Lietuvoje

2020.12.02 18:32

Nelegalių veisyklų šunis priglobusio „Nuaro“ vadovė piktinasi užsitęsusiomis bylomis

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.12.02 18:32

Po viešo sujudimo rudens pradžioje, iš neteisėtų daugyklų paimti šunys tebėra prieglaudose, o lėtai judantį bylų nagrinėjimą teismuose stebinti „Nuaro“ vadovė mano, kad tęsis tai dar ne vieną mėnesį, per kurį gyvūnų išlaikymo išlaidos organizacijai ir toliau slegiančiai augs. Jurgita Gustaitienė apgailestauja ir dėl to, jog paklausa nelegaliai veisiamiems šunims nesumažėjo, tuo ji sako įsitikinanti iš asmeninės patirties.


Pasak beglobius gyvūnus priglaudžiančio „Nuaro“ vadovės, rugsėjį išviešinus nelegalias veisyklas skirtingose šalies vietose organizacija priėmė arti 200 šunų, keletas jų neišgyveno. Atiduoti žmonių globai organizacija šių šunų negali, nes tai reikšminga prasidėjusiems teisminiams procesams.

„Iki šiol laikome tuos svarius, reikšmingus tyrimo objektus – taip įvardija teisėsaugos ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ir mes, ir jie dabar pas mus kaip ir įkalinti, nes negalime jų nei padovanoti, nei atiduoti. Vienos derybos šiaip taip pavyko ir Kretingos daugintoja atidavė mums keturis, po to dar 12 šuniukų su mūsų pažadu nesikreipti į teismus, neprašyti už jų gydymą ir išlaikymą. Savotiškai išsimainėme tuos šuniukus ir juos galėjome padovanoti“, – LRT RADIJUI sakė „Nuaras“ vadovė.

Dalis paimtų globoti gyvūnų buvo ir sužaloti, juos reikėjo gydyti, šunys turėjo blusų, kaip sako pašnekovė, iki pusantro šimto eurų kainuoti gali ir kastracija. J. Gustaitienė džiaugiasi, kad pinigais pagelbėjo visuomenė – pavieniai asmenys ir įmonės.

„Nors pagal galiojančius Lietuvos respublikos įstatymus už tai turėtų mokėti savivalda, tačiau tik vienintelė Kretinga dalinai prisidėjo, skirdama vienam šuniui po 150 eurų. Tai reiškia, kad turime maždaug 1,15 eurų dienai“, – sakė „Nuaro“ vadovė.

Ji nusivylusi tuo, kad nėra greitų sprendimų, bylos, jos vertinimu, nagrinėjamos per lėtai.

„Vakar teko dalyvauti teisme Jonavoje, tai buvo byla dėl šuniukų, kurie buvo paimti rajone, prancūzų buldogų, kurių pas mus yra dešimt, kiti yra pasiskirstę po kitas organizacijas, nes mes tiesiog fiziškai negalėjome paimti. Vakar sužinojau, kad teismas daro pertrauką ir grįš svarstyti dėl tų šunelių sausio 15-ąją, nes juk Kalėdos, nauji metai, ko čia skubėti?“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, dėl patirtų sąnaudų išlaikymui į teismą ketina kreiptis pati organizacija.

„Manau, kokį birželį gal ir pabaigsime, tai įsivaizduokite, kokios didžiulės sąnaudos. Sprendimas gali būti toks, kad gyvūnus reikės grąžinti į daugyklą, gali būti priimtas sprendimas juos konfiskuoti, tada teismas nuspręs, kokiu būdu tą valstybinį turtą realizuoti. Dauguma atvejų parduodama aukciono būdu, tai pati valstybė turės juos parduoti, galbūt kažkam dovanos juos“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė J. Gustaitienė.

Kaip teigia pašnekovė, paklausa gyvūnams be dokumentų, įprastai gimstantiems ir auginamiems būtent tokiose apverktinų sąlygų veisyklose, kokios išaiškintos rudenį, tebėra didelė.

„Buvo tikslas, kad visuomenė praregėtų ir suprastų, kad jie sukuria paklausą, dėl to atsiranda narvai, dėl to atsiranda kančia. Labai vyliausi, kad viskas, per tas rugsėjo naktis mes užlipome ant kito laiptelio ir aš džiaugiausi. (...) Tačiau dabar aš noriu nusivilti, nes aš girdžiu skambinančius ir prašančius špiciuko, pudeliuko, jorkšyriuko pigiau. Kada mes juos neapsikentę nukreipiame į kinologų draugiją, kad jūs turite ten kreiptis ir jums specialistai patars, nukreips, kuris veisėjas kokius gyvūnus Lietuvoje veisia, jie tiesiog įsižeidžia, sako: „mums juk nereikia dokumentų, mes į parodas neisime ir ten juk tokios kainos!“ Ką tai rodo? Kad pamokos neišmokome. Nesvarbu, kad tuos 200 gyvūnų iš narvų ištraukėme ir jie ten nebegrįš niekada, bet tie narvai nebus tušti, jie bus užpildyti kitais gyvūnais, nes mūsų žmonėms reikia špiciukų ir jorkšyriukų pigiau“, – kalbėjo J. Gustaitienė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt