Nuovargis, nutylimi išgyvenimai ir pastangos „neiškristi“: aukso vertės žmonės – medikai, stoję į akistatą su pandemija

Jurga Bakaitė, Domantas Umbrasas, LRT.lt
2020.12.02 05:30
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė

Pradžioje 40 lovų, tada dar 30, šiandien jau 100. Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė neturėjo tapti atramine, tačiau persipildžius Santaros klinikoms Alytaus medikams teko vos per kelias savaites pasiruošti darbui, o šiandien COVID-19 skyriai čia atima vis daugiau palatų.

Tačiau ne lovos, ne įranga ir ne nepatogi apranga yra tai, kas šiandien labiausiai neramina čia dirbančius medikus. Kaip susitikimui su pandemija pasiruošia žmogus?

Pradžia

Ėjo trisdešimt šešta Danutės, ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos, valanda darbe.

Būrys moterų koridoriaus gale klauso jos instrukcijų: rytoj ligoninėje atidaromas trečias koronaviruso pacientams skirtas skyrius. Atrodo, jos turi dar daug klausimų, tačiau apmokiusi kolegė turi eiti, pasigirsta neramus šurmulys.

„Dieve Dieve, kaip jiems dabar bus sunku. Bet kai personalas pradeda dirbti, susidaro veiksmų planą nuo pat pradžios: apsirengimo, pacientų priežiūros, nusirengia, kiekvieną dieną rutiniškai kartoja savo veiksmus, viskas stoja į savo vietas. Išnyksta panika, išnyksta stresas, išnyksta įtampa ir jie dirba normaliai. Bet pradžia būna nelengva visiems“, – sako Danutė.

Dieną prieš atsidarant naujam koronaviruso skyriui, darbuotojai klauso nurodymų. Rytoj šis koridorius taps „raudonąja zona“
Dieną prieš atsidarant naujam koronaviruso skyriui, darbuotojai klauso nurodymų. Rytoj šis koridorius taps „raudonąja zona“ / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Virusas jau kuris laikas nebe tik jos skyriaus, pavasarį staiga tapusio svarbiausiu visoje ligoninėje, reikalas: šiandien jam atiduota ir dalis vidaus ligų, kardiologijos, neurologijos skyriaus patalpų ir darbuotojų. Ligoninės personalas liūdnai pajuokauja, kad Lietuvoje tikrai nebus masinių naujai statomų ligoninių „kaip Kinijoje“, todėl ligoninėse, tokiose kaip Alytaus, tiesiog atitveriamos atskiros zonos.

„Darbas tai nesunkus, bet šita apranga... – sako viena iš slaugytojų. – O dar pabandytumėte su aprasojusiais akiniais durti į veną.“

Svarbiausia jų – COVID-19 reanimacija, personalas skaičiuoja, kad čia reikia būti pasiruošus vietos kas dešimtam pacientui. Kol kas čia šešios lovos.

Vadinamojoje raudonoje zonoje, kaip sako čia dirbantys medikai, viskas staiga sulėtėja. Einant į šias patalpas, reikia užsidėti aukščiausio lygio apsaugą: antbačius, respiratorių, kepuraitę, akinius, chalatą arba kombinezoną, pirštines.

10 lemtingų dienų

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Danutė paaiškina, kad ligoninėje rankas svarbiau dezinfekuoti, o ne plauti. Tai daroma nuolat, dezinfekcinio skysčio dozatoriai – visur, kur pasisuksi.
Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Danutė paaiškina, kad ligoninėje rankas svarbiau dezinfekuoti, o ne plauti. Tai daroma nuolat, dezinfekcinio skysčio dozatoriai – visur, kur pasisuksi. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
COVID-19 reanimacijos palatos
COVID-19 reanimacijos palatos / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Personalas rengiasi keliese: taip prižiūri vienas kitą, bei padeda teisingai užsidėti apsaugas.

„Darbas tai nesunkus, bet šita apranga... – sako viena iš slaugytojų. – O dar pabandytumėte su aprasojusiais akiniais durti į veną.“

Kūnas po tokiu sluoksniu netenka daug skysčių, apranga permirksta, sušlapus plonam audiniui, pasidaro ir šalta, sako slaugytojos. Kiti medikai pasakoja, kad vyresni, neprigirdintys pacientai kartais stengiasi nutraukti respiratorius, nes nori skaityti iš lūpų.

Persirengimas prieš pradedant pamainą. Po keturių valandų darbo drabužius po tokia apranga galima gręžte gręžti, batus, kojines greitai tenka išmesti.
Persirengimas prieš pradedant pamainą. Po keturių valandų darbo drabužius po tokia apranga galima gręžte gręžti, batus, kojines greitai tenka išmesti. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Būtent slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos raudonojoje zonoje bus ilgiausiai. Nustatyta norma – fiziologiškai iškęsti buvimą su tokia apranga galima tris–keturias valandas. Gydytojai, jei nelanko pacientų, gali bendrauti ir telefonu, stebėti rodiklius kompiuterio ekrane ir duoti nurodymus patys būdami žaliojoje zonoje.

„Čia mūsų širdis, svarbiausias skyrius, nes teikia pagalbą visiems sunkiausiems ligoniams, realiai – visai apskričiai. Be reanimacijos kitų skyrių saugumo užtikrinti mes negalime, reanimacija yra kaip variklis, mums net emociškai, psichologiškai svarbu, kad jie teikia pagalbą, padės bet kuriuo gyvenimo atveju, jei sunkus ligonis. Dėl to mes ramesni esame“, – sako gydytoja Danutė ir pristato šiandien reanimacijos skyriuje budinčius gydytojus, anesteziologus reanimatologus Joną ir Birutę.

Reanimacijoje žmogaus likimas sprendžiasi iki dviejų savaičių, sako jie.

Gydytojai ekranuose mato kiekvieno paciento gyvybinius rodiklius, slaugytojos kas valandą pildo tokias lenteles apie jų būklę. Medikai sako, kad ir „popierių“ apie COVID-19 pacientus pildoma dvigubai daugiau
Gydytojai ekranuose mato kiekvieno paciento gyvybinius rodiklius, slaugytojos kas valandą pildo tokias lenteles apie jų būklę. Medikai sako, kad ir „popierių“ apie COVID-19 pacientus pildoma dvigubai daugiau / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Jonas
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Jonas / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Birutė. „Anais laikais“ ji dirbo vaikų reanimacijoje.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Birutė. „Anais laikais“ ji dirbo vaikų reanimacijoje. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

„Apie 10 dienų yra laikas pakilti nuo dugno iki tokios būklės, kuri leistų grįžti į normalų terapinį skyrių“, – teigia Jonas. Pagalba, kurią medikai gali suteikti, – papildomas deguonis, sureguliuotas kraujospūdis, cukraus lygis kraujyje, antibiotikai. Vaistų, žudančių patį virusą, dar nėra, todėl medikai visas viltis deda į naują vakciną.

„Jūs esate ligoninėje“, – nuramina klejojančią moterį.

Vakcinos sukūrimas būtent čia pasirodo esantis kaip niekur kitur realus ir jau apčiuopiamas – ligoninė suplanavo, kad vasarį gautų apie 2 tūkstančius vakcinos vienetų, žino, kokiu grafiku skiepytų personalą, kad galėtų saugiau dirbti.

O skyriuje, kaip sako Jonas, nutiko mažas stebuklas: pacientas, kuris anksčiau pats paprašė kraštutinio deguonies užtikrinimo būdo – intubavimo, kitaip sakant, įtaisyti į trachėją kvėpuoti padedantį vamzdelį, šiandien netikėtai pasijuto geriau. Anksčiau manyta, kad vyras nebegyvens, buvo pernelyg pažeisti plaučiai. Dabar jis greičiausiai grįš gydytis į stacionarą.

„Mažai kas išgyvena tokios būklės“, – aiškina gydytojai. Tačiau šis pacientas jau kvėpuoja savarankiškai ir greitai turėtų grįžti į paprastą ligoninės palatą. Mums išeinant jis sukaupia jėgas ir nežymiai kilsteli ranką.
„Mažai kas išgyvena tokios būklės“, – aiškina gydytojai. Tačiau šis pacientas jau kvėpuoja savarankiškai ir greitai turėtų grįžti į paprastą ligoninės palatą. Mums išeinant jis sukaupia jėgas ir nežymiai kilsteli ranką. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Pacientui šaltalankių aliejumi tepamos žaizdelės – virusinis bėrimas
Pacientui šaltalankių aliejumi tepamos žaizdelės – virusinis bėrimas / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Greta gulinti dar labai jaunai atrodanti moteris nepertraukiamai aimanuoja, girdėti žodžiai „Dieve, padėk“. Tačiau ir jos būklė gera – gydytojai paaiškina, kad pacientei prasidėjo delyras, mat ji negauna įprastų psichiką veikiančių vaistų, kuriais gydėsi kitą ligą. Organizmas prie medikamentų priprato, todėl dabar taip sunku.

„Jūs esate ligoninėje“, – nuramina klejojančią moterį.

Gydytojai vizituoja pacientus tris ar keturis kartus per pamainą, slaugytojos šalia būna visą laiką
Gydytojai vizituoja pacientus tris ar keturis kartus per pamainą, slaugytojos šalia būna visą laiką / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Šie pacientai reanimacijoje – 10 ir 13 dienų. Paprastai po tiek laiko žmogui arba pagerėja, arba jo gyvybė užgęsta.
Šie pacientai reanimacijoje – 10 ir 13 dienų. Paprastai po tiek laiko žmogui arba pagerėja, arba jo gyvybė užgęsta. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Vėliau Danutės paklausiu: kaip bendrauti su ligoniais, ką jiems sakyti? Jos atsakymas – palaikyti viltį, ji ligoniams svarbiausia. Net jei ir būklė blogėja, sako gydytoja, reikėtų sakyti „taip ir turi būti, tokia liga“, pasakoti, kokios procedūros daromos.

Gal reikia sulaukti dar vieno proanūkio, gal dar atvažiuos aplankyti anūkė iš užsienio. Tas sugebėjimas įkvėpti pozityvą ir yra svarbiausias dalykas.

„Aš savo amžinatilsį tėčiui padovanojau dar trejus metus gyvenimo, bet tai yra dėl sugebėjimo įkvėpti, įpūsti viltį, kad dar yra dėl ko gyventi, kad gal reikia sulaukti dar vieno proanūkio, gal dar atvažiuos aplankyti anūkė iš užsienio. Tas sugebėjimas įkvėpti pozityvą ir yra svarbiausias dalykas.

Tie garbaus amžiaus senoliai, jau jiems viskas įkyri, jiems visur skauda, ir dar šitas dusulys, sunkumas, jie izoliuoti, negalimas lankymas. Jie be jokių pozityvių minčių, kad pasveiks, jie jau pavargę nuo gyvenimo, jie sako „aš jau atgyvenau, man laikas“, – sako gydytoja.

Audra

Nukritus deguonies lygiui kraujyje, į reanimacijos skyrių atvežamas naujas pacientas.

Atvežamas naujas pacientas, ir reanimacijos skyriuje lieka dvi neužimtos lovos.
Atvežamas naujas pacientas, ir reanimacijos skyriuje lieka dvi neužimtos lovos. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Jis čia atrodo žvaliausiai, pats verčiasi lovoje ir sako nesergantis nė savaitės. Uždedamas pulsoksimetras, deguonies kaukė. Pacientas pakvėpuoja ir mums sako, kad gydytojai čia dirba labai gerai.

„Dvi, trys dienos šiam vyrui bus lemiamos“, – sako Jonas.

Jis atkreipia dėmesį į paciento veidą – bet kokio kito žmogaus oda nuo tokio deguonies trūkumo jau būtų mėlyna. Koronaviruso išskirtinumas – deguonies lygis kraujyje krenta pamažu ir žmogus prie kamuojančios infekcijos savotiškai prisitaiko, jam silpna, bet nėra taip blogai, kaip turėtų būti.

