Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti

ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2020.12.01 09:15

Koronaviruso skaičiams šalyje nemažėjant, o aukų skaičiui jau viršijus 500-us, prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Po antradienio pokalbio aiškėja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi, tačiau, norint jį galutinai suvaldyti, reikia imtis papildomų priemonių rizikingiausiuose sektoriuose.

Viruso plėtra lėtėja, bet reikia galvoti apie karantino priemonių griežtinimą

Per susitikimą daugiausia dėmesio buvo skirta epidemijos kitimo tendencijoms aptarti, jos plitimo suvaldymo ir kontrolės klausimams.

„Ekspertai konstatuoja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi, efektyvusis viruso plėtros rodiklis rodo, kad jis artėja prie vieneto, tačiau tam, kad situacija esmingai pasikeistų ir užsikrėtimų mastai pradėtų ženkliai mažėti, panašu, reikia papildomų priemonių, peržiūrėti karantino reikalavimus rizikingiausiose srityse“, – sakė vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, tos sritys būtų aptartos, problemiškai išnagrinėtos.

Pokalbyje taip pat diskutuota apie vakcinų situaciją pasaulyje, kokio tipo vakcinų planuoja įsigyti Europos Komisija.

Vienas iš susitikime dalyvavusių ekspertų dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius spaudos konferencijoje teigė, kad svarbu matyti bendrą kontekstą, stebėti dinamiką, tačiau kartais pritrūksta elementarių duomenų tikslumo, todėl suvaldyti protrūkius yra vis dar sudėtinga.

„Mūsų rekomendacijos karantinui stiprinti yra atsižvelgti į darbovietes ir didesnės rizikos zonas“, – sakė dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius. Pasak jo, svarbu išmokti kreipti dėmesį į asmenų susibūrimo vietas, šeimos narių, artimųjų socialinius kontaktus, taip pat ugdymo įstaigas.

Ekspertas kritikuoja pavėluotą griežtesnio karantino įvedimą, apie piką kalbėti dar nesiryžta

Jis patikslino, kad karantino priemones stiprinti reikėtų, o viena iš tokių galimybių – žvilgsnis į ugdymo įstaigas ir nuotolinį darbą.

„Galime įtarti, kad prie šeiminių ir neištirtų atvejų prisidėjo ir ugdymo įstaigos, tai aš pritarčiau šiam ribojimui“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

„Žiūrėdami į duomenis ir lygindami karantino poveikį kitose šalyse su Lietuva, mes matome, kad per pirmąjį karantiną buvo tolygus rodiklių žemėjimas, pradedant nuo pradžios iki pabaigos. Per šį karantiną matome, kad buvo sumažėjimas, bet vėliau vėl padaugėjo ir tas atvejų skaičius stabilizavosi, yra pasiektas augimo lėtėjimas, bet mes turime apie 2 tūkst. atvejų per dieną savaitinį vidurkį. Mums neužtenka atvejų lėtėjimo, iš 2 tūkst., kurie užsikrečia kiekvieną dieną, 6–8 proc. gulasi į ligonines. <...> Kol tokie skaičiai laikysis, tol vis labiau bus užpildytos ligoninės“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

Optimalus skaičius, kuris tikrai parodytų epidemijos šalyje suvaldymą, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, būtų apie 300 atvejų per dieną.

„Kodėl tai neveikia ir ką reikėtų taikyti? Visų pirma – susitvarkyti bazinius duomenis, kad mes galėtume tiksliau sakyti, iš kur tie atvejai ateina <...>. O toliau – kokios priemonės yra taikomos. Nereikia ieškoti kažkokių stebuklingų, tai visos tos, kurios buvo taikytos kitose šalyse ir kurias mes taikėme pirmo karantino metu. Yra tokia pastebėta ir išmokta pamoka, kad tie, kurie priemones taiko vėliau, užtrunka ilgiau, norėdami suvaldyti epidemiją“, – sakė ekspertas, siūlęs sprendimų priėmėjams remtis tokia jau esama praktika.

Ekspertas nesiryžo sakyti, ar Lietuva jau pasiekė susirgimų piką. Jo teigimu, to kol kas pasakyti negalima, tačiau matomas infekcijos sulėtėjimas, bet ar jis vėl nešoks į viršų, priklausys nuo visuomenės veiksmų.

„Jeigu žiūrėsime viruso plėtrą nuo liepos mėnesio, matome kelis sulėtėjimus, bet matematiškai kalbant yra arba maksimumas, arba perlinkio taškas. Dabar turime sulėtėjimą ir viskas priklauso nuo mūsų, ar mes važiuosime žemyn, ar kilsime į viršų. <...> Ar tai yra pikas, iš duomenų to negalime pasakyti, tendencijos yra tokios, kad po sulėtėjimo visada buvo pakilimas, bet tikiuosi, kad tai neįvyks“, – teigė ekspertas.

V. Zemlys-Balevičius teigia – Lietuva griežtesnio karantino priemonių ėmėsi pavėluotai, todėl kovoti su dabartine situacija yra gerokai sudėtingiau.

„Kodėl pas mus situacija yra blogesnė, pasinaudočiau elementariais paaiškinimais, kurie matyti visame pasaulyje valdant epidemiją. Jeigu vėluoji įsivesti karantiną, pas mus buvo pavėluotas, tu turi blogesnę situaciją ir tai yra elementarus paaiškinimas“, – apie tai, kodėl kaimyninėse Baltijos šalyse COVID-19 situacija yra gerokai geresnė nei Lietuvoje, sakė V. Zemlys-Balevičius.

LRT.lt primena, kad per paskutinę parą Lietuvoje patvirtinti 1187 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 ligos mirė 19 žmonių.

Per praėjusią parą pasveiko 734 žmonės.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 62 tūkst. 515 asmenų, 46 665 tebeserga, 15 077 pasveiko.

Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 519 žmonių.

Populiariausi

Snygis Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.27 09:33

COVID-19 Lietuvoje: koronavirusas ir toliau plinta šeimose, darželiuose bei pramonės įmonėse vienas mirusysis priklausė 30–39 metų amžiaus grupei; atnaujinta 11.09

7
Valdas Rakutis

Lietuvoje

2021.01.27 14:05

Konservatoriai ginasi Rakučio žodžių apie Holokaustą – pritrūko adekvatumo, tai asmeninė nuomonė Zingeris pasitraukė iš Rakučio vadovaujamos komisijos; atnaujinta 16.52

13