„Šaudymai, tie garsai man nebuvo staigmena, tačiau tokio skaičiaus sužeistų žmonių – su ausų būgnelių nutraukimais, veido, rankų traumomis – tikrai neteko anksčiau matyti“, – LRT RADIJUI 30-ies metų prisiminimais dalijasi Narimantas Markevičius.
1991 metais jis buvo studentas, dirbo felčeriu Greitosios pagalbos stotyje. N. Markevičius dabar vadovauja Vilniaus miesto klinikinei ligoninei.
Išgyventi prisiminimai atgimsta
LRT tęsia pokalbius, skirtus Sausio 13-osios trisdešimtmečiui. Šįkart – mediko akimis. N. Markevičių tie įvykiai užklupo pačioje mediko karjeros pradžioje. Tuo metu jaunuolis studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
„Buvau baigęs ketvirtą kursą. Man buvo labai didžiulis iššūkis visų pirma studijuojant dirbti Greitosios pagalbos stotyje. Dirbau felčeriu. Dabar tai būtų slaugytojas, tik su aukštuoju išsilavinimu. Antra vertus, ir dėl sausį buvusių įvykių, kai gavau daug ekstremalios medicininės, socialinės ir politinės patirties“, – pasakoja N. Markevičius.
Tie atsiminimai, manau, liks iki gyvenimo pabaigos.
Vyras pripažįsta, kad kasmet, artėjant Sausio 13-ajai, prisiminimai vis labiau atgimsta. „Atrodo, kad visa tai buvo vakar, – sako jis. – Tie atsiminimai, manau, liks iki gyvenimo pabaigos, kadangi tai buvo tokie įvykiai, kuriuos ne kiekvienai kartai tenka išgyventi ir pajausti.“
Gatvėse – tankų kolonos
Taip jau susiklostė, kad būtent 13-osios naktį buvo N. Markevičiaus pamaina Greitosios pagalbos stotyje. Medikas tikina, kad visa savaitė buvo įtempta. „Visą tą savaitę vyko susirėmimai, tarybinės kariuomenės įvairių pastatų užėmimai. Ta įtampa buvo jaučiama ir darbe. Budėdavau vakarais ir per naktį, nes dieną reikėjo mokytis.
Sausio 13-ąją, kaip įprasta, 6 valandą vakaro atvykau į Greitosios pagalbos stotį budėti, – pasakoja tuomet darbą su studijomis derinęs pašnekovas. – Jau tuo metu važiuodami greitosios pagalbos automobiliu per dabartinę Žalgirio gatvę matėme, kad gatve juda ir tankai.“
Visi tie tankai, pasak N. Markevičiaus, važiavo link televizijos bokšto. Vyras gerai pamena, kad greitosios pagalbos automobiliui buvo sunku išsukti iš ligoninės garažo, mat teko praleisti nemenką tankų koloną.
„Buvo vakaras. Susirėmimų dar nebuvo, tačiau tankų kolonos jau judėjo link televizijos bokšto. Mes ilgai negalėjome išsukti iš Greitosios pagalbos stoties garažo. Jis buvo Žalgirio gatvės pabaigoje. Įsukti ilgai negalėjome, nes teko tankus praleisti. Visą koloną.
Jau tada buvo labai keistas įspūdis. Pirmą kartą pamatėme mieste, galima sakyti, taikos metu važiuojančius tankus, didžiulę jų koloną. Kilo įtarimų, kad kažkas bręsta“, – prisiminimais dalijasi N. Markevičius.
Šaudymų, sužeistųjų ir streso naktis
Tuometis felčeris pasakoja, kad po kiekvieno iškvietimo, grįžę į Greitosios pagalbos stotį, medikai su nerimu žiūrėdavo Lietuvos televizijos transliaciją. „Puikiai prisimenu, kaip prasidėjo televizijos bokšto užėmimas. Visos brigados buvo išvažiavusios į iškvietimus, – tikina pašnekovas. – Didžiąją nakties dalį mes praleidome prie televizijos bokšto, vežėme sužeistuosius, kurių buvo tikrai labai daug.“
Pirmas įspūdis buvo stresas. Patyriau didžiulį stresą.
Sužeistuosius greitosios pagalbos automobiliu vežėme ne po vieną – sodinome ir guldėme tiek, kiek reikėjo, toliau pasakoja N. Markevičius. Sužeistieji, anot pašnekovo, buvo vežami į visas veikiančias Vilniaus miesto ligonines. Narimantas tuomet buvo neseniai baigęs tarnybą sovietų armijoje, tad, kaip pats sako, prie šaudymų buvo pripratęs.
„Šaudymai, tie garsai man nebuvo staigmena, tačiau tokio skaičiaus sužeistų žmonių – su ausų būgnelių nutraukimais, veido, rankų traumomis – tikrai neteko anksčiau matyti. Pirmas įspūdis buvo stresas. Patyriau didžiulį stresą. Tačiau medikai streso gauna kiekvieną darbo dieną.
Pamatęs tokį skaičių sužeistų žmonių, užmiršti aplinkui vykstančius kitus veiksmus ir tiesiog vykdai savo pareigą. Tikrai dirbome visi, tuo metu dirbę medikai, ir dirbome kaip tikri medikai“, – pasakoja šiuo metu Vilniaus miesto klinikinei ligoninei vadovaujantis N. Markevičius.
Viso pokalbio su sužeistuosius gelbėjusiu Narimantu Markevičiumi klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
