Lietuvoje

2020.12.02 16:25

Mokslo metai sveikiems abiturientams baigiasi birželį, o neįgalieji iš mokyklos pašalinami per 21-ą gimtadienį

Asta Martišiūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.12.02 16:25

Neįgaliems, intelekto sutrikimų turintiems moksleiviams, skirtingai nei sveikiems, mokslo metai specializuotose mokyklose baigiasi per gimtadienį. Iki oficialios mokslo metų pabaigos iš mokyklos dėl amžiaus pašalinama dalis mokinių, nors moksleivio krepšelis mokyklai skiriamas visus metus. 

Pranešė, kad per gimtadienį pašalins iš mokyklos

LRT RADIJAS pakalbino vilnietę Henriką, kurios dukra Aušra Vilniaus Šilo mokyklą pradėjo lankyti 6-erių, dabar ji paskutinėje klasėje. Mokyklą lanko dar beveik 300 intelekto sutrikimą turinčių vaikų. Aušra turi sunkią negalią.

Vilniaus savivaldybės įsteigta Šilo mokykla neįgaliesiems dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programoje. Tą liudija ir ant sienos prikalta blizganti iškaba.

„Kuriozas tame, kad Aušrai sueis 21 metai gruodžio 9 d., ir tą dieną mūsų mokykla jau nepriims, gruodžio 8 d. bus paskutinė diena mokykloje“, – LRT RADIJUI sakė intelekto negalią turinčios Aušros mama.

Savaitė. Ar Seimo darbą stabdantis koronavirusas kelia pavojų ir Konstitucijai?

„Mano dukrą taip išmetė spalio 22 d. Ir nuo tada sėdim namuose“, – sako kitos intelekto negalią turinčios mergaitės mama Renata.

Henrika sako, kad tokių per gimtadienį iš mokyklos išmetamų mokinių, kiekvienoje specialiojoje mokykloje kasmet yra po kelis. Šiemet Vilniaus Šilo mokykloje, vadinamojoje baigiamojoje klasėje, mokosi 8 moksleiviai, 3 jų nesulaukę mokslo metų pabaigos bus išmesti iš mokyklos, nes gimtadienis ateis anksčiau nei mokslo metų pabaiga.

„Mūsų klasėje yra dar dvi mergaitės, kurių gimtadieniai bus vasarį ir kovą, tai jas lygiai taip pat išmes“, – kalbėjo Henrika.

Išleistuvės – pusei mokinių

Mokykloje neliks vieno mokinio, antro, trečio, o mokslo metai tęsis toliau. „Kaip ir kitose mokyklose, mokslo metus baigiame, kaip nurodo ugdymo planas: pradinių klasių mokiniai mokosi iki birželio 15 d., o kitų klasių, kaip sakome, iki Joninių“, – LRT RADIJUI paaiškino Vilniaus Šilo mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė. Mokykloje vyksta ir išleistuvių šventė, tik joje jau nedalyvauja anksčiau nubyrėję mokiniai.

„Tokie vaikai yra ir taip nuskriausti. Jie turi ribotas galimybes visur, bet gal turėtų mokslo metus pabaigti, kaip ir visi kiti vaikai, atšvęsti išleistuves gamtoje, su savo klasiokais, su kuriais augo visą tą laiką, bendravo“, – LRT RADIJUI kalbėjo Aušros mama. Pati Aušra, nors jai 21-eri, kalbėti negali.

„Pagal švietimo įstatymą, specialiųjų ugdymo poreikių vaikai gali gauti švietimo paslaugą iki 21 metų. Jeigu vaikui jaunuoliui sueina 21-eri gruodžio, vasario arba rugsėjo mėnesiais, jis mokosi iki gimimo dienos. Mes laikomės švietimo įstatymo, o ten aiškiai parašyta“, – paaiškino Vilniaus Šilo mokyklos direktorė. Anot jos, jeigu mokykla leistų vaikui baigti mokslo metus, pažeistų įstatymą.

Mokinio nebėra – krepšelis lieka

Temą apie neįgaliųjų mokslo metų pabaigą gvildeno ir LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, jai advokatė, teisės mokslų daktarė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė sakė, jog neįgaliuosius per gimtadienį įmetančios mokyklos pažeidžia įstatymą, kuriuo neva vadovaujasi.

„Švietimo įstatymo 14 str. numato, kad mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. Socialinių įgūdžių ugdymo programoje asmenys gali dalyvauti iki 21 metų. Šiais dviem teisės aktais remiasi mokykla, nurodydama, kad nuo gimtadienio vaikas nebesimokys. Bet juk įstatymo formuluotė – gali mokytis iki 21 metų – jokiais būdais neįpareigoja nutraukti su mokiniais mokymosi sutarčių, nes įstatymas nedraudžia šiems vaikams mokytis ilgiau, t. y. kol baigsis mokslo metai“, – įsitikinusi advokatė.

Ji dar pridūrė, kad mokinio krepšelis skirtas visiems mokslo metams. „Ir ugdymo programa mokiniui parengta visiems mokslo metams“, – dėmesį atkreipė advokatė D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.

„Neteisingai interpretuoja įstatymą, kuris nedraudžia pratęsti mokymosi proceso, tuo labiau kad įprastų poreikių vaikams, kurie sulaukia pilnametystės, ugdymo procesas nėra nutraukiamas vidury mokslo metų. Tai yra nenormalu, kad vaikai vidury mokslo metų išbraukiami iš mokinių sąrašo, ypač kai žinome, kad mokinio krepšelis formuojamas rugsėjį“, – sako teisės mokslų daktarė.

Savivaldybės sutaupo – tėvai be darbo

Anot advokatės D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, teisminį ginčą iš mokyklos vidury mokslo metų metamų vaikų tėvai veikiausiai laimėtų, bet sprendimo reikėtų laukti metus ar dvejus. Po tokio termino jis vis tiek būtų nebeaktualus. O kol įstatymas taikomas taip, kaip taikomas, nubyrėjus vaikui savivaldybė kasdien sutaupo pinigų.

„Pavėžėjimo paslaugos kaina skaičiuojama po 0,79 Eur (su PVM) už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, pavyzdžiui, jeigu vaikas dieną važiuoja 7–8 km, tai išeina 6,32 Eur. Į mokyklą ir atgal namo kainuoja apie 13 Eur per dieną. Pavėžėjimo paslauga tėveliams nekainuoja, už suteiktas paslaugas apmoka Vilniaus miesto savivaldybė“, – tokius skaičius LRT pateikė Vilniaus Šilo mokyklos direktorė. Jeigu vaikas iš mokyklos „nubyra“, pavėžėjimo paslauga savivaldybei nebekainuoja.

Dar savivaldybė sutaupo ir už mokinio pietus, nes išlaidų nebereikia kompensuoti. „Maitinimo kaina: pusryčiai – 0,97 Eur, pietūs – 1,81 Eur, bendra suma – 2,78 Eur (50 proc. kompensuoja Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tėveliai moka tik 1,39 Eur)“, – tokius skaičius pateikė Vilniaus Šilo mokykla.

„Vakarienė – 0,46 centai. Už vakarienę tėveliai apmoka 100 proc., kadangi nei pavakariai, nei vakarienė nėra kompensuojami“, – parašė Vilniaus Šilo mokyklos vadovė E. Urbanavičienė.

Taigi, savivaldybė už iš mokyklos išmesto neįgalaus vaiko maitinimą kasdien sutaupo po 1 eurą ir 39 centus.

„Taip pat reikėtų paminėti, kad savivaldybės lėšomis apmokami švietimo pagalbos specialistų (kineziterapeutų, meno terapeutų, ergoterapeutų ir t. t.) ir techninio personalo (autobusiukų vairuotojų ir lydinčio asmens, bendrosios praktikos slaugytojo ir pan.) darbo užmokesčiai“, – parašė Šilo mokyklos vadovė.

Tačiau advokatė siūlo paskaičiuoti, ar daugiau sutaupoma, ar prarandama.

