Lietuvoje

2020.12.02 10:20

Lingienė apie didesnę laisvę per šventes: stebuklo nebus, tam tikri ribojimai liks ir mes ilgai būsime kitame režime

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.12.02 10:20

Nors per didžiąsias žiemos šventes specialistai prognozuoja kiek ramesnę situaciją dėl COVID-19 nei dabar, sutaria – ypač laisvų Kalėdų tikėtis nevertėtų. Epidemiologai ir mokslininkai nuolat akcentuoja būtinybę vengti bet kokių nebūtinų kontaktų, laikytis saugumo priemonių, tačiau praktika rodo, kad prisibelsti pavyksta anaiptol ne į kiekvieno sąmonę. Kaip vienintelė išeitis iš visos šios pandeminės situacijos įvardijama vakcina, prognozuojama, kad ji Lietuvą pasieks prieš vasaros atostogas.

Visą karantiną lydintys vis nauji naujų COVID-19 atvejų rekordai glumina. Atrodytų, jau tris savaites galiojantys suvaržymai neveikia – kasdien susirgusiųjų skaičiuojama po 1 ar 2 tūkstančius, o žmonių elgesys dažnai anaiptol neprimena to susitelkimo, kuris buvo pavasarį. Tai parodė ir šio savaitgalio susibūrimai prie įžiebtų miesto eglių.

Apie fiksuojamą ligos dinamiką, naujų atvejų skaičius, situacijos valdymą ir galimus pokyčius LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ diskutavo epidemiologai, mokslininkai, gydytojai.

LRT forumas. Ekspertai apie atlaisvinimus per Kalėdas: reikia susitaikyti, kad stebuklo nebus

Lietuvoje situacija – sudėtinga

Prezidento suformuotai Sveikatos ekspertų tarybai priklausantis Sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas neslėpė, kad situacija Lietuvoje – sudėtinga.

Anot M. Stankūno, dabar svarbiausia šios ekspertų tarybos užduotis – siekti, kad su išaugusiu pacientų srautu susitvarkytų sveikatos sistema.

Šiuo metu ligoninių stacionaruose gydoma per 1,8 tūkst. žmonių. Daugiau nei pusei jų yra reikalingos deguonies kaukės ir šis rodiklis vis auga. Pavyzdžiui, pavasarį deguonies kaukių reikėjo 25 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų.

„Į stacionarus papuola sunkūs ligoniai, tai atspindi situacijos rimtumą“, – teigė M. Stankūnas.

Jis taip pat akcentavo viruso reprodukcijos lygį, parodantį, kiek žmonių gali užkrėsti sergantieji. Pastebima, kad lapkričio viduryje šis rodiklis buvo daug žadančiai sumenkęs ir buvo manoma, kad banga jau ims slūgti, tačiau netrukus rodiklis ėmė sparčiai augti – priminė epidemijos atsinaujinimą.

Tiesa, šiuo metu rodiklis vėl ima kristi.

Karantinas davė vaisių?

Prezidento suburtai tarybai taip pat priklausanti Sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Kalėdienė neabejojo, kad tam įtakos turi jau ilgokai besitęsiantis karantinas.

„Jeigu neturėtume ribojimo priemonių, turėtume milžiniškus skaičius“, – įsitikinusi R. Kalėdienė.

Mokslininkė teigė, jog specialistai buvo įvertinę scenarijus, kurie numatė, kas nutiktų, jeigu žmonės visiškai nepaisytų karantino ribojimų ir jeigu suvaržymų būtų laikomasi pavyzdingai.

„Mūsų realybė yra tarp pesimistinio ir optimistinio scenarijaus“, – apibendrino R. Kalėdienė.

Teigiamų karantino padarinių įžvelgė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Ji akcentavo, jog šiuo metu jau nėra likę protrūkių laisvalaikio vietose, nes tiesiog nėra tų vietų. Pastebimai esą sumažėjo ir sąlytį su sergančiaisiais turėjusių asmenų skaičius. Šiuo metu, anot R. Lingienės, virusas labiausiai liepsnoja gydymo, socialinės globos, įkalinimo įstaigose.

Nerimą kelia ir vadinamieji šeiminiai protrūkiai. Tokių yra net apie 30 proc.

Pasak. R. Lingienės, mažiau protrūkių fiksuojama mokyklose, tad, prieš sprendžiant dėl visų mokinių nuotolinio ugdymo, reikėtų tokį siūlymą labai gerai apsvarstyti, mat tai turi ir nemenką neigiamą poveikį.

„Bet jokiu būdu nevykdyti jokios popamokinės veiklos. Tai kelia labai didelę riziką, kai susirenka vaikai ne iš savo socialinio burbulo“, – pabrėžė R. Lingienė.

Specialistai kol kas nėra linkę skubėti palaikyti siūlymų ankstinti mokinių laukiančias atostogas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl tokių priemonių vertėtų daugiau galios suteikti pačioms mokykloms, mat būtent jos geriausiai žino, ar įmanoma pasiekti mokinių srautų izoliavimo tikslą.

Viruso mastas kur kas didesnis, nei ištiriama

Kalbėta, kad užsienyje yra šalių, kuriose veikia įvairios įstaigos, siūlančios pramogas po atviru dangumi, pavyzdžiui, zoologijos sodai. Specialistai pripažįsta, kad tokios pramogos galėtų vykti per pandemiją, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų tinkamai laikomasi visų saugumo reikalavimų.

Vis dėlto, R. Kalėdienė pripažino, jog į tokių pramogų atnaujinimo galimybes Lietuvoje ji žiūri ne ypač entuziastingai.

„Manau, kad tai priklauso nuo visų sąmoningumo. Jeigu mes visi laikysime reikalaujamo atstumo, dėvėsime kaukes, nesibūriuosime be kaukių arti vienas kito, tai kodėl ne? Laikantis visų ribojimų tokios vietos galėtų veikti lauke. Prie eglučių galima ateiti, bet nesigrūskime miniomis“, – svarstė R. Kalėdienė, tačiau ji pripažino, kad lietuviai nėra linkę ypač uoliai laikytis visų reikalavimų.

Manoma, kad šiuo metu šalis jau yra pasiekusi vadinamąjį lūžio tašką, tad vertėtų susitelkti ir maksimaliai laikantis visų priemonių pasiekti atvejų mažėjimą.

„Tie skaičiai, kuriuos kasdien girdime, atspindi tik tam tikrą dalį. Realus viruso paplitimas yra gerokai didesnis. Nemaža dalis net nesupranta, kad nešiojo tą virusą ir platino“, – dėstė M. Stankūnas.

Vis dėlto, prognozuojama, kad jau per šias Kalėdas galima sulaukti visai kitokios epidemiologinės situacijos, – tikėtina, kad rodikliai gali būti gerokai mažesni. Tačiau ypač svarbu, kad žmonės įsiklausytų į specialistų perspėjimus.

Tie skaičiai, kuriuos kasdien girdime, atspindi tik tam tikrą dalį. Realus viruso paplitimas yra gerokai didesnis.


Atlaisvinimų tikėtis – neverta?

Ir nors specialistai apie Kalėdas jau kalba su optimizmo gaidele, panašu, kad ypač didelių atlaisvinimų šventiniu laikotarpiu tikėtis neverta.

M. Stankūnas neslėpė – reikia susitaikyti, kad tam tikri ribojimai išliks ilgam. Tokias mintis patvirtino ir NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė.

„Stebuklo nebus, tam tikri ribojimai išliks ir mes ilgai būsime kitame režime. Turime susigyventi su virusu. Kol nėra efektyvios, saugios ir visiems prieinamos vakcinos, geriausia, ką galima padaryti, – nieko nedaryti“, – žmonėms patarė R. Lingienė.

Pasak jos, infekcijos suvaldymas priklauso nuo poros veiksnių: visuomenės reakcijos ir pasitelktų valdymo priemonių. Šiuo požiūriu Lietuvoje dar yra nemažai taisytinų dalykų, pradedant tyrimų prieinamumu ir baigiant sąlytį su sergančiuoju turėjusių žmonių izoliavimo operatyvumu.

Pastebima, kad šiuo metu jau esama duomenų apie poreikį tam tikrais atvejais izoliaciją taikyti ir vadinamiesiems kontaktų kontaktams, ko anksčiau nebūdavo.

Vis dėlto, nors dabartinė situacija ir gali atrodyti labai įtempta, VU Medicinos fakulteto profesorius V. Usonis neatmetė, kad didžioji COVID-19 banga laukia sausio–vasario mėnesiais ir ragino tam ruoštis.

Įtikinti pavyko ne visas visuomenės grupes

Paradoksalu, tačiau nors specialistai nuolat apeliuoja į žmonių sąmoningumą ir skatina gyventojus nenumoti ranka į karantino ribojimus, vis dar esama nemažai tų, kurie dabartinę situaciją vertina ypač laisvai. Akivaizdu, kad nemažai dėmesio ir reakcijų sulaukia ir socialiniuose tinkluose besireiškiantys abejotinos kompetencijos asmenys, formuojantys tam tikros visuomenės grupės nuomonę.

Nemažai kritikos dėl komunikacijos apie COVID-19 šalyje yra sulaukusi ir jau nueinanti valdžia. Panašu, kad naujajai teks imtis kitokios bendravimo su žmonėmis strategijos.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad tam jau ruošiamos strategijos, programos.

„Turime būti sąjungininkais su žmonėmis“, – neabejojo J. Sejonienė.

Nuo pat pandemijos pradžios sprendžiant šią situaciją dirbanti NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė pripažino, kad situaciją suvaldyti bandžiusiesiems nepavyko tinkamai komunikuoti su tam tikromis visuomenės grupėmis – ypač su jaunais žmonėmis.

„Nepavyko įtikinti, kad vengtų kontaktų su vyresnio amžiaus žmonėmis. Jie užkrečia kitus to nė nežinodami“, – teigė R. Lingienė.

Vis dėlto matoma, kad tai ne tik Lietuvos problema.

Vakcina Lietuvą pasieks prieš vasaros atostogas?

Visi specialistai sutaria – realiausia priemonė, kuri turėtų padėti Lietuvai ir kitoms šalims rasti išeitį iš šios sudėtingos situacijos, – vakcina.

Nors drąsiai kalbama apie porą jau sukurtų vakcinų, artimiausiu metu jų tikėtis nereikėtų.

VU Medicinos fakulteto profesorius V. Usonis teigė, kad jau beliko tik dienų klausimas, kai vakcinos bus teikiamos registruoti JAV ir Europos agentūroms. Jos savo ruožtu jau dabar ruošiasi, kad galėtų kuo greičiau atlikti visas administracines procedūras, kurios paprastai trunka apie 1–1,5 metų.

„Dabar tikimasi, kad tai galėtų įvykti per mėnesį“, – sakė V. Usonis.

Tada, kai vakcinos bus užregistruotos, jos dar turės atkeliauti į Lietuvos sandėlius, čia bus paskirstomos skiepijimo punktams. Ši logistika – sudėtingas, tačiau įgyvendinamas procesas.

„Jeigu iki vasaros atostogų vakcinos atkeliaus – būtų gerai. Bet reikia didelio darbo, kad žmonės tą vakciną tinkamai priimtų“, – neslėpė mokslininkas.

Kol vakcina pasieks Lietuvą, efektyviausia priemonė valdant pandemiją – testavimas. Anot R. Lingienės, būtina didinti testavimo apimtis, plėsti tyrimų prieinamumą ir trumpinti informacijos pateikimo laiką tiek tiriamajam, tiek NVSC.

„Testuoti, testuoti ir dar kartą testuoti“, – neabejojo R. Lingienė.

Parengė Radvilė Rumšienė

Populiariausi