Lietuvoje

2020.11.29 20:00

Kandidatas į kultūros ministrus Kairys: paveldas – amžina drama, nesu tik už privatizavimą, matau realią situaciją

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.11.29 20:00

Ingrida Šimonytė Seime patvirtinta ministre pirmininke ir dabar prezidentas testuoja jos pasirinktus kandidatus į ministrus. Vienas iš jų – Liberalų sąjūdžio deleguotas kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys.

Prezidentas šią savaitę susitiko su keturiais kandidatais – į socialinės apsaugos ir darbo, kultūros, susisiekimo ir teisingumo ministerijų vadovus.

Su kandidatais susitinka ir šalies vadovo patarėjai. Pasak prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, kandidatas į susisiekimo ministrus sukėlė prezidentui abejonių dėl patirties stokos, o kandidatas į energetikos ministrus – dėl praeities šešėlių.

LRT televizijos laidoje „Savaitė“ Liberalų sąjūdžio deleguotas kandidatas į kultūros ministrus, buvęs Kauno vicemeras, o pastaruoju metu Kauno mero patarėju dirbęs Simonas Kairys.

– Suprantu, kad prezidentui trūkumas pasirodė jūsų savivaldos politiko lygmuo, jūs niekada nebuvote nacionalinio lygmens politikas. Tokioje situacijoje yra verta kliautis savo aplinka, patarėjais, žmonėmis, kurie galbūt turi daugiau patirties, bet tam ryžtasi ne visi, ir jūs turbūt pats ne vieną pažįstate, kuris nemėgsta tarp pavaldinių matyti geriau išmanančių vieną ar kitą temą. Kaip jūs pats linkęs esate rinktis pavaldinius? Ar galite pasakyti, kad kas nors jau sutiko, kai tik būsite patvirtintas, dirbti su jumis?

– Na, konstruodamas savo komandą ir įsivaizduodamas, kaip mes turėsime dirbti, aš tikrai manau, kad kalbant apie tokį jaunatvišką ar kitos kartos, kurią aš pats atstovauju, entuziazmą, tai turbūt gal manęs užtektų šioje vietoje. Aš tikrai matau, tarkim, tarp tų pačių viceministrų poreikį atsirasti tokiems žmonėms, kurie turi neabejotiną autoritetą kultūros bendruomenėje, bet jie irgi turėtų derėti ir su tais žmonėmis, kuriuos aš irgi matau kaip turėjusius gerą patirtį, ypač kalbant jau apie sprendimų priėmimus, jų vykdymą ir gavimą tam tikros kritikos ir susidūrimą su visuomenės nuomone. Ir be abejo, turėtų atsakymus į klausimus, kurių, natūralu, aš – dėl savo politinio kelio – nežinau ir negaliu tinkamai vertinti.

Savaitė. Ar Seimo darbą stabdantis koronavirusas kelia pavojų ir Konstitucijai?

– Vyriausybės programos iš tiesų dar nėra, todėl tenka remtis koalicijos sutartimi ir Liberalų sąjūdžio rinkimų programa. Liberalų sąjūdžio programoje buvo toks sakinys – „įgyvendinsime skatinimo programas verslui, remiančiam kultūrą.“ Ar jūs galite konkrečiai pasakyti, kokį jūs turite planą skatinti verslą, kad jis remtų kultūrą, nes dabar yra tokių, kurie remia seniai, duoda tuos pinigus kultūros renginiams visokiems, o kas ne, tai ne? Tai, kaip jūs juos paskatinsite?

– Labai matau, kaip tai yra sudėtinga ir čia yra ir požiūrio tam tikri dalykai. Bet, be abejo, tiek kalbant apie mecenatystę, jos aiškesnį reglamentavimą, tiek kalbant apie įvairias programas, kur iš tikrųjų, matytumėm, kad būtų suinteresuotumas privačiam verslui ateiti ir padėti kultūrai, kalbant ir apie tam tikrus mokestinius dalykus. Jie visi yra svarstomi, bet konkrečiai dabar pasakyti, ar kas nuo ko bus atleistas, ar kažkaip kitaip skatinamas – tikrai dar per ankstyva stadija.

– Žiūrėkite, aš visai nenoriu, kad jūs įvardintumėte, kas nuo ko bus atleistas, bet pats principas – tai aš dabar išgirdau, kad reikia peržiūrėti mecenatystės įstatymą ir galvojate, kad gali būti kažkokių mokestinių lengvatų, kažkokių pataisų, mokestinių tam verslui, kuris remtų kultūrą? Aš taip supratau?

– Taip, mes turime rasti priemones, kurios turi būti motyvuojančios. Čia dar yra labai svarbu paveldas ir visa su juo susijusi situacija. Čia irgi yra gerų palyginimų, iš tos patirties, kurią aš atsinešu, tokių veikiančių ir efektyvių instrumentų, kuriuos buvome sukūrę, ir dabar sėkmingai, kurie vyksta Kaune.

– Jūs esate liberalas ir todėl yra labai gajus toks teiginys, kad sieksite tokios kultūros, kuri pati sau užsidirba, tarsi prilyginsite ją verslui, kai privatizavimas irgi nėra problema. Ir čia jūs pats žinote, kad labiausiai esate plakamas už Kauno pašto privatizavimą, kuriam jūs esą pritarėte, užuot palaikęs Architektūros muziejaus steigimo idėją. Kiek jūs esate linkęs remti aukštąją kultūrą, nes ji ne visada yra generuojanti didelius pinigus, man regis, ir be paramos vargu ar gali išgyventi?

– Na, aš tikrai nuoširdžiai stebiuosi, iš kur atsirado tokia išankstinė kritika būtent dėl tam tikrų ideologinių dalykų. Aš nesu už privatizavimą, aš tiesiog matau labai realiai situaciją. Matau ir tuos paveldo objektus, kurie priklauso valstybinėms institucijoms ir matau, kaip jos jų kratosi, pačios neinvestuoja. Žinote, paveldas yra tokia amžina drama. Amžina drama miestuose, kai susiduria plėtra ir išsaugojimas, o kalbant apie Centrinį paštą, aš tikrai mačiau žymiai paprastesnį kelią nuo pat pradžių, bet juo nebuvo norima eiti, ir dabar visi įsitraukė į diskusijas, planų yra begalė, bet realybėje, deja, šitas statinys stovi ir toliau nykstantis. Ir man be galo skaudu.

– Jūs neatsakėte į mano klausimą, kiek jūs esate pasirengęs remti aukštąją kultūrą?

– Tiek, kiek reikės. Turėkime omeny, kad aukštąją kultūrą kuriančios įstaigos dėl to ir priklauso valstybei, nes jos turi labai aiškius įsipareigojimus, būtent to aukšto lygio siekti ir jį demonstruoti. Jeigu mes viską tiesiog paleistume į rinkos konkuravimą, mes tiesiog neturėtumėm nei kokybės, nei atramos tam tikrų taškų, kalbant ir apie šalies įvaizdį, ir apie gal kitus dalykus. Tai tikrai norėčiau paneigti šį mitą.

– Pandemija parodė, kad labai didelė atskirtis yra tarp viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus. Kultūros pagrindų įstatymas irgi kritikuojamas, kad nėra aiškiai apibrėžtas nevyriausybinis sektorius. Liberalų sąjūdis teigia, kad nevyriausybinį sektorių mato kaip pilnavertį kultūros politikos įgyvendinimo dalyvį ir partnerį. Ir sakykite, kas jam iš to, jeigu, ištikus pandemijai, jis liko be lėšų, niekas nežino turbūt, kiek jo yra, apie socialines garantijas iš viso nėra kalbos? Kaip jūs įgalinsite jį tapti pilnaverčiu?

– Mes iki šiol tinkamai neįvertinom, kokį dalyką kuria būtent nevyriausybinės organizacijos. Ir reikėjo iš esmės pandemijos ir viso to karantino siaubo šitam sektoriui, kad atsirastų garsus kalbėjimas apie problemas. Ir aš tikrai labai girdžiu iš nevyriausybinio sektoriaus atstovų, kad jų ministerija nelabai girdėjo. Ir čia jie yra teisūs: atsiverčiant tą patį Kultūros pagrindų įstatymo projektą, tie dalykai tikrai nėra aiškiai apibrėžti ir ten nėra tokio jausmo, kad šitą sektorių mes priimam kaip lygiavertį žaidėją. Grįšiu prie to, kad šitoj vietoj tikrai nereikia priešinti valstybinio sektoriaus su nevyriausybiniu ar visuomeniniu sektoriumi, tikrai sprendimai neturi būti vieni kitų sąskaita. Tiesiog dabartinė situacija ypač išryškino būtent nevyriausybinio sektoriaus problemas ir labai tikrai gerbiu visą bendruomenę kūrėjų, kurie drąsiai, garsiai ir aiškiai aktualizavo problemą ir teikė siūlymus, ką daryti.

– Suprantu, kad jūs atkreipsite dėmesį ir jie gali turėti vilčių, kad nebus palikti likimo valiai?

– Be abejo, tai nuo pradžių mes pradėjome pokalbį apie karantino priemonių peržiūrėjimą, matau ir teigiamų žingsnių, tarkim, kalbant apie pačią Kultūros tarybą ir jos stipendijų klausimą, kur irgi nebuvo žiūrima tik į biurokratiją – ar turi menininko statusą, ar neturi kūrėjo statuso, vis tiek ta stipendija buvo duodama. Man dar labai neramu dėl to, kad tų mažųjų kultūros operatorių, kurie yra juridiniai asmenys, gali formaliai išnykti, nes tiesiog nebesusives toje buhalterijoje dėl trūkumo žiūrovų ir pajamų iš jų. Ir čia bus tikrai didelė bėda, bet tą suprantu ir aš, ir Kultūros komitetas Seime. Tai, manau, mes tikrai suremsime pečius ir tai bus ne apie vizijas pirmiausia kalba, o apie tos kultūros grąžinimą į gyvenimą.

– Ačiū Jums, pone Kairy, už šitą pokalbį. Sėkmės Jums.

Populiariausi