo ugdymo krepšelio panaudojimo tvarkos pakeitimą.

„Mes – nei už, nei prieš. Anksčiau buvo nuostata, kad į mokyklas neformaliojo ugdymo užsiėmimams būtų pritraukiami žinomi žmonės. Tarkime, kad rūbų dizainą dėstytų Juozas Statkevičius, verslo pradmenis – Robertas Dargis, o ne kokie nors eiliniai mokytojai. Tokios žvaigždės į mokyklas neateina, bet ateina įvairių organizacijų atstovai. Tiesa, esu girdėjęs, kad dalis pinigų, skirtų neformaliajam ugdymui, nebuvo nepanaudota“, – teigė A. Jurgelevičius.

Ministrė pinigų dar ieško  

Paklausta, ar neįmanoma būtų neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų panaudoti švietimo darbuotojų algoms pakelti, ministrė atsakė: „Nežinau, kaip bus vėliau, bet šiuo metu švietimo ir mokslo ministrė yra A. Pitrėnienė. Ir ji priims sprendimą, kur ieškoti pinigų. Įdomiausia tai, kad tuo rūpinasi tie, kam tai neturėtų rūpėti. Mano galva, šiandien visi turime savo darbą atlikti labai atsakingai. Dabar didžiausias rūpestis – vyriausybėje surasti [pinigų], o ne pas mus [Švietimo ir mokslo ministerijoje – LRT.lt] knistis, kur kas yra.“ 

A.Pitrėnienė taip pat paaiškino, kad neformaliojo ugdymo krepšelio lėšomis kaip juridinis asmuo negali naudotis mokyklos, o mokytojai, parengę tam tikras programas ir gavę laisvojo mokytojo statusą, gali gauti atlygį iš šio krepšelio. Tokia tvarka ministrės įsakymu įsigaliojo nuo praėjusių metų spalio 1 d. 

A.Pitrėnienė neatmetė galimybės, kad teisės aktai bus pataisyti taip, kad ir mokyklos galės rengti neformaliojo ugdymo programas ir už tai gauti lėšas iš neformaliojo ugdymo krepšelio. „Pirmadienį su profsąjungomis pasirašėme susitarimą, o kai pinigus rasime, iš karto pranešiu“, – pažadėjo ministrė, pabrėžusi, kad ieško pinigų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close