Lietuvoje

2020.12.01 12:57

Ministras atsikirto į ekspertų kritiką dėl pavėluoto karantino įvedimo: sąlygos buvo, bet ne visi jų laikėsi

atnaujinta 13.43
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2020.12.01 12:57

Antradienį prezidentūroje posėdžiavusiems Sveikatos ekspertų tarybos nariams ir šiems išsakius kritišką požiūrį į tai, kad griežtesnis karantinas Lietuvoje buvo įvestas per vėlai, laikinai sveikatos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga atsikerta – tam tikros karantino sąlygos buvo įvestos pakankamai anksti, tačiau dalis visuomenės jas tiesiog ignoravo.

„Tikrai sudėtinga ginčytis su teorinėmis prielaidomis ir, matyt, jeigu apklaustumėme 10 mokslininkų, vieni turėtų vienokią, kiti kitokią nuomonę, lygiai taip pat, kaip ir iki įvedant karantiną. Dabar, atsisukus atgal, galima galbūt svarstyti, kad galbūt reikėjo kažką anksčiau padaryti. Bet noriu akcentuoti ne tik įvedimo laiką, bet ir kaip tų sąlygų yra laikomasi. Aš manau, kad pakankamai anksti buvo įvestos tam tikros sąlygos, bet matome, kad yra atvejų, kada karantino sąlygų nėra laikomasi, kada jos ignoruojamos dėl pačių įvairiausių priežasčių. Tai labai teorinis ir hipotetinis klausimas. Sudėtinga jį įvertinti“, – sakė ministras A. Veryga.

Veryga apie ketinimus sutikti šventes didelėse kompanijose: gydymo įstaigos jau dabar gyvena didžiulėje įtampoje

Laikinasis ministras priduria, žinoma, idealu karantino sąlygas įvesti, vos tik infekcija pradeda plisti, tačiau tuomet ir tokie sprendimai, pasak A. Verygos, greičiausiai visuomenės liktų nesuprasti.

Jis pateikė pavasarinio karantino atvejį, kuomet Vyriausybės sprendimai sulaukė tiek žmonių, tiek opozicijos kritikos.

„Idealiausia būtų įvesti karantiną, kai atsiranda vos keliasdešimt atvejų, kaip tai buvo padaryta pavasarį. Tačiau tada sulaukėme labai daug kritikos, kad karantinas galbūt buvo per griežtas, gal nereikėjo tiek priemonių ir panašiai. Tik priminsiu, kad dauguma šalių stengėsi taikyti lokalias priemones, tą patį darė ir Lietuva“, – patikslino A. Veryga.

Kritikos dėl pavėluoto karantino pažėrė ekspertas

Antradienį dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius po posėdžio su prezidentu kritikavo Vyriausybės veiksmus dėl pavėluotos reakcijos į karantiną įvedimą.

Jo teigimu, Lietuva griežtesnio karantino priemonių ėmėsi pavėluotai, todėl kovoti su dabartine situacija yra gerokai sudėtingiau.

„Kodėl pas mus situacija yra blogesnė? Pasinaudočiau elementariais paaiškinimais, kurie matyti visame pasaulyje valdant epidemiją. Jeigu vėluoji įsivesti karantiną, pas mus buvo pavėluotas, tu turi blogesnę situaciją ir tai yra elementarus paaiškinimas“, – apie tai, kodėl kaimyninėse Baltijos šalyse COVID-19 situacija yra gerokai geresnė nei Lietuvoje, sakė V. Zemlys-Balevičius.

Ekspertas nesiryžo sakyti, ar Lietuva jau pasiekė susirgimų piką. Jo teigimu, to kol kas pasakyti negalima, tačiau matomas infekcijos sulėtėjimas, bet ar jis vėl nešoks į viršų, priklausys nuo visuomenės veiksmų.

„Jeigu žiūrėsime viruso plėtrą nuo liepos mėnesio, matome kelis sulėtėjimus, bet matematiškai kalbant yra arba maksimumas, arba perlinkio taškas. Dabar turime sulėtėjimą ir viskas priklauso nuo mūsų, ar mes važiuosime žemyn, ar kilsime į viršų. <...> Ar tai yra pikas, iš duomenų to negalime pasakyti, tendencijos yra tokios, kad po sulėtėjimo visada buvo pakilimas, bet tikiuosi, kad tai neįvyks“, – teigė ekspertas.

Optimalus skaičius, kuris tikrai parodytų epidemijos šalyje suvaldymą, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, būtų apie 300 atvejų per dieną.

„Kodėl tai neveikia ir ką reikėtų taikyti? Visų pirma – susitvarkyti bazinius duomenis, kad mes galėtume tiksliau sakyti, iš kur tie atvejai ateina <...>. O toliau – kokios priemonės yra taikomos. Nereikia ieškoti kažkokių stebuklingų, tai visos tos, kurios buvo taikytos kitose šalyse ir kurias mes taikėme pirmo karantino metu. Yra tokia pastebėta ir išmokta pamoka, kad tie, kurie priemones taiko vėliau, užtrunka ilgiau, norėdami suvaldyti epidemiją“, – sakė ekspertas, siūlęs sprendimų priėmėjams remtis tokia jau esama praktika.

Neigė eksperto išvadą

Sveikatos ekspertų tarybos narys V. Zemlys-Balevičius taip pat teigė nagrinėjęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surinktus duomenis apie COVID-19 atvejus ir teigė pastebėjęs, kad pusė jų pilnai neištirti.

NVSC atstovė, epidemiologė D. Razmuvienė tikino, kad tai yra netiesa.

„Tai yra visiškai absoliuti netiesa, kad NVSC neištiria visų atvejų – 50 proc. Tai tikrai yra netiesa ir labai gaila, kad specialistai, kurie turi kitą kompetenciją, jie gali vertinti epidemiologų darbą. Epidemiologija tai yra atskiras mokslas [...] ir tai reikia sugebėti suprasti, kam reikia mokytis ilgus metus“, – antradienį nuotolinės spaudos konferencijos metu dėstė D. Razmuvienė.

Anot jos, kad per lapkričio mėnesį neištirtų COVID-19 atvejų vidurkis siekia 13,59 proc.

„Jeigu paimti kiekvieną lapkričio savaitę, didžiausias (neištirtų atvejų – LRT.lt) procentas buvo pačiu gausiausiu laikotarpiu, kai buvo didžiausi sergamumo skaičiai – daugiau negu 17 proc. Ir mažiausias procentas – tai buvo vidurio lapkričio savaitė – virš 7 proc.“, – aiškino D. Razmuvienė.

Remdamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, specialistė aiškino, jog Lietuva ištiria pakankamai COVID-19 atvejų.

„Jeigu šalis ištiria 80 procentų, tik neištiria 20 procentų, tai reiškia situacija yra valdoma. Tai Lietuvoje nebuvo nė vienos savaitės, kad situacija būtų blogesnė daugiau negu 20 procentų arba net būtų pasiekusi 20 proc.“, – tikino ji.

V. Zemlys-Balevičius, vertindamas NVSC duomenimis, anto D. Razmuvienės, pamatė tik „vieną proceso dalį“.

„Vertinti tai, ką pamato gerbiamas specialistas, būtent vieną epdemiologinio proceso dalį, ir tai užskaityti kaip tikrą, tikrai yra neteisinga. Manau, kad reikėtų pašnekėti, pasidomėti“, – kalbėjo D.Razmuvienė.

Populiariausi

Snygis Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.27 09:33

COVID-19 Lietuvoje: koronavirusas ir toliau plinta šeimose, darželiuose bei pramonės įmonėse vienas mirusysis priklausė 30–39 metų amžiaus grupei; atnaujinta 11.09

7
Valdas Rakutis

Lietuvoje

2021.01.27 14:05

Konservatoriai ginasi Rakučio žodžių apie Holokaustą – pritrūko adekvatumo, tai asmeninė nuomonė Zingeris pasitraukė iš Rakučio vadovaujamos komisijos; atnaujinta 16.52

13