Lietuvoje

2020.12.01 21:31

Šimonytė pasiruošusi griežtoms COVID-19 valdymo priemonėms: jei reikės sprendimų, aš juos priimsiu

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.12.01 21:31

Paskirtoji ministrė pirmininkė planuoja šios savaitės pabaigoje turėti Vyriausybės programos projektą. Prezidentas iki savaitės pabaigos – susitikti su likusiais kandidatais į Vyriausybę. Antradienį Gitanas Nausėda kandidatus aptarė su Ingrida Šimonyte.

Prezidento patarėjas po to žurnalistams sakė, kad kai kurie kandidatai kelia abejonių, paskirtoji premjerė – kad abejonių galima išsakyti apie kiekvieną žmogų ir kad apie pakeitimus kandidatų sąraše praneš, jeigu jų bus. Apie tai plačiau LRT laidoje „Dienos tema“ – I. Šimonytė.

– Pavardžių kandidatų, kurie prezidentui nebūtinai tinka, neatskleidžiate. Ar galite pasakyti bent skaičių?

– Ne, skaičiaus turbūt nenorėčiau įvardyti, nes daug pavardžių šiandien buvo aptariama, ir galėčiau pasakyti, kad tai ne pirmas aptarimas. Viešojoje erdvėje tenka išgirsti pasakymų, neva kažkas bandė pastatyti prezidentą į kažkokią padėtį ir jam buvo pateiktos nežinomos pavardės. Tikrai ne. Buvo pavardžių, kurios atsirado gana vėlai, prieš teikimą, bet kad tos pavardės bus teikiamos, prezidentas buvo informuotas. Turbūt jau ne pirmas kartas, kai diskutavome apie vieną ar kitą žmogų ir, tarkim, jam galimus reikšti priekaištus ar lūkesčius, kurių galėtų kilti to žmogaus atžvilgiu. Matyt, dėl to ir skaičiaus nenorėčiau įvardyti, nes apie skaičius kalbėsime po to, kai prezidentas susitiks su visais kandidatais, ir tada, kai galutinis teikimas bus kažkiek pakeistas arba nepakeistas.

Dienos tema. Šimonytė pasiryžusi imtis griežtų priemonių dėl COVID-19 suvaldymo (su vertimu į gestų k.)

– Prezidentūroje sakėte, kad aptarsite šios dienos pokalbį su Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio vadovėmis. Ar dėl to, kad abejonių prezidentui keliantys žmonės yra jų pasiūlyti kandidatai į ministrus?

– Ne konkrečiai šitą pokalbį turėjau mintyje, bet apie visą – apie tuos susitikimus, kurie dar laukia. Tiesa, iš ne Tėvynės sąjungos kandidatų susitikti su prezidentu, jeigu neklystu, liko tik Simonui Gentvilui, visus kitus kandidatus deleguotų Tėvynės sąjunga. Mano mintis buvo ta, kad tai nėra mano pasirinkimas ir vien mano būrys, – tai ir koalicijos tam tikrų susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybės ribų. Tai reiškia, už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija. Jeigu, tarkim, atsitiktų taip, kad kuris nors kandidatas, sutariame, turi būti keičiamas, gali atsitikti taip, kad reikia keisti ir atsakomybės ribas. Dėl to pažadų, kad taip, aš pakeisiu arba bus kitas žmogus, ypač jeigu tai žmogus, kurį turėtų deleguoti koalicijos partneriai, turbūt aš net negalėčiau dalyti.

– Kaip tik po to susitikimo buvo visiškai akivaizdu – bent jau iš to, kas buvo pateikta, – kad jūs išėjote su skirtingomis nuomonėmis: prezidento patarėjas sakė, kad sutarta dėl tų, kurie bus keičiami, jūs sakėte, kad nieko dar nesutarta. Nesusišnekėjimas su prezidento patarėju?

