Lietuvoje

2020.11.30 21:15

Kandidatė į vidaus reikalų ministrus Bilotaitė: asmeniškai būčiau už nulį promilių visiems vairuotojams

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.30 21:15

Kandidatė į vidaus reikalų ministrus Agnė Bilotaitė tikina, kad pirminis jos prioritetas – regioninė politika, taip pat daug svorio tenka ekstremalių situacijų valdymui. Tuo metu kalbėdama apie saugų eismą keliuose kandidatė teigia, kad asmeniškai palaiko „nulio promilių“ taisyklę, o baudžiamosios atsakomybės už pusantros promilės kraujyje nereikėtų naikinti.

LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ tęsia pažintį su būsimos Vyriausybės ministrais. Šįkart laidoje – pokalbis su kandidate į vidaus reikalų ministrus.

– Ponia Bilotaite, kokių vidaus reikalų sistemos trūkumų matote, kokie apskritai būtų jūsų vertinimai?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jei manimi bus patikėta, aš pradėsiu nuo sistemos įvertinimo, tai yra nuo audito, kuris padėtų išsiaiškinti tam tikras problemas ir eiti toliau. Jeigu kalbame apie pačius prioritetus, mano prioritetai pirmiausia būtų regioninė politika. Antras prioritetas yra viešojo valdymo tobulinimas. Trečias – krizių arba ekstremalių situacijų valdymas.

Dienos tema. Kandidatė į vidaus reikalų ministrus Bilotaitė apie nulį promilių vairuotojams: aš būčiau „už“

– Apie regionų politiką galime šiek tiek ir pasišnekėti. Aš skaičiau koalicijos sutartį – ten mažai kalbama apie regionų politiką, gal Vyriausybės programoje bus daugiau. Ką jūs norėtumėte daryti regionų politikoje?

– Na, akivaizdu, kad iki šiol vykdyta regioninė politika buvo daugiau deklaratyvi, ir mes tikrai matome didžiulių skirtumų tarp regionų. Ir koalicijos sutartyje yra tikrai aiškus punktas, kad mes skirsime daugiau dėmesio savivaldai, regionų politikai. Jeigu kalbame apie konkrečius darbus ir prioritetus, pirmiausia reikėtų kalbėti apie savivaldos ir regionų stiprinimą, suteikimą daugiau galių, taip pat kompetencijų didinimą. Taip pat labai svarbu kalbėti apie regionų specializaciją ir būtinybę kiekvienam regionui sukurti atskirą ekonomikos vystymosi planą. Trečias dalykas, ką reikėtų paminėti, – motyvacinė sistema. Kad tose savivaldybėse ir tuose regionuose, kurie siekia rezultatų, atsirastų naujų darbo vietų, ateitų investuotojų, kad jie būtų skatinami. Na, ir paskutinis dalykas būtų susijęs su gyventojų mobilumo didinimu. Tai tikrai problema ir iššūkis.

– Kai kas sako, kad net minimalią mėnesinę algą regionuose būtų galima diferencijuoti. Čia turbūt daugiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalai, bet ką jūs manote?

– Iš tikrųjų, matyt, nebūtų taip paprasta, nes klausimas, kaip mes turėtume diferencijuoti. Galų gale Lietuva nėra tokia didelė ir tai būtų sunku padaryti. Taip pat aš matyčiau grėsmių, kurios susijusios su galimu piktnaudžiavimu ir administravimo kaštais. Aš manau, reikėtų galvoti apie tam tikrą sistemą, kuri skatintų savivaldybes ir regionus imtis proaktyvių veiksmų. Ir ne kad ji padėtų sukurti darbo vietų, bet kad prisidėtų prie naujų darbo vietų atsiradimo jų teritorijoje.

– Minėjote ekstremalias situacijas. Mes turėjome keletą labai ryškių ekstremalių situacijų: „Ekologistikos“ gaisras, „Grigeo“ problema, taip pat Astravas už sienos kaba. Kaip, jūsų akimis, policija turėtų veikti ekstremaliose situacijose?

– Na, pirmiausia aš turėčiau kalbėti iš Vidaus reikalų ministerijos pozicijų, žvelgdama į šią situaciją, ekstremalių situacijų valdymą. Problemos „Ekologistikoje“, pandemijos suvaldymas atskleidė, kad sistema turi tikrai rimtų iššūkių ir daug problemų. Jeigu kalbėtume apie pasirengimą, matome, kad netgi ketvirtadalis savivaldybių ir daugiau negu pusė mūsų valstybės institucijų yra nepasiruošusios ekstremalioms situacijoms. Praktika parodė, kad mūsų visa sistema yra blogai koordinuota. Trūksta bendradarbiavimo ir sprendimai priimami sudėtingai. Pirmas prioritetas būtų šios sistemos peržiūrėjimas ir naujo modelio sukūrimas. Ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistemos peržiūra ir modelio sukūrimas, kuris tikrai leistų turėti efektyviai veikiančią ekstremalių situacijų valdymo sistemą, kad tokie įvykiai, kurie buvo, nepasikartotų ir ateityje būtume gerai pasiruošę.

– Prie Vidaus reikalų ministerijos veikia Valstybės tarnybos departamentas. Jūs taip pat minėjote valstybės tarnautojų situaciją – ką ten reikėtų keisti, mažinti, didinti? Nuolat kalbama apie tam tikrą biurokratijos skaičiaus mažinimą. Ką jūs galvojate daryti su tuo?

– Žvelgiant į mūsų valstybės tarnybą reikia aiškiai pasakyti, kad, nepaisant visų vykdytų reformų, ji šiandien nugyventa. Ir čia yra dvi problemos pusės. Pirmiausia, žmonės, kurie gauna paslaugas, yra nepatenkinti jų kokybe. Antras dalykas – žmonės, kurie dirba sistemoje, taip pat nemotyvuoti ir nepatenkinti, nes sistema tikrai nemotyvuojanti ir negalvojama apie talentų pritraukimą, apie jų išlaikymą. Mūsų požiūriu, reikalinga sisteminė valstybės tarnybos, viso viešojo valdymo pertvarka, ir čia esame tikrai pasirengę ryžtingai imtis lyderystės ir darbų.

Kalbant apie Valstybės tarnybos departamentą, reikėtų pasakyti, kad jis šiuo metu atlieka daugiau, sakyčiau, atrankų funkciją. Mes norėtume kurti valstybės valdymo kompetencijų centrą, kuris būtų sukurtas būtent Valstybės tarnybos departamento pagrindu. Jis užsiimtų ir motyvacinės sistemos sukūrimu, ir atrankomis, būtų atsakingas už vadovų lygmens stiprinimą, žmogiškųjų išteklių politikos formavimą. Žodžiu, problemų yra ir mes matome būtinybę tam skirti deramą dėmesį.

– Keletas momentų apie karą keliuose. Advokatai, dirbantys su tais, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles, sako, kad baudžiamoji atsakomybė už pusantros promilės alkoholio kraujyje nesumažino girtų vairuotojų keliuose skaičiaus. Kaip jūs manote, ar reikėtų šitą nuostatą naikinti – panaikinti baudžiamąją atsakomybę už pusantros promilės kraujyje?

– Matyt, reikėtų aiškiai pasakyti, kad baudžiamoji atsakomybė yra vykdanti ir prevencinę funkciją. Ir, matyt, aš nematyčiau galimybės eiti tuo lengvinimo keliu. Jeigu kalbame apie problemas, kodėl žmonės šitaip neatsakingai elgiasi, tai tikriausiai reikėtų žiūrėti sistemiškai ir, matyt, vienos priemonės, tai yra ar baudžiamosios atsakomybės, ar kitokios atsakomybės, nepakanka. Bet kad reikia stiprinti prevenciją ir dirbti tuo klausimu, tai yra akivaizdu.

– Jūs už nulį promilių visiems?

– Jeigu klaustumėte mano asmeninės nuomonės, aš būčiau už. Bet, manau, pirmiausia užtikrinkime, kad dabar galiojantys įstatymai būtų vykdomi ir kad žmonės nepiktnaudžiautų, nevažiuotų neblaivūs ir neturėtume daug tragedijų Lietuvos keliuose.

– Trikojai greičio matuokliai keliuose sukėlė tam tikrą isterijos bangą. Ką jūs manote apie juos?

– Klausimas, ko mes siekiame. Jeigu kalbame apie prevenciją ir apie žmonių, kurie galbūt nusiteikę pažeisti įstatymus, sudrausminimą, tai, matyt, turi būti priemonių ir galbūt tai yra viena iš tokių galimų priemonių, padedančių spręsti ir kontroliuoti situaciją. Man regis, pagrindinis tikslas turėtų būti toks, kad galėtume užtikrinti, jog mūsų eismo dalyviai, žmonės būtų saugūs.

– Teisininkai pastebi, kad policija kartais naudoja perteklinę jėgą. Advokatai skundžiasi, kad be reikalo naudojami antrankiai, kitos priemonės. Štai Vokietijoje, pavyzdžiui, sulaikytųjų veidai, vardai, pavardės skelbiamos tik tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Ką jūs apie tai manote?

– Matyt, reikėtų kalbėti, kiek yra viršijami įgaliojimai. Jeigu viskas daroma pagal mūsų nustatytą tvarką ir kalbame apie tam tikras priemones, tam tikrus standartus, kaip pareigūnas turi elgtis, ir jeigu jis to nepažeidžia, tai, aš manau, negalima išsakyti kažkokios kritikos. Bet, žinoma, atvejai, kai piktnaudžiaujama ir viršijami įgaliojimai, turėtų būti ištiriami ir tie asmenys, kurie padaro pažeidimą, turėtų atsakyti.

– Atskiros Vidaus reikalų ministerijos statutinės tarnybos – policija, pasienis, ugniagesiai – labai skirtingai aprūpintos naujausia technika, ginkluote, pagaliau skiriasi darbo užmokestis. Tai skatina pareigūnus bėgioti iš vienos vietos į kitą, ieškant geresnių sąlygų, didesnio darbo užmokesčio. Ar planuojate čia ko nors imtis?

– Mano pagrindinis tikslas – kad mūsų visuomenė ir žmonės jaustųsi saugūs ir kad pareigūnai, dirbantys šitoje sistemoje, taip pat būtų aprūpinti ir motyvuoti. Aš tikrai dėsiu pastangas, kad tai būtų užtikrinta.

– Vidaus reikalų ministerijai priklauso poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Ar jis tikrai reikalingas?

– Man tikrai kelia daug klausimų, ar tai nėra sovietinė nomenklatūrinė atgyvena. Tikrai pasigilinsiu ir, kaip minėjau, mano vienas iš pirminių darbų – visos sistemos peržiūrėjimas, tai yra auditas, kuris turėtų atskleisti, reikalingas ir nereikalingas, besidubliuojančias funkcijas, neracionalų mūsų išteklių naudojimą. Iš pirmo žvilgsnio pasižiūrėjusi į tą situaciją aš matau, kad tik 30 proc. pareigūnų pasinaudojo šios įstaigos teikiamomis paslaugomis. Įstaigos ataskaitoje paminėta, kad buvo patenkintas šimtaprocentis poreikis, kad tiek buvo norinčių pareigūnų ir tiek gavo paslaugų. Tad kyla klausimas, ar Vidaus reikalų ministerijos funkcija yra teikti sveikatinimo ir SPA paslaugas. Aš manau, tai būtų rimtas darbas, reikės įsivertinti.

– Ne paslaptis, kad vidaus reikalų sistemoje turbūt dirba nemažai laikinajam premjerui Sauliui Skverneliui artimų žmonių, jo galbūt pasitikėjimo rato žmonių. Koks bus jūsų žvilgsnis į tuos kadrus?

– Tuos dalykus, kai žmonės kažkaip nuleidžiami į tam tikras vietas, galbūt neskaidriai, apeinant konkurso sąlygas, aš vertinu neigiamai. Bet jeigu kalbėtume apie personalijas, aš pirmiausia vertinu kompetenciją ir galimybę vykdyti savo pareigas, tad pirmiausia vertinsiu pagal tai.

– Vidaus reikalų ministerija turi reprezentacinį pučiamųjų orkestrą. Gal žinote, kiek jame yra dūdų?

– Aš labai tikiuosi, kad auditas parodys ir suskaičiuos, ir pateiks visą detalią informaciją.

Populiariausi

Gausus sniegas laužo medžių šakas

Lietuvoje

2021.01.26 14:32

Vienas didžiausių snygio iššūkių – Varėnoje: medžiai lūžta kas 10 minučių, dalis kelių neišvažiuojami, o sniego kiekis sparčiai auga miškininkai įspėja: pasivaikščiojimus verčiau atidėkite; atnaujinta 15.54

14
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 06:52

Pamatykite: kaip atrodo rytas sostinėje po snygio krituliai tęsis – smarkus snygis kels pūgas, kelininkai įspėja vairuotojus

59
Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.26 09:35

COVID-19 Lietuvoje: NVSC specialistai bando užkirsti židinių plitimą Vilniaus nakvynės namuose ir Grigiškių slaugos ligoninėje per parą – 686 nauji atvejai, paskiepytų žmonių – 36, antra doze – 0; atnaujinta 11.16

8
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 10:06

Snygis Lietuvą užklupęs jau daugiau nei pusę paros: didžiausios pusnys – nuo Varėnos iki Vilniaus ugniagesiai šalina virtusius medžius, elektros neturi apie 18 tūkst. namų ūkių; atnaujinta 13.23

24