Pacientas susirgo vos prieš 4 dienas, šiandien jis perkeliamas į reanimaciją
Pacientas susirgo vos prieš 4 dienas, šiandien jis perkeliamas į reanimaciją / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Į reanimaciją paguldyto vyro deguonies lygis kraujyje – 77, tai trimis punktais mažiau, nei žemiausia normos riba.
Į reanimaciją paguldyto vyro deguonies lygis kraujyje – 77, tai trimis punktais mažiau, nei žemiausia normos riba. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Kai tik atgaus kvapą, pacientas pagirs Alytaus medikus. Jo palatos kaimynai jėgų turi daug mažiau.
Kai tik atgaus kvapą, pacientas pagirs Alytaus medikus. Jo palatos kaimynai jėgų turi daug mažiau. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Visi COVID-19 gydantys medikai sako labiausiai nerimaujantys dėl citokinų audros – organizmo reakcijos, kai imuninis atsakas būna toks stiprus, kad ima naikinti ir sveikus plaučių audinius. Jėgos senka pamažu, bet procesas labai sunkiai stabdomas.

„Viruso nebeskleidi, bet imuninio mechanizmo atsakas užsivedęs ir neturime galimybių jo sustabdyti. Ir tada jau nebedaug nuo mūsų priklauso“, – sako Jonas. Didelė problema yra ir gretutinės pacientų ligos, sudėtinga tokiomis sąlygomis jas gydyti, atlikti operacijas.

Sudėtingiausia, kai vidutinio amžiaus vyras ar moteris prašo perduoti šeimai linkėjimus ir atsisveikinti.

Pasak jo, emociškai ir morališkai bene sunkiausia šiame darbe spręsti, kada pradėti intubaciją. Intubacija – tai paskutinis gydymo etapas šioje ligoninėje, reiškiantis, kad už žmogų kvėpuoti pradeda aparatas. Anesteziologas reanimatologas sako, kad įprastai ligoniai, kai jiems jau prireikia tokios invazijos, nebebūna sąmoningi, už juos nusprendžia gydytojas. Kitaip yra su koronaviruso pacientais.

„Jie tai jaučia, yra gana sąmoningi, prašo, kad neintubuotume. Bet matai, kad reikia, o jie supranta, kad viskas: gali būti, kad intubuosi ir nebepabus. Sudėtingiausia, kai vidutinio amžiaus vyras ar moteris prašo perduoti šeimai linkėjimus ir atsisveikinti“, – sako gydytojas. Jis sako, jog ir 60 metų paciento mirtį, nors formaliai toks žmogus laikomas esančiu koronaviruso rizikos grupėje, vis tiek sunku priimti kaip įprastą: medikai tokio amžiaus žmogų dar laiko jaunu.

Tai sunkiausios būklės ligonis reanimacijoje, jis prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato. „Turime viltį, kad jam dar nereikės intubacijos“, – sako gydytojas Jonas.
Tai sunkiausios būklės ligonis reanimacijoje, jis prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato. „Turime viltį, kad jam dar nereikės intubacijos“, – sako gydytojas Jonas. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Už zonos

Gydytoja Rūta yra kito koronaviruso skyriaus vadovė, ir jos paprastai žmogiškai paklausiu – ar nebaisu? Juo labiau kad būtent Alytaus ligoninėje šį mėnesį sunkia koronaviruso forma susirgo darbuotojas, jį teko vežti gydyti į Vilnių, tikimasi, kad jam padės pažangesnė deguonies tiekimo technika. Medikai tebekovoja dėl kolegos gyvybės.

Ir Rūta prasitaria apie sunkų sprendimą.

„Uošviai nežino, kur dirba jų marti“, – sako gydytoja. Taip ji saugo artimųjų ramybę. COVID-19 skyriuje dirba ir jos vyras.

Jau ketvirtas savaitgalis, kai ji darbe. „Kiek mes čia dirbsime, ar mėnesį, ar du, ar metus, niekas nežino“, – sako Rūta.

