Lietuvoje

2020.12.02 16:50

Kandidatė į švietimo ministrus apie nuotolinį mokymą ir pandemiją: nenorėčiau, kad vaikai būtų paversti atpirkimo ožiais

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.12.02 16:50

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė mano, kad visuotinis nuotolinis mokymas sukeltų rūpesčių tėvams, nustekentų verslą, tačiau, jei taip nurodytų epidemiologai, ji pritartų tokiam sprendimui.

„Lietuvoje epidemiologinė situacija labai skirtinga – yra raudonų, geltonų ir žalių zonų savivaldybių. Todėl pirmiausia kartu su epidemiologais reikėtų įvertinti rizikas. Sunku būtų paaiškinti tėvams ir mokytojams, kodėl pereinama prie nuotolinio mokymo mokykloje, kurioje neserga nė vienas vaikas ir nė vienas darbuotojas.

Tačiau jei epidemiologai mano, kad tai yra neišvengiama būtinybė ir jie nemato kito būdo, pritarčiau siūlymui visiems mokiniams pereiti prie nuotolinio mokymosi“, – tokią nuomonę socialiniame tinkle išsakė J. Šiugždinienė.

Kandidatė į ministrus abejoja dėl siūlymo vienoje klasėje tuo pačiu metu vesti įprastas ir nuotolines pamokas. Politikė mano, kad nei mokyklos, nei mokytojai nėra tam pasirengę.

„Todėl nenorėčiau, kad būtų dar labiau padidintas darbo krūvis mokytojams, kurie dabar ir taip dirba daugiau nei įprastai. Tačiau jau yra pavyzdžių, kai mokyklos dirba taip, tad galbūt pritaikius geriausias patirtis toks mokymo būdas taptų pateisinamas ir galėtų būti išeitis šiuo momentu“, – savo nuomone pasidalijo kandidatė į ministrus.

Kaip LRT.lt jau rašė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki dabar, gruodžio pradžios, registruoti 5138 COVID-19 ligos atvejai mokyklinio amžiaus vaikams ir ugdymo įstaigų darbuotojams. Iš jų 2831 atvejai nustatyti vaikams, iš kurių 132 yra ikimokyklinio amžiaus, o pradinukų – 789.

Akivaizdu, kad infekcijos pagreitis išaugo lapkritį. Išvis per šį mėnesį nustatyta 3710 koronaviruso atvejų mokyklose.

„Tačiau neskelbiama, kiek įstaigų dėl to turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo. Mes nežinome, kur yra didžiausi užkrato šaltiniai, todėl mokyklų visiškas uždarymas gali ir neduoti trokštamo rezultato. Jei yra tokia informacija, aš jos nežinau.

Kas gali atsakyti, kokią įtaką padarytų visiškas mokyklų perėjimas prie nuotolinio mokymo? Daugeliui tėvų tai sukeltų problemų dėl darbo, kentėtų ir taip sudėtingomis sąlygomis veikiantys verslai“, – mano J. Šiugždinienė.

Politikė pabrėžė, kad, jos duomenimis, tik Italija, Čekija ir Austrija buvo visiškai ar iš dalies uždariusios mokyklas.

„Prancūzijos pavyzdys rodo, kad jiems pavyko sumažinti epidemijos plitimą ir neuždarius mokyklų.

Sąmoningumas. Atstumas. Kaukės. Tai labiausiai mums gali padėti sumažinti viruso plitimą. Nenorėčiau, kad vaikai būtų paversti atpirkimo ožiais dėl to, kad suaugusiems trūksta sąmoningumo“, – išsakė nuomonę galima ministrė.

LRT.lt primena, kad pereiti prie visuotinio nuotolinio ugdymo paragino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga (LŠDPS).

„Remiantis lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu lopšeliai, darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai.

Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai? Ar taip augant susirgusių mokytojų skaičiui bus kam mokyti net ir nuotoliniu būdu?“- svarstė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Karantinas antrą kartą buvo įvestas lapkričio 7-ąją.

Darželinukai ir pradinukai mokosi kontaktiniu būdu, o vyresni mokiniai – nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Praėjusios savaitės pabaigoje ŠMSM informavo, daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos.