Lietuvoje

2020.12.02 21:23

Armonaitė apie galimas naujų ministrų paieškas, pagalbą verslui ir reikalavimą pavežėjams mokėti lietuvių kalbą

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.12.02 21:23

Laisvės partijos pirmininkė, kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė tikina, kad siūlomi partijos kandidatai į ministrus turi ryžto pokyčiams. Ji pati tikina, kad pradėjusi darbą ministerijoje imsis pagalbos verslui plano, kad jis nebūtų tik krapštomas, tačiau ir veiktų.

– Ponia Armonaite, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad kelių ministrų greičiausiai nepatvirtins. Ar jau galvojate, ką keisite?

– Tiesą sakant, laukiame penktadienio, nes visą Vyriausybės paveikslą reikia matyti kaip vieną. Išėmus atskiras dalis iš tiesų negalima pasidaryti didelių išvadų, todėl sulauksime prezidento žodžio ir grįšime į koaliciją tartis.

Dienos tema. Armonaitė netiki, kad gali tekti persidalyti ministerijas: galimybė visiškai teorinė (su vertimu į gestų k.)

– Tačiau premjerė greičiausiai papasakojo, kurios pavardės kliūva ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Yra kandidatų, kurie galbūt kelia abejonių, tačiau ir pati laikausi sutarimo, ką ir premjerė su prezidentu sutarė, – kol kas tos tarpinės pozicijos viešai nekomunikuoti, nes, tiesą sakant, reikia sulaukti visos pozicijos.

– Ingrida Šimonytė antradienį kaip tik užsiminė, kad po prezidento filtro valdančiosios koalicijos partijoms gali tekti persidalyti ministerijas.

– Yra tokia teorinė galimybė, visiškai teorinė, mano požiūriu, kad galbūt kitos partijos kandidatas galėtų būti geresnis į vieną ministeriją, jeigu joje, tarkime, netinkama kandidatūra. Yra teorinė galimybė, tačiau aš nemanau, kad ji turi daug šansų.

– Na, bet jeigu netiktų jūsų konkretūs kandidatai ir sakytų, kad štai konservatoriai turi geresnį žmogų į kažkurią ministeriją, tai ar negalėtų taip būti?

– Dėl ministerijų ir sričių mes tarėmės derybų metu ir mums pavyko susiderėti. Žinoma, turime pateikę geriausius kandidatus, bet pasikeitus aplinkybėms mes grįšime tartis. Tačiau aš nematau didelės tikimybės, kad su koalicijos partneriais keisimės ministerijomis.

– Jums kritikos nenuskambėjo iš prezidento. Po susitikimo labiau pagyrų, komplimentų sulaukėte, tačiau priešingai buvo su jūsų siūlomais Laisvės partijos atstovais į Vyriausybę.

Ponui K. Adomaičiui priekaištauta dėl patirties stokos nacionalinėje politikoje, kad komandos neturi, ir Evelinai Dobrovolskai kliuvo dėl esą nepatirties, iškilo klausimų ir dėl išsilavinimo. Kaip su kandidatais aptarėte šitą reikalą – gal jie pasiryžę išsklaidyti abejones ir padaryti daugiau namų darbų, prezidentui pristatyti naują komandą?

– Kiek žinau, abu kandidatai labai atvirai bendravo ir su prezidentu, ir su prezidento komanda, komunikavo ir prieš susitikimus, ir po susitikimų. Aš manau, kad tai yra puikūs kandidatai, kurie galėtų įnešti naujų prioritetų į abi ministerijas – tiek į Teisingumo, tiek į Susisiekimo: teisingumo ir žmogaus teisių srityje, perteklinio žmonių kriminalizavimo, susisiekimo žalieji prioritetai – niekada Lietuvoje į susisiekiamą niekas per darnos su gamta prizmę nežiūrėjo. Man atrodo, buvo parinktos tinkamos kandidatūros, turinčios daug ryžto pokyčiams, tai irgi yra svarbu.

– Ar planą B turite?