Gydytoja Rūta. Vidaus ligų gydytojai ir skyriaus vedėjai teko savo skyrių laikinai uždaryti ir sukurti naują, skirtą COVID-19, šiandien jos žinioje – 30 pacientų.
Gydytoja Rūta. Vidaus ligų gydytojai ir skyriaus vedėjai teko savo skyrių laikinai uždaryti ir sukurti naują, skirtą COVID-19, šiandien jos žinioje – 30 pacientų. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

„Žinote, aš galvoju, ar aš neiškrisiu. <...> Aš kiekvieną rytą vos prisiverčiu atsikelti. Žinot, jokių minčių, tiesiog turi eiti ir daryti. Turi dirbti, negali galvoti, kad tu negali, nenori ar dar kažką.

Suprantate, visi mes galime bijoti, bet kažkas tą darbą turi padaryti. Jei žmonės kreipėsi, jie tikisi pagalbos. Jei mes bijosime, kas bus tada? Jūs galite pakliūti, jūsų artimieji, mano artimieji, aš pati pakliūsiu, visi sakys „aš bijau“. Jei nori pagalbos, turi pagalvoti ir apie kitus“, – sako gydytoja.

Tai yra mano pasirinkimas.

Klausiu medikų ir to, ką jie galvoja apie tuos, kurie abejoja koronaviruso grėsme, filmuoja neva tuščias ligonines, ragina boikotuoti kaukes, koronaviruso testus ar tiesiog paleisti pandemijos kontrolę, leisti masiškai sirgti. Kaip atrodo pačių medikų gyvenimas, užvėrus ligoninės duris?

„Mano mamai 82 metai, nuo lapkričio pradžios aš bendrauju tik telefonu. Anūko aš nemačiusi jau mėnuo laiko. Mano dukra arba žentas mane ir vyrą apiperka, nuo lapkričio 1-os aš nebuvusi jokiame prekybos centre, atveža produktus, per 3 metrus pasikalbame arba telefonu“, – sako gydytoja Danutė ir jos balsas pirmą kartą sudreba.

Dar neseniai čia buvo kardiologijos skyrius. COVID-19 gydymas Alytaus ligoninėje sustabdė dalį planinių paslaugų.
Dar neseniai čia buvo kardiologijos skyrius. COVID-19 gydymas Alytaus ligoninėje sustabdė dalį planinių paslaugų. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Ji taip pat prasitaria apie baimę „iškristi“.

„Tai yra mano pasirinkimas. Tai yra mano pasirinkimas ir aš žinau, kad taip elgdamasi apsaugau savo dukros šeimą, savo mamą ir galiu tęsti darbą šioje ligoninėje.

Bet jeigu aš krisiu... Kažkas turi organizuoti veiklą šitoje ligoninėje. Ir tada kils problema mano kolegoms, kurie sunkiai dirba pacientais“, – sako jų veiklą koordinuojanti gydytoja.

Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Panašiu režimu gyvenantis sako ir gydytojas Jonas. Jis pakartoja tai, ką sakė ir kolegės: dirbti ar nedirbti su koronaviruso pacientais – nesvarstoma.

„Būtų gerai, jei dabar sirgtų koks milijonas žmonių ir būtų va tiek pacientų. Bet dabar serga 40 tūkstančių, o ligoninės jau apypilnės. [Norint sulaukti vadinamojo bandos imuniteto] reikia turėti nežmoniškai daug ligoninių ir personalo, bet jau dabar akivaizdu, kad išeigos bus prastos“, – sako gydytojas. Pasak jo, matant tokį mirštamumą neigti viruso grėsmę reiškia neigti tai, kas akivaizdu.

Plaučių ventiliavimo aparatas. Kol nėra vaistų, pagalba COVID-19 pacientams iš esmės yra deguonies tiekimas skirtingomis priemonėmis.
Plaučių ventiliavimo aparatas. Kol nėra vaistų, pagalba COVID-19 pacientams iš esmės yra deguonies tiekimas skirtingomis priemonėmis. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Lovos negydo

Šiuo metu Alytaus ligoninėje gydytojai pacientą per pamainą apžiūri bent du kartus. Tačiau visos Lietuvos ligoninės kartoja tą patį: trūksta ne lovų, ne aparatų, o darbuotojų.

„Kiekvienas žmogus – aukso vertės“, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas Jonas.

Anesteziologas reanimatologas Jonas gydytoju dirba nuo praeitų metų rugpjūčio. Būtent šios specialybės medikų trūkumas lėmė, kad ligoninėje kol kas neteikiama dalis planinių chirurgijos procedūrų.
Anesteziologas reanimatologas Jonas gydytoju dirba nuo praeitų metų rugpjūčio. Būtent šios specialybės medikų trūkumas lėmė, kad ligoninėje kol kas neteikiama dalis planinių chirurgijos procedūrų. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Jo amžiaus medikai pandemijos metu labai svarbūs, nes nepriklauso rizikos grupei, būtent jie dažniausiai dirba su koronaviruso pacientais, o vyresni nukreipiami į kitus darbus. Jau tapo įprasta ir tai, kad jauni gydytojai nuolat keliauja tarp miestų, dirba keliose gydymo įstaigose vienu metu.

Anesteziologui reanimatologui Lietuvoje nėra neįprasta dirbti 2 ir daugiau etato.

Jis pats specializuotu gydytoju dirba kiek daugiau nei metus, į Alytaus ligoninę dirbti važinėja iš Kauno. Ten dar dirba reanimacijoje „švarioje“ ligoninėje, kur nėra COVID-19 pacientų.

Jonas pamini, kad gydytojui anesteziologui reanimatologui Lietuvoje nėra neįprasta dirbti 2 ir daugiau etato. Jis pats dirba 1,5 etato ir sako, kad tai – vidurkis.

„Viskas remiasi į finansus, nes norisi daugiau. Laiko lyg ir yra, tada dar ten eini truputį padirbti, kitur prisidurti. Ir užsiveda toks mechanizmas, kad mesti nesinori“, – sako Jonas. Jis neslepia ir nuovargio: „Anksčiau būdavo daugiau jėgų, dabar pasijaučia, kad nebeišeina. Nuovargis tikrai padidėja, bet kol dar man jėgų užtenka, tuo džiaugiuosi.“

Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas sako, kad jei būtų peržengta dabartinė 100 COVID-19 lovų riba, pertvarkų viduje nepakaktų, jau reikėtų ieškoti papildomų darbuotojų. Personalui, dirbančiam reanimacijos skyriuje, šiuo metu mokamas 100 procentų priedas prie darbo užmokesčio, likusiesiems – 80.

Situaciją ligoninėje jis apibūdina kaip „įtemptai ramią“ – tą dieną koronavirusu neužsikrėtė nė vienas darbuotojas, tačiau ateitis neaiški. Padėtis stabilizuosis ar bent jau kas nors paaiškės, prognozuoja jis, galbūt gruodžio viduryje.

„Žmonės mobilizavosi, matosi, kad emociškai įsitempę, bet visi sutiko. Niekas neatsisakė dirbti“, – pasakojo jis apie pokalbius su personalu apie tai, kas dirbs su COVID-19 pacientais.

Ligoninės vestibiulis. Kai pacientų lankymas negalimas, lankytojai paketus palieka prie durų.
Ligoninės vestibiulis. Kai pacientų lankymas negalimas, lankytojai paketus palieka prie durų. / Domanto Umbraso/LRT nuotr.
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.

Tuo metu gydytoja Danutė užsimena, kad nesutarimų, pykčio kolegos neišvengia, jos žodžiais, kartais tenka „ir teroristu pabūti“. Visi kalbinti medikai minėjo, kad jau nuo pavasario vienas svarbiausių dalykų jiems – bendravimas tarp ligoninių, didžiosios ligoninės ir mokslininkai dalijosi rekomendacijomis. Panašu, kad tai buvo daroma pačių medikų iniciatyva ir tik dėl to atėjus antrajai bangai tokios ligoninės, kaip Alytaus, yra pasirengusios.

„Padėti nusiraminti, pakonsultuoti, atsitikus kokiam netikėtumui paguosti, mes taip ir elgiamės dabar, bent jau stengiamės“, – gydytoja pasakoja apie tai, kaip vienas kitam padeda kolegos. – Ir gal dėl to tapome šiek tiek geresni.“

Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė
Alytaus Stasio Kudirkos ligoninė / Domanto Umbraso/LRT nuotr.