„Neįgalaus vaiko, kurio užimtumas neužtikrinamas, lemia, kad jo tėvai turi išeiti iš darbo rinkos, nebegali tęsti savo darbinės veiklos. O tai jau labai reikšmingas pažeidimas, nes tai tėvų diskriminacija dėl ryšių su negalia“, – sako teisės mokslų daktarė.

Planuoja metams

Kiekvienam intelekto sutrikimą turinčiam moksleiviui mokykla sudaro individualų pasiekimų planą metams. „Aš dar mokytojos perklausiau, ar planas sudarytas iki gimtadienio, ar visiems mokslo metams. Sako, visiems mokslo metams“, – stebėjosi Aušros mama Henrika. Planas sudaromas, nors iš anksto žinoma, kad jis bus vykdomas tik iki moksleivio gimtadienio.

„Tikrai sudaromas individualus planas tam vaikui, mokom, pradedam nuo išsikeltų tikslų, – patikslino Vilniaus Šilo mokyklos mokytoja Vilma Bobinienė. – Gal tas vaikas planą tęsia kur nors kitur, kitoj įstaigoj. Tokia yra tiesa.“

„Mes dirbame ir siekiame minimalių įgūdžių, laviname jų motoriką, kalbą, kiek tai įmanoma. Situacija tokia neraminanti, sakykime, jeigu tai priklausytų nuo manęs, aš leisčiau vaikui pabaigti mokslo metus, tikrai leisčiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė mokytoja Asta Petuchovienė.

Aiškino vienaip – suprato kitaip

Šilo mokyklos vadovė E. Urbanavičienė tvirtino, jog ir ji sutiktų, kad mokyklos moksleiviai galėtų mokslo metus pabaigti, kaip ir sveikieji abiturientai, tokia, anot jos, būtų ir Vilniaus savivaldybės politinė valia, tačiau mokykla esą negali pažeisti Švietimo įstatymo.

Direktorė sakė, kad dėl šio klausimo kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tačiau esą gavo neigiamą atsakymą.

„Ministerija tą ir paaiškino. Buvo užklausimų, ar gali vaikas tęsti mokymąsi mokykloje, kai jam jau būna suėję 21 metai, mes turime įstatymą ir laikomės įstatymo raidės“, – aiškino E. Urbanavičienė. Tačiau LRT žurnalistams ministerijos atstovai tvirtino, kad mokykloms įstatymo taikymą išaiškino kitaip.

„Programa trunka iki 21 metų. Bet tai nereiškia, kad gimtadienis – ir moksleivis šalinamas iš mokyklos. Ir tuo labiau kad finansavimas valstybės, kadangi klasės biudžetas ir specialiųjų poreikių vaikams krepšelis yra didesnis kelis kartus, skiriamas visiems mokslo metams. Tai moksleivis tuos mokslo metus turi užbaigti“, – LRT žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Spragos nenori matyti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Maliuolis tvirtino, jog neįgaliųjų diskriminacija dėl amžiaus taikoma jau daug metų, o į tarnybos pastabas esą niekas nekreipia dėmesio.

„Šitas amžiaus apribojimas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, aktualus ne tik siekiantiems bendrojo ugdymo, jis aktualus ir siekiantiems profesinio ugdymo paslaugų“, – sakė V. Maliuolis. Anot jo, nors deklaruojama, kad mokymasis, taip pat ir neįgaliųjų, gali trukti visą gyvenimą, tačiau žmonėms, turintiems negalią, sulaukus 21-erių nebeskiriama asistento paslauga, jeigu tokia yra būtina.

„Jeigu dėl specialiųjų poreikių jaunuoliui reikėtų asistento mokykloje po 21-erių, jis negalėtų gauti. Tai reiškia, kad jam ir profesinis uždaro duris“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Anot jo, šiuo metu teisme yra nagrinėjama viena byla, kai neįgalų moksleivį profesinė mokykla išmetė dėl amžiaus, t. y. suėjus 21 m.

Populiariausi

Koronavirusas/Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.01.23 09:33

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatytas 1001 koronaviruso atvejis, mirė 30 asmenų, pasveikusiųjų – 3832 ligoninėse gydoma per 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje, patikslinta 14.40

7