– Iš tikrųjų sulauksime penktadienio ir tada jau bus visiškai aišku, ar reikia plano B.

– Jau vakar tikėjomės, kad bus aišku, pirmadienį turėjo būti paskelbta.

– Pasikeitė aplinkybės. Kas nuo mūsų priklauso, mes tikrai viską darome laiku ir, tiesą sakant, aš kaip Laisvės partijos vadovė manau, kad mums reikia kuo greičiau suformuoti Vyriausybę, kad būtų daugiau aiškumo valstybėje, kad būtų aišku, kokios komandos pradės dirbti ministerijose. Nes ne tik sveikatos aktualijos yra, yra ir ekonominės aktualijos, visose kitose srityse pandemija irgi palietusi mūsų šalį. Darysime viską, ką galėsime, kad greičiau suformuotume Vyriausybę.

– Į terminus tilpsite?

– Kol kas atrodo, kad taip. Manau, iki švenčių viskas bus visos sudėties.

– Jūs sakėte žiniasklaidai, kad I. Šimonytės formuojamai Vyriausybei keliami kur kas didesni reikalavimai negu buvusioms. Kas jus verčia taip manyti?

– Viešojoje erdvėje vykstanti diskusija, kaip vertinami kandidatų pasiekimai, kurie gal nėra tokie maži kai kuriose srityse, gal kitose srityse kuklesni, bet natūralu, jog komanda yra tam, kad papildytų kandidatą. Aš manau, kad tie kriterijai, kuriuos dabar mums kelia, yra didesni, negu buvo keliami bet kuriai Vyriausybei. Tačiau tai nebūtinai blogas dalykas. Ko gero, tai yra geras dalykas, nes žmonių lūkesčiai yra dideli, kad galbūt mes turėsime kitokios kokybės politiką. Natūralu, kad ir ministrų kabinetui, kurį mes viešai pateikėme, yra keliami aukšti standartai.

– Norėčiau pakalbėti apie jūsų kandidatavimą į ministrus. Greičiausiai būsite patvirtinta, nes prezidentūra neturėjo jums priekaištų. Sudėtingas metas šiai Vyriausybei – matome, kad ir pandemija toliau plėtojasi, ir ekonomika stoja, ir verslas laukia pagalbos. Ar nesusidaro įspūdis ar apmaudas, kad viskas trunka tiek ilgai ir kad laikas, skiriamas diskusijoms, stumdymuisi, galėtų būti panaudotas pagalbai verslui kurti, kitoms priemonėms?

– Aš pritariu, kad reikia veiksmų. Tiesą sakant, dabar nueinanti Vyriausybė daro tuos veiksmus ir turi planą, jau patvirtintą dėl pagalbos verslui priemonių. Reikia ne krapštyti tą planą, o tiesiog leisti jam pagaliau pavirsti realybe, nes karantinas yra šiuo metu, verslai yra uždaryti šiuo metu.

Lietuvoje daugiau negu 62 tūkstančiai verslų yra paveikti karantino arba COVID-19 ir jiems reikia pagalbos. Pagalbos priemonės, man atrodo, yra suplanuotos geros, klausimas – ar bus pakankamos? Tarkime, subsidijoms yra suplanuota 150 milijonų, poreikis yra 250 milijonų.

Paskoloms yra suplanuota 30 milijonų, poreikis yra 100 milijonų. Kitoms kai kurioms pirmo karantino metu pasiteisinusioms priemonėms dar nėra suplanuota, tie dalykai yra derinami su Europos Komisija. Iš tiesų laiko delsti nėra. Ir mes, kai jau turėsime įgaliojimus, padarysime viską, kad pavyktų tą pagalbą verslui suteikti greičiau, ir aš tikiuosi visų supratimo.

– Kada tikitės praverti ministerijos duris? Ar jau turite numačiusi komandą? Ar neužtruks viceministrų, patarėjų ieškojimas?

– Šiuo metu formuojame komandą, kad ir mano patirtį papildytų galbūt kitos kompetencijos, kad prioritetus įgyvendintų ne tik pagalbos verslui, yra ir daugybė kitų planų. Krizė yra gera galimybė ir tiems planams įgyvendinti.

– Ar liks kas nors iš ministerijos senbuvių, turiu omeny politinio pasitikėjimo tarnautojus, tarkim, viceministrus?

– Kol kas negaliu atsakyti į šitą klausimą, bet gal galėčiau pabrėžti, kad aš matau, jog yra didelės ministerijos komandos pastangos padėti verslui šią krizės valandą.

– Jūs kalbėjote, kad vienas jūsų prioritetų – peržiūrėti verslą reguliuojančias įstaigas, pažiūrėti, ar tikrai jos padeda, ar skirtos tik kontroliuoti ir trukdyti dirbti. Laisvės partija savo programoje numačiusi uždaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Tai nepriklauso jūsų kuruojamos ministerijos laukui, tačiau kodėl į ją nusitaikėte?

– Nežinau, ar uždaryti, bet galbūt galima peržiūrėti tikslus ne tik šios įstaigos, bet visų įstaigų, kurios daro įtaką žmonių, kuriančių darbo vietas, veiklai. Jeigu žmogus, kuris sunkiai dirbo ir įkūrė kavinę, kuri dar dabar uždaryta, turi nueiti kryžiaus kelią, kad ją pavadintų taip, kaip jis nori, tai yra vadinama nedraugiška aplinka verslui.

Mano tikslas yra labai paprastas, nėra tikslo uždaryti ar išvaryti. Tikrai ne. Tikslas – suformuoti tokius tikslus institucijoms, kad jos konsultuotų, o ne baustų, kad jos padėtų konsoliduoti tas funkcijas, kurios yra besidubliuojančios. Dabar yra kelios dešimtys kontroliuojančių institucijų. Tad štai mes pagal tą geresnio reglamentavimo trajektoriją ir norime pokyčių. Toks momentas yra gera galimybė šiems pokyčiams.

– Yra dar viena institucija, susijusi su Valstybine lietuvių kalbos komisija, bet ji vadinasi Valstybinė kalbos inspekcija. Ši inspekcija siekia, kad lietuvių kalbą mokėtų visi pavežėjai. Kaip žinome, Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose dirba daug pavežėjų, atvykusių iš užsienio šalių, ir norime, kad jie išmoktų lietuvių kalbą.

Kodėl klausiu – mačiau, kad jūs pati bendravote su Minsko informacinių technologijų įmonėmis ir kvietėte jas įsikurti Lietuvoje. Ar nėra grėsmės, kad tiems verslams čia persikėlus pirmiausia pasiūlysime lietuvių kalbos kursus, o ne verslo plėtojimo priemones?

– Puikus klausimas. Kadangi kaimynystėje yra tam tikrų neramumų, turime rodyti lyderystę ir ištiesti žmonėms ranką, kad jie kurtų savo verslą čia. Su Minsko habo įkūrėjomis turėjau pokalbį. 100 technologinių verslų yra įsikūrę, dalis jų žmonių jau iškeliavo į Ukrainą dėl paprastesnių procedūrų. Tikrai labai norėčiau, kad tie žmonės turėtų galimybę Vilniuje kurti savo verslą. Dėl kalbos mokėjimo – mes turime nustoti žiūrėti į kitą žmogų su baime. Dirbantis užsienietis Lietuvoje jau dabar yra ne naujas fenomenas, tai yra gerai šalies ekonomikai, imigracija yra sveikas dalykas.

Aš nesakau, kad ji turi būti nevaldoma ir be prioritetų, tačiau negalime apriboti ir išstumti iš darbo rinkos tų žmonių dar ir milžiniškais reikalavimais. Kas įvyks, jeigu studentas, šiuo metu studijuojantis Lietuvoje, negalės dirbti „Bolt“ vairuotoju? Mes jį toliau stumsime į kampą, jis negalės mokytis tos kalbos, nes nesisocializuos, su klientais neturės galimybės bendrauti. O juk jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius, mokytis čia, sukurti šeimą, išmokti lietuvių kalbą, likti Lietuvoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt