Lietuvoje

2020.12.05 18:19

Kol Lietuvos Seimas trypčioja, kitos šalys jau seniai išsprendė dilemą: kaip pandemijos metu dirba Europos šalių parlamentai

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.05 18:19

Pagal sergamumą koronavirusu Lietuva jau trečia Europoje. Karantinui ribojant visuomenės mobilumą, vis daugiau žmonių vėl grįžo prie nuotolinio darbo. Tačiau Lietuvos Seimas vis dar nesiryžta dirbti iš namų, todėl parlamentarai toliau ieško būdų kaip saugiai dirbti būnant Seime.

Tuo tarpu nemaža dalis parlamentų Europoje yra pritaikę galimybę dirbti per nuotolį, o 9 iš 29 Europos parlamentų sudarytos galimybės nuotoliniu būdu ir balsuoti: Belgijos Atstovų Rūmuose, Estijos Rygikoge, Kroatijos Susirinkime, Latvijos Saeimoje, Lenkijos Sejme, Ispanijos Atstovų Rūmuose ir Senate, Slovėnijos Valstybės Susirinkime bei Europos Parlamente.

Pavyzdys Lietuvos Seimui: Europos šalių parlamentai seniai perėjo prie nuotolinio darbo

Estija sukūrė „elektroninį parlamentą“

Pavyzdžiui, Estijos parlamentarai nuotolinį balsavimą įteisino dar vasaros pradžioje. Tiesa, gana nebloga epidemiologinė padėtis šalyje leidžia estų politikams dirbti įprastai, bet jie pasiruošę bet kurią dieną pereiti prie nuotolinio darbo. Pasak Estijos parlamento atstovo, nuotolinio darbo sistema veikia identiškai įprastai Rygikogo veiklai. Skirtumas tik tas, kad viskas vyksta elektroninėje erdvėje.

„Sistema veikia labai paprastai: jeigu parlamentaras yra namie, jam reikia prisijungti prie mūsų vidinio tinklo ir gali pradėti dirbti. Jungiantis reikalinga tapatybės kortelė. Ir viskas. Kai parlamento narys prisijungia, atsiduria mūsų vidiniame tinkle ir gali dalyvauti diskusijose, posėdžiuose, balsavimuose.

Viskas iš esmės veikia lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, jūsų Seimo plenariniai posėdžiai. Pati programa yra visiškai saugi. Niekas negali į ją įsilaužti iš kitų įrenginių, ji koduota. Žinoma, turime pasitikėti savo parlamento nariais, bet jeigu jais nepasitikėtume, tai jie ir taip nebūtų parlamente“, – pasakoja Estijos Rykigoko administracijos direktorius Ahto Saks.

Šalia estų šiuo klausimu ir Latvijos Saeima. Čia tiek posėdžiai, tiek balsavimai jau kurį laiką tik nuotoliniai. Net valstybės biudžetą Latvijos parlamentarai praėjusią savaitę priiminėjo nuotoliniu būdu.

Lenkijos Sejmas iš namų dirba nuo kovo

Nuo kovo mėnesio nuotoliniu būdu posėdžiauja bei balsuoja ir Lenkijos Sejmas. Čia šiuo metu iš 460 narių fiziškai parlamente būna tik apie 50, likusieji dirba iš namų.

„Pirmiausia, kiekvienas parlamento narys turi po specialią kortelę su identifikacijos numeriu, su ja ir prisijungia į posėdžius. Be to, mes visus aprūpinome tokia pačia technika. Tik ja naudodamiesi jie gali dirbti nuotoliniu būdu.

Trečia, esame sukūrę specialią sistemą, kuri patvirtina, kad prisijungęs žmogus yra Seimo narys. Sakyčiau, sistema gana paprasta, saugi ir ji veikia, nes tokiu būdu Lenkijos parlamentas dirba jau nuo kovo“, – apie Lenkijos taikomą modelį pasakoja Sejmo informacijos centro vadovas Adrzej Grzegrzolka.

Pasak Lenkijos parlamento atstovo, ši sistema turi keletą trūkumų. Pirmiausiai, tai būtinybė jungtis tik iš konkretaus įrenginio, kurį politikui išdavė kanceliarija. Taip pat kartais iškyla ryšio problemų, dėl to ne visi parlamentarai gali prisijungti į posėdžius ar kokybiškai juose dalyvauti.

Posėdžiauja internetu – balsuoja paštu

Dar kitoks darbo modelis taikomas Briuselyje. Europos Parlamente plenarinių posėdžių salėje ne nuotoliniu būdu dalyvauja tik Europos Parlamento pirmininkas arba kitas pirmininkaujantis narys, techninis personalas, sekretoriatas ir kiti būtini administracijos atstovai. Likę daugiau kaip 700 parlamento narių posėdyje dalyvauja per nuotolį. Tačiau, pasak Lietuvos europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, balsavimas vyksta ne elektroniniu, o popieriniu būdu.

„Turiu pasakyti, kad nuotolinis balsavimas Europos Parlamente yra pats primityviausias, kokį mes tik galime įsivaizduoti. Kitaip tariant, balsuojama iš esmės popieriniu būdu – jokiu būdu ne elektroniniu, jokių nėra papildomų prisijungimų.

Tiesiog reikia atsispausdinti balsavimo biuletenį ar balsavimo darbotvarkę tuo klausimu, kuriuo tu balsuoji, kiekvienas klausimas yra pateikiamas atskirai. Ir tiesiog pažymi tas pozicijas, kurias palaikai, nepalaikai arba susilaikai.

Užsirašai datą, kada tai įvyko, ir turi būti parašas. Tai yra fotografuojama ir siunčiama į EP sekretoriatą, kuris visa tai, nežinau, elektroniniu ar vėl popieriniu būdu sutvarko, apibendrina ir paskelbia rezultatus“, – sako europarlamentaras P. Auštrevičius.

Visgi, pasak P. Auštrevičiaus, nuotolinis Europos Parlamento darbas turi ir daug trūkumų. Pirmiausia, dėl virtualių diskusijų sulėtėjęs sprendimų priėmimo greitis. Antra, nevienodos europarlamentarų technologinės galimybės.

Be to, pasak Lietuvos atstovo, nuotoliniai posėdžiai, priešingai nei įprasti, neverčiami į visas bendrijos kalbas, todėl kai kurie europarlamentarai negali kokybiškai juose dalyvauti. Trūkumu politikas laiko ir dabar veikiantį balsavimo modelį, tačiau toks, esą, pasirinktas dėl saugumo.

Lietuvos Seimo narių vienas iš pagrindinių argumentų prieš nuotolinį darbą būtent ir yra saugumo klausimas. Taigi galbūt Europos Parlamento modelis Lietuvos politikams galėtų būti priimtiniausias.

Dar kita alternatyva – Švedijos parlamentas. Čia nuotoliniai posėdžiai nerengiami, tačiau parlamento frakcijos susitarė, kad balsavimuose dalyvauja tik 55 iš beveik 350-ies Riksdago narių. Šis skaičius užtikrina reikiamą kvorumą ir padeda parlamentarams išlaikyti atstumą.

Yra ir tokių šalių, kurių parlamentų nariai net jei norėtų, dirbti per nuotolį negalėtų. Tokio tautos išrinktų atstovų darbo būdo nenumato Airijos ir Nyderlandų Konstitucijos.

Populiariausi

Koronavirusas/Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.01.23 09:33

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatytas 1001 koronaviruso atvejis, mirė 30 asmenų, pasveikusiųjų – 3832 ligoninėse gydoma per 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje, patikslinta 14.40

7