Žurnalistė Dalia Gudavičiūtė apie Sausio 13-osios įvykius: niekada nepamiršiu krauju pasruvusių akių

Dalia Gudavičiūtė su Henrika Rukšėniene 1991 sausio 14 ar 15 d. | Ramūnas Guiga
00:00
|
00:00
00:00

LRT tęsia pokalbius, skirtus sausio 13-osios trisdešimtmečiui. Šį kartą – su žurnaliste Dalia Gudavičiūte, iš karto po sausio įvykių kalbinusia ir įrašinėjusia liudytojų parodymus. LRT RADIJUI ji pasakoja niekada nepamiršianti krauju pasruvusių Televizijos bokštą puolusių kareivių akių.

Savo pasakojimo pradžioje žurnalistė neslepia, kad dėl patirto šoko nedaug ką tepamenanti. Anot jos, nemažai žmonių tuomet tokius emocinius-psichologinius sukrėtimus patyrė.


00:00
|
00:00
00:00

„Ką tikrai pamenu, tai per televiziją pasigirdo raginimas važiuoti prie Televizijos bokšto. Audrius Butkevičius tada kalbėjo. Jis sakė, kad žmonės nebijotų, nes kareiviai yra su neužtaisytais ginklais. Su drauge išbėgau į gatvę. Sustabdėme mašiną. Mašinų link televizijos bokšto važiavo labai daug.

To automobilio, kur mus pavežė, galinė sėdynė, ant kurios mes atsisėdome, buvo prigrūsta labai keistų dalykų: kočėlų, kažkokių samčių, dar kažko. O moteris, kuri sėdėjo priekyje, sakė: „Na aš jiems kaip duosiu su kočėlu, tiems kareiviams, kad jie išlakstys visi iš ten iš karto“. Tokių štai ji ginklų pasiėmė sau ir dar atsargai – išdalinti kitiems, – kad būtų kuo mušti tuos kareivius. Šitą įvykį tikrai labai gerai prisimenu“, – pasakojimą pradeda žurnalistė D. Gudavičiūtė.

D. Gudavičiūtė sako gerai prisimenanti televizijos bokštą puolusius kareivius, o tiksliau – jų raudonas akis. „Niekada gyvenime nei prieš tai, nei po to aš tokių raudonų akių nemačiau, – prisiminimais dalijasi žurnalistė. – Jos buvo kažkokios avietinės. Galbūt ta metafora „krauju pasruvusios akys“ reiškia tai, ką aš tada ir mačiau.“

Niekada gyvenime nei prieš tai, nei po to aš tokių raudonų akių nemačiau. Jos buvo kažkokios avietinės. Galbūt ta metafora „krauju pasruvusios akys“ reiškia tai, ką aš tada ir mačiau.

Žmonės patyrė kontuziją, toliau pasakoja žurnalistė. Pasak jos, patirta trauma sujaukė jos jausmus ir atsiminimus. „Tankas šaudė gan ilgai, buvo labai didelė garso banga, tad žmonės patyrė kontuziją. Tai jau buvo didelis sukrėtimas. Na, o vėliau dar labiau sukrėtė prasidėjęs šaudymas ir žmonių sužalojimai bei mirtys. Aš pati pradėjau suvokti, kad, visų pirma, pati viską blogai prisimenu, o kitas dalykas – visiškai nesusigaudau savo jausmuose“, – tvirtina pašnekovė.

Moteris pasakoja kiek vėliau sužinojusi, kad norima rašyti Sausio 13-osios įvykių liudininkų knygą. Dalia sako, kad svarbu buvo į šalį nustumti pyktį ir užplūdusias emocijas. „Žmonių liudijimų knyga, – patikslina ji. – Galvoju, o ką galima parašyti tokioje būsenoje? Ką jie gali paliudyti?

Man pasirodė, kad galėčiau padėti knygos leidėjams, jeigu bandyčiau kalbėtis su tų įvykių dalyviais, prašydama prisiminti konkrečias detales: koks tuo metu buvo oras, kokiu būdu tam tikras žmogus ten pakliuvo – reikėjo kažkaip nutolti nuo tos vienintelės emocijos, nes tuo metu visi kalbėjo tik emocionaliai, su dideliu pykčiu.“

„Okupantai lauk“, „Būkit, budeliai, prakeikti“ – taip anuomet dažnas reiškė pyktį dėl sausį vykusių įvykių. Dalia pasakoja nuėjusį į knygą norėjusią leisti leidyklą, kurioje gavo brangų diktofoną, ir taip pradėjo darbą su įvykių liudininkais.

„Dabar atrodo keistai, nes manęs net nepatikrino, ar aš tikrai esu žurnalistė. Padavė man gan brangų diktofoną ir pasakė, kad galiu užsiimti tuo, dėl ko pas juos atėjau.

Bandžiau ieškoti žmonių, kurie buvo patekę į kažkokias įdomesnes situacijas, nestandartines. Įrašiau tris kasetes liudijimų, kuriuos vėliau iššifravau.

Šiais laikais po tokių Sausio 13-osios įvykių būtų teikiama pagalba tokiems nukentėjusiems žmonėms. Juk tiek daug visko išgyventa.

Tas darbas man labai padėjo. Šiais laikais po tokių Sausio 13-osios įvykių būtų teikiama pagalba tokiems nukentėjusiems žmonėms. Juk tiek daug visko išgyventa.

Daugumai buvo sukilęs nerimas, dingo miegas, žmonės tarsi neturėdavo, kur savęs padėti, negalėjo nieko daryti. Šita būsena mane paskatino ko nors griebtis, kaip nors bandyti ją įveikti. Bendravimas su sužeistaisiais, su įvykių liudininkais man iš tikrųjų padėjo“, – atvirauja žurnalistė Dalia Gudavičiūtė.

Viso pokalbio su Dalia Gudavičiūte klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


00:00
|
00:00
00:00
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą