Lietuvoje

2020.12.02 12:27

20 metų akis bado ta pati švietimo problema, bet nė iš vietos, tik dar gilyn į duobę

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.12.02 12:27

Lyg užburtas ratas. Kaskart pabrėžiama, kad siekiant geresnių mokymosi rezultatų reikia mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo, didelių ir mažų mokyklų mokinių pasiekimų, bet akivaizdu, jog net per du dešimtmečius padėtis nesikeičia – vis neišjudame iš sąstingio taško, o kai kuriais aspektais netgi dardame gilyn į prarają. 

„Apie mokinių pasiekimų atotrūkį kalbame jau 20 metų. Reikia išsikelti tikslą mažinti atotrūkį. Reikia apsibrėžti, kaip to sieksime, kokius išteklius skirsime, kaip matuosime rezultatą“, – per konferenciją „Signals“ sakė Valstybės kontrolės (VK) Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė.

Apie kaimo ir miesto mokinių pasiekimų atotrūkį buvo garsiai kalbama 2001-aisiais. Kaip viena iš priežasčių tuomet nurodyta, kad kaimo mokiniai neturi prieigos prie interneto, kad jungiamos klasės, pedagogai ne visuomet pasirengę dirbti jungtinėse klasėse.

2003 metais jau buvo kalbama apie atotrūkį tarp mokinių iš palankios ir nepalankios socialinės bei ekonominės aplinkos.

Kaip sakė L. Balėnaitė, 2020 metais aptariamos iš esmės tos pačios problemos.

Kaip rodo paskutinė matematiko Algio Zabulionio (šiemet rugsėjį jis mirė) antrinė tarptautinio 15-mečių pasiekimų tyrimo (PISA) analizė, net 42 proc. Lietuvos kaimo mokyklų mokinių nepasiekia bazinio PISA skaitymo gebėjimų 2-ojo lygio.

Be to, nuo 2015 metų iki 2018 metų statistiškai reikšmingai – daugiau nei 10 taškų – išaugo pasiekimų atotrūkis tarp mokinių iš palankios ir nepalankios socialinės ekonominės kultūrinės aplinkos tiek skaitymo, tiek matematikos srityje.

Atotrūkio augimą pabrėžia ir VK.

VK 2017 metais atliko bendrojo ugdymo auditą, o 20018-aisiais – ikimokyklinio ugdymo auditą. O šiais metais, kaip sakė L. Balėnaitė, siekiama palyginti rodiklius, matuotus per ankstesnius patikrinimus.

Per trejus mokslo metus mokinių skaičius sumažėjo 2,3 proc., mokymo lėšos, skiriamos valstybės biudžeto, išaugo 20 proc., bet 13 proc. mažėjo mokymo lėšos, skiriamos pedagogų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms. Ūkio arba aplinkos lėšos, skiriamos savivaldybių, per šį laikotarpį augo 17,5 proc.

Taip pat skaitykite

„Tačiau matome didelių netolygumų tarp savivaldybių. Ūkio lėšų dalis, tenkanti vienam mokiniui, tarp savivaldybių skiriasi iki 4,3 karto. Lyginant dideles ir mažas mokyklas, 2019 m. iki 6,6 karto skyrėsi vieno mokinio išlaikymas 50-yje vertintų mokyklų. 2017-aisiais šis skirtumas siekė iki 4,5 karto“, – pabrėžė VK atstovė.

Nuo 2015 metų iki 2018 metų statistiškai reikšmingai – daugiau nei 10 taškų – išaugo pasiekimų atotrūkis tarp mokinių iš palankios ir nepalankios socialinės ekonominės kultūrinės aplinkos.

Jungtinių klasių pastaraisiais metais mažėjo 20 proc., 2019–2020 metais šalyje buvo 641 jungtinė klasė.

„Dažnai kalbama, kad jungiamos pradinės klasės, mat siekiama vaikus ugdyti arčiau jų gyvenamosios vietos. Tačiau noriu pabrėžti, kad beveik pusė jungtinių klasių sudarė 5–8 klasės, ko rekomendavome nedaryti. Nerimą kelia ir tai, kad beveik penktadalis jungiamų klasių yra tokios, kai sujungiamos trys ir daugiau klasių“, – kalbėjo L. Balėnaitė.

Buvo nustatytas ir atvejis, kai sujungtos keturios pradinės klasės, klasėje buvo vos šeši mokiniai, nors naujoji, jau pažeminta, riba yra aštuoni mokiniai.

Ne viso komplekto klasių turėjo 46 savivaldybių mokyklos. Pagal tuomet galiojusius teisės aktus savivaldybės turėjo papildomai prisidėti, finansuoti tokias klases, bet tai darė mažiau nei trečdalis savivaldybių.

L. Balėnaitė sutiko, kad labai mažos mokyklos neužtikrina mokymosi tikslų, be to, pabrėžė VK atstovė, mažose mokyklose vieno mokinio ugdymas atsieina brangiau, o ir mokytojų pritraukti yra sudėtinga.

„Nerimą kelia ir tai, kad beveik penktadalis jungiamų klasių yra tokios, kai sujungiamos trys ir daugiau klasių“, – kalbėjo L. Balėnaitė.

Kai parodė VK auditas, jei mums pavyktų užtikrinti, kad visi vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų būtų ugdomi pagal kokybiškas ugdymo programas, sumažintume riziką, jie geriau pasirengtų formaliajam ugdymui. Ir atotrūkio, kurio mums nepavyksta įveikti, rizika būtų sumažinta.

„Tačiau matome, kad 48 proc. vaikų iki 5 metų iš socialinę riziką patiriančių šeimų neugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Mums vis dar nesiseka užtikrinti pavėžėjimo visiems. 64 proc. ikimokyklinio ugdymo vaikų vis dar nevežiojami, nors jiems tai būtų reikalinga“, – kalbėjo L. Balėnaitė.

Ji pabrėžė, kad vyriausybių programose, partijų programose vis kalbama apie tai, kad kelias į sėkmę yra užtikrinti ugdymą kiekvienam mokiniui pagal jo individualius poreikius.

„Bet kad galėtume tai daryti, turime žinoti, kokie tie poreikiai. 2017 metais atlikę auditą aptikome kelias mokyklas, kurios nuosekliai stebėjo mokinių pažangą, įtraukė į ją tėvus ir jau po trejų metų džiaugėsi gerėjančiais pasiekimais. Akivaizdu, kad jei padedama mokiniui ugdytis pagal jo individualius poreikius, rezultatai gerėja. 2020 metais tokių mokyklų yra daug daugiau. Džiaugiamės, kad šia linkme buvo žengtas reikšmingas žingsnis“, – kalbėjo L. Balėnaitė.

Kaip rodo VK ataskaita, 2017 metais mokinių pažangą stebėjo 7 iš 41 vertintos mokyklos, šiemet – 38 iš 47 vertintų mokyklų.

L. Balėnaitė pabrėžė, kad visos mokyklos taiko konsultacijų po pamokų būdą mokinių rezultatams pakelti, bet ne visos gali patenkinti kylantį poreikį (5 iš 53 vertintų mokyklų netenkino konsultacijų po pamokų poreikio) ar užtikrinti, kad mokiniai į konsultacijas ateitų ir pasinaudotų jų teikiama pagalba.

Valstybės kontrolės atstovė sakė, kad išsiaiškinta, jog neretai vaikai, gyvenantys atokiau, namo po pamokų išvežami nesulaukę konsultacijų.

Dar viena bėda – infrastruktūra. Kaip rodo VK ataskaita, 12 iš 59 vertintų mokyklų turėjo gamtos mokslų laboratorijas, bet tai buvo tik didelės ar vidutinio dydžio mokyklos.

„Taigi nacionalinės priemonės, kurios tikslas buvo mažinti atotrūkį, neturime“, – reziumavo L. Balėnaitė.