Lietuvoje

2020.12.05 10:42

Koronavirusui pasiglemžiant vis daugiau jaunų žmonių, medikai ir politikai įspėja: dabar ne laikas lakstyti ir bendrauti

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2020.12.05 10:42

COVID-19 nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių. Specialistai teigia, kad dalis mirusių asmenių nepriklausė rizikos grupei pagal amžių, be to, neturėjo gretutinių ligų. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) profesorius Vytautas Kasiulevičius LRT RADIJUI sako, kad jaunų žmonių mirtys jo nestebina, o laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga teigia, kad visuomenė per daug juda ir netiki koronaviruso egzistavimu.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras sako, kad žmonės nepaiso viruso ir nevengia bendravimo, todėl nuo pirmadienio bus dar labiau griežtinamos karantino sąlygos. Žadama apriboti pramogas, atsisakyti planuotų išimčių muziejams.


„Dabar tikrai ne laikas tokiems dalykams. O jeigu žmonės iki tokio laipsnio išprotėję, kad jie, nepaisant nieko, važiuos į Lenkiją ar kitur slidinėti, tai būtų gerai, kad tie patys žmonės grįžę nepriekaištautų, kad jiems sudėtinga gauti gydymo paslaugas, kad ligoninės perkrautos, – piktinasi A. Veryga. – Man tikrai labai makabriškai skamba tokie argumentai, aš jų nesuprantu. Jei jau mūsų argumentai yra negirdimi, tai siūlyčiau įsiklausyti į medikų argumentus, kurie kiekvieną dieną kartoja, kad situacija yra tikrai kritinė.“

A. Verygą itin papiktino tautiečių noras bet kokiais būdais vykti slidinėjimo atostogų. „Dabar ne slidinėjimais reikėtų užsiiminėti. Plitimas ne mažėja, o po truputį net auga, tai natūralu, kad vis daugiau gydymo įstaigų ir skyrių turi būti skirti „kovidiniams“ pacientams. O personalo gali pritrūkti ir dėl to, kad dalis pačio personalo užsikrečia. Jie turi gydytis arba išeiti į izoliaciją. Tai nepadeda gydymo įstaigoms tinkamai veikti ir funkcionuoti“, – sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras.

Jeigu žmonės iki tokio laipsnio išprotėję, kad jie, nepaisant nieko, važiuos į Lenkiją ar kitur slidinėti, tai būtų gerai, kad tie patys žmonės grįžę nepriekaištautų, kad jiems sudėtinga gauti gydymo paslaugas, kad ligoninės perkrautos.

Anot jo, medikus būtų galima skolintis iš kitų skyrių, tačiau „juk ir ten reikia dirbti“. „Vienintelė išeitis yra nustoti lakstyti, – tikina A. Veryga. – Panašu, kad mes vis dar netikime virusu: lakstome, judame, bendraujame, užsikrečiame, o tada jau atsiduriame gydymo įstaigose. Gydymo įstaigos dabar pasiekė tokį momentą, kad jau nebespėja visko padaryti.“

VU MF profesorius V. Kasiulevičius sako, kad dabartinės karantino priemonės veikia, tačiau, anot jo, nepakankamai. „Reikia griežtinti jau dabar taikomas priemones, – įsitikinęs medikas. – Būtina mažinti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, judėjimą į kitus miestus, netgi judėjimą iš namų. Tai būtų pagrindinė kryptis, kuri stabdytų pandemijos plitimą. Nepamirškime, kad gruodžio mėnesis yra labai palankus virusui plisti.“

Gretutiniai susirgimai yra normalus senėjančios visuomenės požymis, sako profesorius. Pasak jo, tai, kad nuo koronaviruso miršta palyginti jauni žmonės, neturintys gretutinių ligų, anokia nuostaba.

Būtina mažinti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, judėjimą į kitus miestus, netgi judėjimą iš namų. Tai būtų pagrindinė kryptis, kuri stabdytų pandemijos plitimą.

„Senstant padidėja cukraus kiekis organizme, pakyla kraujospūdis. Štai jums ir gretutiniai veiksniai, kurie nebūtinai turi būti prieš tai užfiksuoti, – tikina V. Kasiulevičius. – Labai daug žmonių užsikrečia koronavirusu. Mirštamumas yra apie 1 proc. Tas procentas yra didesnis, nei kad mirštama nuo gripo ar kitų kvėpavimo takų ligų. O tai medikus labai neramina.“

Anot VU MF profesoriaus, mirčių daugėja ir ne nuo koronaviruso, tačiau jų didėjantį skaičių lemia ta pati koronaviruso pandemija, mat gydymo įstaigose trūksta personalo. „Ta pati situacija yra visoje Europoje. Skaičiai visur yra panašus. Gydymo įstaigos yra perpildytos. Neretai atsisakoma planinių procedūrų, nes tenka keisti paslaugų profilį ir gydyti „kovidinius“ pacientus.

Kol nesuvaldysime pandemijos, tol nemažės tų mirčių. Jos dar bus ir pasibaigus pandemijai.

Tos ligoninės tarsi užsidaro ir negali priimti daugiau pacientų, nebegali teikti planinių paslaugų. Dėl to ir yra tokios pasekmės. Kol nesuvaldysime pandemijos, tol nemažės tų mirčių. Jos dar bus ir pasibaigus pandemijai“, – įsitikinęs medikas.

Profesorius neabejoja, kad situacija pradės gerėti tik pavasarį. Anot jo, skiepijimas Lietuvoje optimistiniu scenarijumi galėtų prasidėti jau šio mėnesio antroje pusėje.

„Vakcina yra pakeliui. Reikia išlaukti to laiko, kuomet jau bus galima pasiskiepyti. Reikia nepamiršti ir to, kad dalis žmonių nenorės skiepytis. Dabar svarbiausia yra kuo mažiau turėti kontaktų. Jei galima būti namuose, reiktų ir likti namuose“, – sako VU MF profesorius V. Kasiulevičius.

Plačiau – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Populiariausi

Koronavirusas/Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.01.23 09:33

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatytas 1001 koronaviruso atvejis, mirė 30 asmenų, pasveikusiųjų – 3832 ligoninėse gydoma per 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje, patikslinta 14.40

7