– Kadangi susitikimas buvo mano ir prezidento, turbūt interpretuoju taip, kaip aš interpretuoju tą pokalbį. Kitas žmogus, kuris galėtų interpretuoti pokalbį, būtų pats prezidentas. Kadangi tai tarpinė stadija, tai ir buvo sutarta, kad tarpinė stadija. Labai svarbu, kad prezidentas tęstų susitikimus ir su visais susitiktų, tada galėtume kalbėti apie bendrą vaizdą, nes kaitalioti pakeliui, ypač turint minty, kad tai koalicija ir yra rizika, kad gali tekti keisti, pavyzdžiui, atsakomybės sritis, o tai gali dar užtęsti Vyriausybės formavimo procesą. Visa tai reikia turėti mintyje ir apie tai reikės kalbėti, kai prezidentas turės savo vaizdą apie visus kandidatus.

– Iš to, ką sakote, suprantu, kad nebūtumėte kategoriškai įsikibusi į dabartinę pateiktą sudėtį ir sutiktumėte keisti išgirdusi argumentų?

– Man atrodo, svarbiausia yra argumentai, bet taip pat svarbu, kad Vyriausybė pradėtų dirbti. Esame tokioje situacijoje, kai kuo toliau keliaujame link gruodžio antros pusės, tuo labiau artėjame prie konstitucinės krizės, kada baigtųsi dabartinės Vyriausybės įgaliojimai, nes įsigaliotų Konstitucinio Teismo nutarimas. Vyriausybė turi pradėti dirbti, galbūt ji gali pradėti dirbti, tarkim, be vieno konkretaus ministro arba dviejų. Taip irgi yra buvę, žinoma, ne kritinėse, o kitose pozicijose. Tad variantų, manau, yra pakankamai daug. Dabar svarbu, kad būtų patvirtinta programa, Vyriausybė gautų įgaliojimus, galėtų peržiūrėti kitų metų biudžeto projektą per tą laiką, kuris yra likęs, ir kažkaip už uodegos pagriebtų COVID-19 valdymo ar nevaldomo situaciją.

– Viena iš kritinių ministerijų yra Sveikatos apsaugos ministerija. Kalbėdamas apie reikalavimus būsimam ministrui, prezidentas sakė, kad jis turėtų turėti krizių valdymo patirties. Ar jums pačiai yra aišku, kokių krizių? Tokių kaip po 2008 m. pasaulinė finansų krizė ar tokių kaip padangų gaisras Alytuje pernai?

– Nežinau, kokia krizė būtų geriausias pavyzdys, iš ko galima mokytis. Man atrodo, svarbu ne tiek krizių valdymo patirtis, kadangi krizių esame turėję ir žmonių, kurie turi patirties, taip pat turime. Gal aš save kukliai galėčiau laikyti žmogumi, kuris yra matęs vieną kitą krizę ir apie tai galėtų kai ką pasakyti. Daug svarbiau žmogus, žinantis, kaip tokioje krizėje elgtis, ir, mano supratimu, Arūnas Dulkys tam reikalingų savybių tikrai turi. Dėl to tokį siūlymą ir teikiau.

– Nepaisant to, kaip baigsis kelias į Vyriausybę dabar pasiūlytiems kandidatams, ketinate per šią savaitę parengti Vyriausybės programą, kuri galėtų būti svarstoma. Kokie svarbiausi dalykai, dėl kurių vieningai sutaria koalicijos narės?

– Iš esmės tai yra pačioje koalicijos sutartyje. Man atrodo, ten yra labai daug įsipareigojimų, kurie įvardyti arba kaip mūsų tam tikros vertybės, arba kaip mūsų darbo prioritetai, – visa tai ras savo vietą Vyriausybės programoje. Tikrai norėsime, kad tai nebūtų 400 lapų neskaitomas dokumentas, kur kiekvienai ministerijai skirta po 50 lapų ir niekas neskaito, kas ten parašyta. Koncentruosimės į keletą tikslų: švietimas, atskirtų grupių įtraukimas į visavertį visuomeninį ir darbo gyvenimą, sveikatos apsaugos sistema, savivaldos stiprinimas, ekonomikos transformacija, kas yra be galo svarbu ir kur dalyvauja kelios institucijos – ekonomikos, susisiekimo, žemės ūkis tas pats.

Manau, kad tokia horizontalaus tikslo ir kooperacijos tarp skirtingų institucijų dvasia bandysime tą Vyriausybės programą ir sukonstruoti.

– Programą turėsite vykdyti su tuo biudžetu, kurį paveldite. Ar jame bus žymių korektūrų, palyginti su projektu, nes jūsų partijos kolegos jau viešai informuoja, kad dabartiniame projekte nėra lėšų nei medikų atlyginimų augimui, nei vakcinoms, kurių tikimasi nusipirkti kitais metais?

– Tiesą sakant, yra klausimas, kiek tu galėsi įgyvendinti savo naujas ambicijas, o kiek jau prisiimtų įsipareigojimų arba tų įsipareigojimų, kurie taps neišvengiami. Tarkim, COVID priedai medikams, ypač turint minty, kad jau turime teisminių precedentų, – medikai prisiteisė pakankamai dideles sumas todėl, kad tie priedai nebuvo mokami visam kolektyvui. Visa tai reikia dėliotis į kredito pusę, nes didelių mokesčių permainų nei yra laiko daryti, nei protinga šiomis aplinkybėmis. Manau, reikės tiesiai šviesiai žiūrėti į veidrodį ir sau pripažinti, kad kitų metų deficitas, deja, bus didesnis, negu dabartinė Vyriausybė yra deklaravusi, nes dalis įsipareigojimų biudžete nėra atspindėta. Ką spėsime peržiūrėti iš tų didelių įsipareigojimų, kuriuos bandoma galvotrūkčiais įgyvendinti, kartais per labai trumpą laiką įspūdingas sumas bandant išleisti projektams, apie kuriuos visa visuomenė diskutuoja, – pilnas feisbukas ironijos ir sarkazmo. Tai reikia peržiūrėti, bet čia gal galime skirti sau truputėlį daugiau laiko, kai turėsime susiderinti su Europos Komisija.

– Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad metų pabaigoje valstybės skola viršys 20 mlrd. eurų. Taip pat suskaičiuota, kad pandemijos kaina Lietuvoje gali siekti 11,6 mlrd. eurų. Ar tie skaičiai gali kaip nors paveikti DNR planą, kuriame yra pinigų, bet jis taip pat kritikuojamas dėl planuojamų išlaidų?

– Man atrodo, čia yra atskiri dalykai, nes pandemija mums vis dar kainuos. Aiškiai matome, kad jau dabar karantino priemonės kažkiek veikia, kažkiek ne. Sveikatos sistema nekolapsavo, bet spaudimas labai didelis ir reikės galvoti apie strategiją, kaip išeiti iš tos situacijos, o strategija iš esmės yra vakcina. Vadinasi, atsiras papildomų ir logistikos, ir kitų iššūkių, bet čia yra klausimas, kurį riboja laikas. Manau, kiti metai nebus lengvi, bet po jų turbūt būtų galima matyti kažkokią šviesą. Ateities DNR plano pagrindinė problema yra ta, kad duodame labai skambų pavadinimą. Ateitis, DNR – atrodo, kad kažkas labai fundamentalaus, o išties į planą traukiame projektus, kurie guli stalčiuose daugybę dešimčių metų ir tiesiog iki šiol nerado finansavimo šaltinio arba pagrindimo. Darome prastą kaštų naudos analizę ir dedame tuos projektus, tarsi būtų tokia finansų krizė kaip 2009 metais, kai reikėjo skatinti ekonomiką didinant užimtumą tuose sektoriuose, kurie neteko darbo dėl to, kad, tarkim, sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Dabar yra visiškai ne ta situacija, mums reikia galvoti apie investicijas, kurios keičia pačią ekonomiką, kurios leidžia išlipti iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės. Tuo požiūriu tiems projektams pastabų galima turėti labai daug.

– Švietimo komiteto pirmininkas tą planą pavadino gaidaraščiu, dalyku, pagal kurį skamba dainos radijo stotyse. Jeigu COVID-19 situacija Lietuvoje negerėja, ar esate pasirengusi griežtinti karantiną?

– Esu labai blaiviai situaciją vertinantis žmogus, nuolat kalbamės prezidento ekspertų taryboje ir pati kalbuosi su ekspertais. Labai norėčiau, kad nebūtų tokios situacijos, jog dabar priimtos priemonės yra tyčia nepakankamos, kad naujai Vyriausybei sukurtų kuo nepatogesnes Kalėdas. Bet taip jau yra gyvenime, kad jeigu reikia sprendimų, kuriuos rekomenduoja ekspertai ir profesionalai, ir man tenka atsakomybė tuos sprendimus priimti, aš juos priimsiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt