captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vaitkus: mokytojų reikalavimai – bandymas kiaurą namą šildyti malkomis

Dešimtadalis švietimo įstaigų Lietuvoje ketina streikuoti, kol vyriausybė netenkins mokytojų reikalavimų. Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius netikėtai pareiškė, kad streikuojantiems mokytojams įtaką daro Rusija. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tokius pareiškimus vadina absurdu ir pigiu premjero viešųjų ryšiu triuku, tačiau vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus teigia, kad premjeras žino, ką sako. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku, vyriausybės vicekancleriu Rimantu Vaitkumi ir Lietuvos tėvų forumo tarybos nariu Kęstučiu Mikolajūnu.
 
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

– Pone R. Navickai, premjeras kalba apie tai, kad streikai yra susiję su Rusijos įtaka. Kaip į tai reaguojate?

A. Navickas: Tai yra absurdiškas kaltinimas ir pigus premjero viešųjų ryšių triukas, nukreiptas mokytojams klaidinti. Manome, kad premjero komandai trūksta kūrybingų žmonių, gebančių spręsti mokytojų problemas užuot darius pigius reklaminius triukus.

– Pone R. Vaitkau, ar turite ką pasakyti gindamas premjero išsakytą poziciją?

R. Vaitkus: Mes ne tik turime, bet ir žinome, ką kalbame. Tiems, kuriems įdomu, ir kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, viskas bus pateikta.

– Kai kas jau dabar žinoma. Ar jūs turite informacijos, kad kai kurie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai pastaruoju metu vyko į Rusiją?

R. Vaitkus: Negaliu pasakyti. Palikime tai aiškintis tiems, kas turi teisę.

A. Navickas: Bet tai yra jūsų partijos nariai, dalyvaujantys rinkimuose jūsų partijos sąraše. Nematau tikslo slėpti.

– Ar kalbate apie Artūrą Černiauską, kuris dalyvavo rinkimuose socialdemokratų sąraše?

A. Navickas: Taip. Tai viešai nuskambėjusi istorija. Bet profesinių sąjungų konfederacija niekaip nesusijusi su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

– Pone R. Vaitkau, gal premjeras be reikalo pasakė?

R. Vaitkus: Ne. Jis pasakė tai, ką pasakė kalbėdamas su Seimo opozicija. O kalbant apie streiką, švietimo profesinės sąjungos turi keistą savybę protestuoti, kai švietimo finansavimas didėja 40 mln. eurų. Tai didžiulė suma. Tačiau vis tiek pasipila streikai, ir sakoma, kad reikia dar daugiau. Tada mes sakome, kad pridėsime dar 5 milijonų eurų prie tų 40 mln., tačiau ir tai netenkina – reikalaujama 18 mln. Tada nebelieka ką sakyti.

A. Navickas: Padėtis yra apgailėtina, net ekonomistai teigia, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai – mažiausi Europoje, o švietimui skiriama mažiausiai BVP.

R. Vaitkus: Aš turiu kitokių duomenų. Vidutinis mokytojų atlyginimas šiuo metu yra 823 eurai su mokesčiais. Mes siūlome etatinį darbo apmokėjimą – tai yra tam tikras valandų skaičius dirbant su mokiniais (kontaktinės valandos) ir tam tikras valandų skaičius pasiruošimui pamokoms, sąsiuvinių taisymui ir panašiai. Profesinės sąjungos su tuo sutinka, tačiau reikia diskutuoti dėl modelio.

A. Navickas: Mes jau prieš 10 metų kalbėjome apie tokį modelį, tačiau vyriausybė niekaip nesutikdavo ir nenorėdavo mokėti mokytojams už kitus darbus – pasiruošimą pamokoms ir panašiai.

– Pone K. Mikolajūnai, valdžios ir mokytojų konfliktas liečia ir mokinius, jų tėvus. Kaip jūs reaguojate į mokytojų streiką?

K. Mikolajūnas: Labai gaila, kad mokytojai, kurie rūpinasi mūsų vaikais, juos moko ir ugdo, yra priversti streikuoti. Geras mokytojas turi būti saugus ir sotus, ko mes labai norėtume. Jei mokytojas nesijaučia saugus ir protestuoja, tai arba jis yra blogas mokytojas, arba pačioje sistemoje yra kažkas blogai. Nemanau, kad mūsų mokytojai blogi, tad sistema yra prasta. Ji reikalauja didelių pokyčių, nes dar iš anų laikų užsilikusi sistema braška iš vidaus. Dėl to labai gaila, nes ji nesuteikia reikiamo pagrindo mūsų vaikams.

– Jūs pritariate tokiai mokytojų protesto formai?

K. Mikolajūnas: Taip. Tai yra ir tam tikra pilietiškumo pamoka vaikams. Jei mokytojams nėra kitos išeities, streikas yra normali, demokratinė forma.

– Apie mokyklų tinklo pertvarką, optimizavimą kalbama jau seniai. Dabar vyriausybės kadencija eina į pabaigą, jokia pertvarka nepadaryta, reformos nevykdomos. Valdžia tapo savo neveiklumo įkaite. Pone R. Vaitkau, ką manote?

R. Vaitkus: Gerų projektų dėl mokyklų pertvarkos mes neturėjome. Pasiūlėme klasės krepšelio finansavimo metodiką, ji šiuo metu taikoma penkiose savivaldybėse. Kalbant apie tokį finansavimą, labai nukenčia mažos mokyklėlės, turinčios nedaug mokinių. Joms kažkokiu būdu reikia užtikrinti ugdymo procesą. Daugelis pedagogų mano, kad vienintelė išeitis – didinti finansavimą. Tačiau pagalvokime, kas būtų, jei bandytume kiaurą namą nuolat šildyti malkomis. Manau, pirmiausia reikėtų užsandarinti langus, sutvarkyti stogą, kad gautume šilumos.

– Tačiau panašu, kad valdžia nesandarino namo, o pripirko daugiau malkų? Finansavimas švietimui padidintas 40 mln. eurų – tai išties didžiuliai mokesčių mokėtojų pinigai?

R. Vaitkus: Didžioji dalis pinigų skirta mokytojų algų didinimui. Kita vertus, mes puikiai suprantame: jei mokinių skaičius sumažėjo 7 tūkst., 700 mokytojų reikėtų atleisti iš darbo.

– Bet tai nebuvo padaryta?

R. Vaitkus: Dabartinė finansavimo sistema bloga tuo, kad lėšas švietimui skaičiuoja ir skiria vyriausybė, o tuos pinigus tvarko savivaldybės. Dažniausiai būna, kad mažą krūvį pasidalina keli mokytojai, kurie ir nepajunta pagerėjimo.

– Pone Navickai, net ir 100 proc. patenkinus jūsų reikalavimus, namas liks kiauras. Bus pripirkta daugiau malkų, išleista daugiau pinigų, tačiau pati sistema netaps efektyvesnė. Sutinkate?

A. Navickas: Nesutinku. Kiek vyriausybė bedidintų mokytojų algas, jos mažėja. Tai yra paradoksas. Jau esu kalbėjęs apie estų įdiegtą modelį – etatinį darbo apmokėjimą. O pas mus stumiamas klasės krepšelio modelis yra sovietinis, finansuojantis tuščias mokyklas. Be to, negalima teigti, kad mokyklos neuždaromos. Nepainiokime mokytojų atlyginimo su mokyklų uždarymu.

– Juk tai susiję dalykai?

A. Navickas: Visiškai nesusiję. Jau 500 mokyklų uždaryta, o mokytojų atlyginimai sumažėjo. Didžiausia bėda – finansavimo modelis. Mokyklų uždarymas yra kultūrinė ir socialinė problema.

– Pone R. Vaitkau, trečiadienį ir vėl renkatės derėtis su profesinėmis sąjungomis. Panašu, kad ir vėl siūlysite tą patį, ką jau siūlėte?

R. Vaitkus: Deriname tekstą, yra dalykų, dėl kurių puikiai sutariame, kad ir dėl etatinio darbo apmokėjimo.

– Kada tai bus įdiegta?

R. Vaitkus: Metmenis Švietimo ir mokslo ministerija turi parengti iki gegužės 1 dienos. Manau, profesinės sąjungos aktyviai dalyvaus šiame procese. O kalbant apie mažas mokyklas, sprendimų tikrai yra. Kad ir jungtinės mokyklos, kurios turėtų keletą pastatų skirtingose vietose, bet veiktų kaip vienas juridinis asmuo. Taupytume valdymo išlaidas, užtikrintume pedagogams krūvį. Taip dirba daugelis įstaigų, toks sprendimas įrašytas ir vyriausybės programoje.

– Bet kodėl iki šiol taip nepadaryta?

R. Vaitkus: Švietimo ministeriją valdo ministras. Jis turėtų ir atsakyti.

– Pone A. Navickai, panašu, kad vyriausybė neketina skirti papildomų 18 mln. eurų. Ką darysite?

A. Navickas: Ketiname streikuoti toliau, kol į darbą grįš Seimas, kuris gali perskirstyti biudžetą. Pagrindinis klausimas – ne papildomi pinigai, o visos sistemos keitimas.

– Kodėl jūs pasirenkate streikui netinkamą laiką? Kodėl nestreikuojate, kai Seimas svarsto biudžetą, kai yra daug daugiau poveikio priemonių? Dabar susirinko valdančiųjų partijų politinė taryba ir nusprendė, kad biudžetas nebus persvarstomas. Jūs atsidūrėte aklavietėje.

Navickas: Streikuoti pradėjome rudenį, manėme, kad valdžiai pakaks įspėjamųjų streikų, jie vyko prieš biudžeto tvirtinimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...