Parlamento gynėjas – apie slaptas užduotis ir kelią, kuriuo turėjo išgabenti deputatus: nubėgau prieš tanką ir sakiau „šaukit į mane!“

Domantė Platūkytė, LRT.lt
2021.01.13 05:30
Ferdinandas Vaitiekūnas prie Spaudos rūmų

„Pirmiausia civiliais perrengti desantininkai apsupa Aukščiausiąją Tarybą, tada prasideda riaušės, muštynės, iškviečiama kariuomenė jas slopinti“, – tokia informacija buvo gauta apie parlamento rūmų puolimą, kuris turėjo vykti jau po Sausio 13-osios, pasakoja Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Ferdinandas Vaitiekūnas.

Sausio 13-osios trisdešimtmečiui skirtą projektą galite rasti čia.

F. Vaitiekūnas – Vilniaus universiteto fizikas, universiteto senato ir tarybos narys, Fizikos fakulteto Mokslinės laboratorijos vadovas, rektoriaus prof. Jono Kubiliaus patarėjas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, Specialistų tobulinimo fakulteto dekanas, per Sausio įvykius tapęs parlamento gynėju.

Anot F. Vaitiekūno, į Lietuvą buvo leista atvykti dideliam kiekiui užsienio žurnalistų, kad, įvykdžius perversmą, būtų paskelbta, jog įvesta nauja Lietuvos valdžia. Jo teigimu, sukilimo pretekstu turėjo būti kainų pakėlimas ir žmonių gyvenimo lygio nuosmukis – norėta argumentuoti tuo, kad nauja Lietuvos Vyriausybė nesugeba šių klausimų spręsti.

Sausio 8 dienos rytą per radiją F. Vaitiekūnas išgirdo, kad prie Aukščiausiosios Tarybos susirinkusi didelė minia, ji šturmuoja parlamento rūmus.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

„Įsėdau į mašiną ir nuvažiavau prie Aukščiausiosios Tarybos. Pažiūrėjau – žiauri situacija, pilnas fasadinis kiemas žmonių. Šaukia, rėkia, draskosi“, – prisimena F. Vaitiekūnas.

Veržėsi į parlamento vidų, išlaužė duris

Pamatęs, kas vyksta, F. Vaitiekūnas įėjo į pačius parlamento rūmus. Jis sako tada nustebęs, kad prie rūmų įėjimo „vyksta mūšis“, o taryba „sau ramiai posėdžiauja“. Galiausiai atsidarė pagrindinės durys ir į plenarinių posėdžių salę įėjo deputatė Rūta Gajauskaitė.

„Ji garsiai, nepaisydama etiketo, pasakė: „Jūs čia posėdžiaujate, o prie įėjimo vyksta mūšis, jau yra išlaužtos durys.“ Staiga buvo nutrauktas Aukščiausiosios Tarybos posėdis“, – pasakoja pašnekovas.

Sustabdžiau visą minią, sakau: „Nebijokit, visų mūsų nesušaudys.“ Nubėgau prieš tanką, nuo kurio bokštelio buvo šaudoma. Sakiau: „Šaukit į mane!“

Anot F. Vaitiekūno, iš tiesų buvo išlaužtos durys. Tačiau jos – didelės, sunkios, todėl tikriausiai tokiam veiksmui buvo pasiruošta iš anksto – ne taip paprasta tokias duris išlaužti, svarsto F. Vaitiekūnas. Kai minia pradėjo veržtis į rūmų vidų, buvo duotas įsakymas panaudoti vandens čiurkšles, o tai sustabdė perversmininkų veržimąsi į parlamentą.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

Pašnekovas taip pat prisimena, kaip Vytautas Landsbergis pro langą kreipėsi į sukilėlius ir sakė, kad kainų pakėlimas yra atšauktas, todėl prašoma taikiai skirstytis.

„Tą pačią dieną permetama apie 100 karinių mašinų ir šarvuočių. Tą dieną Šiauliuose nusileido daugiau kaip 30 karo lėktuvų, jie atgabeno desantinius dalinius“, – sako pašnekovas.

Pasak mokslininko, supratus, kad įvesta papildomų karinių dalinių, aplink Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir Nerį buvo pradėtos statyti barikados. Pats F. Vaitiekūnas taip pat buvo įtrauktas į gynėjų gretas. Iš trijų žmonių buvo sudaryta komanda, F. Vaitiekūno štabui buvo atsiųstas ir prie fontano pastatytas autobusas, jame komanda galėjo pailsėti, pasislėpti nuo lietaus.

Aparatūra leido girdėti kariuomenės pokalbius

Būdamas štabo pasitarimuose, F. Vaitiekūnas pastebėjo, kad Aukščiausioje Taryboje yra tik senas radijo imtuvas. Jis tuo metu turėjo geresnį radijo imtuvą, juo buvo galima klausytis netgi Šiaurės miestelyje esančių karinių dalinių pokalbių. F. Vaitiekūnas pasiūlė atiduoti šį imtuvą, jo minčiai buvo pritarta. Tačiau perduoti tokį radijo imtuvą – ne taip paprasta.

Prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios tuo metu stovėjo šarvuočiai ir tikrino visas pravažiuojančias mašinas. Kadangi laisvės gynėjai negalėjo leisti, kad kareiviai pamatytų aparatūrą, buvo nuspręsta susitikti 12 valandą nakties. Misijoje dalyvavo keturi žmonės, jie skirtingais automobiliais vyko į Saulėtekyje esantį fakultetą ir atgal.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

Pirmame automobilyje važiavo pats F. Vaitiekūnas, už jo kas šimtą metrų kiti. Toks atsargumas buvo reikalingas, jei pirmąjį automobilį sustabdytų patikrinti, tuomet už F. Vaitiekūno važiavę žmonės pamatytų, kad kažkas nutiko, ir paskutinis važiuojantis jau galėtų įsukti į kiemą ir kur nors sustoti su taip reikalinga aparatūra.

Vis dėlto misija pavyko – automobiliai kirto gatvę kitoje vietoje ir prietaisą nuvežė į štabą: „Galėjo klausytis ir milicijos, ir saugumo, kariuomenės radijo pokalbių. Tai buvo didelis informacijos surinkimo pastiprinimas“, – tvirtina pašnekovas.

Įtarimai, kad klausomasi deputatų

Sausio 11 dieną F. Vaitiekūnas buvo paskirtas į Aukščiausiosios Tarybos apsaugos tarnybą, jai vadovavo Artūras Skučas. A. Skučas įpareigojo jį pavažinėti po miestą ir pažiūrėti, kokia situacija. Nuvykęs prie Spaudos rūmų, F. Vaitiekūnas pamatė minią žmonių bei stovinčius tankus.

„Kai tik išlipome iš mašinų, išgirdome automato šūvius ir žmones, pradėjusius rėkti ir bėgti nuo rūmų durų. Aš pradėjau rėkti: „Stokit, stokit visi!“ Sustabdžiau visą minią, sakau: „Nebijokit, visų mūsų nesušaudys.“

Ferdinandas Vaitiekūnas prie Spaudos rūmų
Ferdinandas Vaitiekūnas prie Spaudos rūmų / LRT stop kadras

Nubėgau prieš tanką, nuo kurio bokštelio buvo šaudoma. Sakiau: „Šaukit į mane!“ Visiems pradėjau sakyti, kad apsuptų mane, kad vienas nebūčiau. Pribėgo daug žmonių.

Nuo tanko šaudė į vyruką, kuris stovėjo virš rūmų durų balkone ir iš ten gaisrininkų gesinimo vamzdžiais pylė šaltą vandenį ant kareivių, kurie bandė įsibrauti į Spaudos rūmus. Tam vyrukui buvo peršautas žandas. Pranešta, kad ten buvo ir daugiau sužeistų“, – įvykius prisimena F. Vaitiekūnas.

Rūmų viduje buvo paruošta Molotovo kokteilių, butelių su degalais.

Įtampa augo ir prie parlamento. Kurį laiką buvo įtariama, kad specialiu lazeriniu švitinimu klausomasi Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, tad pasitarimuose buvo priimta ne kalbėti, o rašyti, ką deputatai galvoja vienu ar kitu klausimu. Taip buvo siekiama užtikrinti, kad pokalbių niekas nesiklausytų, kad nebūtų informacijos nutekėjimo.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Nerijos Perlavičiūtės nuotr.

A. Skučas įpareigojo F. Vaitiekūną nustatyti, ar iš tikrųjų klausomasi. Specialia technika patikrinęs, jis pamatė, kad lazerinio švitinimo į Aukščiausiąją Tarybą vis dėlto nėra.

Paruošti Molotovo kokteiliai ir skubantys žmonės

Sausio 12 dieną įtampa toliau augo. Tankai nesilaikė eismo taisyklių, tad įvykdavo nemažai eismo įvykių, sraigtasparniai žemėn mėtė atsišaukimus, kad reikia palaikyti valstybės vadovų pašalinimą.

„Buvo labai neramu. Žmonės buvo autobusais atvežami į Vilnių iš visos Lietuvos, tada autobusus rikiavo prie Aukščiausiosios Tarybos sienų, kad būtų apribota galimybė prieiti. Rūmų viduje buvo paruošta Molotovo kokteilių, butelių su degalais – jei būtų puolimas, jie būtų mėtomi, kad sutrukdytų užimti parlamento pastatą“, – pasakoja F. Vaitiekūnas.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

Vakare, apie 10–11 val., pasigirdo labai didelis garsų srautas ir žmonės pamatė, kad šarvuočiai ir sunkvežimiai su kariškiais važiuoja link Vingio parko. Pasirodo, jie buvo siųsti į LRT, sako F. Vaitiekūnas.

Žmonės tiksliai nežinojo, kas vyko, bet automatiškai bėgo prie Aukščiausiosios Tarybos. Tiesiog ištisinis srautas žmonių.

„Ten buvo didelė minia žmonių. Tačiau kadangi veikė profesionalūs kariškiai, jie veržėsi ir iš kiemo pusės, ir pro langus, pro duris. Jie nušovė vieną savo kolegą KGB karininką, o tai labai paveikė kitus KGB karininkus“, – teigia pašnekovas.

Naktį, apie 1–2 val., pasigirdo stiprūs garsai iš Šnipiškių ir Karoliniškių. Tankai, šarvuočiai ir sunkvežimiai su kariškiais iš Šiaurės miestelio važiavo link Televizijos bokšto.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

„Kai žmonės buvo pažadinti šaudymo garsų, minios žmonių plūdo prie Aukščiausiosios Tarybos. Žmonės tiksliai nežinojo, kas vyko, bet automatiškai bėgo prie Aukščiausiosios Tarybos. Tiesiog ištisinis srautas žmonių“, – pasakoja F. Vaitiekūnas.

Pasiruošimas pulti ir planas išvesti deputatus

Sausio 13-ąją, po nakties įvykių, prie parlamento rūmų toliau didėjo minia žmonių. Anot pašnekovo, netoliese vyko statybos, tad iš jų žmonės nešė įvairius blokus ir statė barikadas aplink parlamentą. Toje vietoje, kur dabar įsikūrusi automobilių aikštelė, ekskavatorius kasė prieštankinį griovį, kad tankai negalėtų privažiuoti prie rūmų. Ta vieta taip pat buvo užminuota prieštankinėmis minomis.

Aplink Žvėryno tiltą visi keliai buvo užversti didžiuliais akmenimis, kadangi tankai ir šarvuočiai negali pervažiuoti per akmenų krūvą – savo vikšrais juos išjudina ir patys „ant pilvo atsigula“, pasakojimą tęsia F. Vaitiekūnas.

Tą dieną A. Skučas taip pat gavo informacijos, kad trečiadienį ruošiamas Aukščiausiosios Tarybos puolimas.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

„Pirmiausia civiliais perrengti desantininkai apsupa Aukščiausiąją Tarybą, tada prasideda riaušės, muštynės, iškviečiama kariuomenė jas slopinti“, – taip turėjo atrodyti parlamento rūmų puolimas.

Anot F. Vaitiekūno, vidurnaktį A. Skučas parodė, kurioje vietoje puolimo atveju bus išmuštas vitražas. Taip visa politinė vadovybė būtų išvedama iš parlamento rūmų.

Toliau ėjo kiti A. Skučo nurodymai. Vienas iš jų – surasti saugų kelią privažiuoti nuo Panevėžio iki parlamento. Ukmergės gatvėje tada stovėjo šarvuočiai ir tikrino važiuojančius automobilius, tad reikėjo surasti kelią, kaip apvažiuoti šiuos kontrolės punktus ir patekti į parlamentą.

F. Vaitiekūno teigimu, atvykstantis automobilis turėjo atvežti gynybai svarbių daiktų. Toks kelias buvo surastas ir juo buvo sėkmingai pasinaudota.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt