Lietuvoje

2020.11.29 18:42

Ne spėja, o rodo į statistiką: nuo 1960 iki 2016 metų snieguotos Kalėdos buvo 33 kartus, nuo 2000-ųjų – vis rečiau

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.11.29 18:42

Tikėtina, kad šiųmetė žiema ir šventinis laikotarpis neprimins vaizdo iš idiliškų atvirukų, kuriuose Kalėdas lydi neišbrendamas sniegas ir skruostus raudonai dažantis šaltis. Tolimose sinoptikų prognozėse spėjama, kad ši žiema bus artima besibaigiančiam lapkričiui ir primins praėjusius metus, kai buvo fiksuojama šilčiausia žiema per šešis dešimtmečius.

Šventinį mėnesį – aukštesnė nei daugiametis vidurkis oro temperatūra, snaigių tikimybė visą žiemą – maža

Neseniai socialinius tinklus apskriejusias orų prognozes šiųmečiu Kalėdų laikotarpiu klimatologai vadina nesąmone, mat kol kas dar per anksti prognozuoti tikslius orus, kurių laukiama už bemaž mėnesio.

„Tokiomis prognozėmis negalima pasitikėti. Prognozės pasitvirtina iki 10 dienų. Apie Kalėdas kol kas visiškai negalime kalbėti. Nors visi labai norime žinoti ir tai yra žmogiškas noras“, – teigė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys.

Vis dėlto sudaromose ilgalaikėse prognozėse galima užmesti akį į ateinančią žiemą, gruodį, kai ypač laukiamos šventinę Kalėdų nuotaiką kuriančios snaigės, vandens telkinius ledo čiuožyklomis paverčiantis šaltukas.

Numatoma, kad gruodį oro temperatūra turėtų būti maždaug 1–2 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį, taip pat prognozuojama kiek mažiau kritulių nei įprastai.

„Manau, gali būti atvirkščiai, nes kai lyja, paprastai kritulių būna daugiau, nei sudaro sniegas. Jeigu bus teigiama temperatūra ir lis, kritulių gali būti šiek tiek daugiau“, – aiškino J. Kilpys.

Snaigių tikimybė yra nedidelė, visą žiemą labiau galimi tarpiniai krituliai – šlapdriba.

Baltos Kalėdos – mitas

Pastebima, kad baltos Kalėdos Lietuvoje nėra absoliučiai dominuojantis reiškinys. Tad nenuostabu, jeigu snaigės už lango nešoks ir per šiųmetę Kūčių vakarienę ar Kalėdų dienomis.

„Visi labai laukia, tačiau dažnai sniego nebūna. Ir anksčiau ne visada Kalėdos buvo snieguotos. Turiu statistiką, kiek procentiškai Vilniuje per tris Kalėdų dienas 1960–2016 metų laikotarpiu buvo sniego, – 59 proc., o 23 proc. atvejų sniego visiškai nebuvo. Vertinant nuo 2000-ųjų, sniego mažėjo“, – dėstė J. Kilpys.

Klimatologai pastebi, kad žiemos Lietuvoje šiltėja dukart greičiau nei vasaros. Didžiausi pasikeitimai stebimi būtent žiemomis, o kadangi šyla oras – mažiau sulaukiama ir snaigių.

Šiųmetė žiema primins praėjusių metų rekordininkę besniegę žiemą

Kol kas prognozuojama, kad visa žiema turėtų būti gerokai šiltesnė už daugiametį vidurkį – net 2–4 laipsniais.

„Visa žiema turėtų būti šiltesnė vidutiniškai iki 1–2 laipsnių, bet atskirais mėnesiais temperatūra gali būti iki 3–4 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis“, – dėstė klimatologas.

Taigi, tikėtina, kad šia prasme žiema bus panaši į tai, ką už lango matome šį lapkritį.

Praėjusi žiema buvo rekordinė – šilčiausia per 60 metų.

„Remiantis dabartinėmis ilgalaikėmis prognozėmis, ši žiema tikriausiai bus panaši į praėjusią. Praėjusi žiema buvo labai išskirtinė – pirma besniegė žiema, kai visai nebuvo nuolatinės sniego dangos“, – dėstė J. Kilpys.

Taigi, nors prognozės dar gali keistis, tikėtina, kad poledinės žūklės entuziastams šiemet nereikėtų turėti ypač didelių vilčių užlipti ant ledo, – nežadama nei kalnų sniego, nei ypač didelio šalčio.

„Tokių šaltų su daug sniego žiemų, galima sakyti, 21 amžiuje nebeturime – klimatas yra pasikeitęs“, – konstatavo mokslininkas.

Tikėtina, kad šią žiemą oro temperatūra svyruos apie nulį: naktimis termometrai rodys vos kelis laipsnius šalčio, o dienomis – šilumos.

Tokių šaltų su daug sniego žiemų, galima sakyti, 21 amžiuje nebeturime – klimatas yra pasikeitęs.

Augalija nujaučia žiemą

Ir nors klimatologai apie artėjančių Kalėdų orus kalba nedrąsiai, o ilgalaikės prognozės gana abstrakčios, gamtą stebintys specialistai tikri – augalija nujaučia ateinantį šaltąjį metų periodą.

„Augalai jaučia – žiema tikrai bus“, – užtikrino Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

Mūsų klimatinės zonos augalai, pasak pašnekovės, akivaizdžiai ruošiasi šaltajam sezonui ir, nors kol kas orai nėra ypač šalti, augalai nepradeda vegetacijos.

„Žinoma, šiltesnių kraštų, pietiniai augalai dar net nesustabdė vegetacijos – žaliuoja, žydi, nes nebuvo šalnų, o vietiniai augalai yra santūrūs, pasiruošę žiemai“, – pasakojo A. Klimienė.

Laukiančius orus išduoda dvi svarbios dienos

Jau minėtą žmogiškąjį norą atspėti laukiančius žiemos ir ateinančių metų orus patenkinti bandydavo ir senoliai, tad yra likę daugybė įvairių senovinių burtų, kurie, kaip tikima, ir parodo, ko galima tikėtis ateityje.

Viena tokių dienų, kuri gali atskleisti ateities orus, – visai netrukus.

Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alkiukai“ meno vadovė Ingrida Žmijauskienė pasakojo, kad įprastai orų stebėjimo pradžia būdavo lapkričio 30-ąją – šventojo Andriejaus dieną. Tos dienos tekanti saulė pasakydavo, ar ateinantys metai bus derlingi, o vėjas – kokių orų tikėtis žiemą.

„Reikia stebėti šv. Andriejaus išvakarėse, ar vėjas pustys, ar bus ramu. Jeigu vėjas pusto ir siaučia, žiemą pustys ir siautės vėjai – nieko gero nebus. O jeigu sniegas visą dieną lengvas, sausas ir yra šalta, saulė šviečia – ūkininkai džiaugiasi, nes laukia geras derlius, šilta vasara“, – dėstė I. Žmijauskienė.

Kita reikšminga diena – gruodžio 13-oji, t. y. šv. Liucijos dienos. Ši diena buvo reikšminga tuo, kad nuo jos iki Kalėdų belieka 12 dienų – tiek, kiek metuose mėnesių, todėl iš kiekvienos dienos galima spręsti, kokie bus ateinančių metų orai.

„Jeigu kita diena po gruodžio 13-osios yra saulėta, sausis bus saulėtas ir panašiai“, – aiškino I. Žmijauskienė.

Populiariausi