Lietuvoje

2020.11.26 11:54

Bedė į biudžeto spragas: nenumatyti milijonai eurų svarbiems švietimo įsipareigojimams

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.26 11:54

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė sako, kur kitų metų biudžete žioji skylės. Nors buvusi valdžia per praėjusią kadenciją prisiėmė daug įsipareigojimų švietimui, biudžete to, anot galimos ministrės, neįvardijo skaičiais. Pinigų stygių specialiųjų poreikių vaikų ugdymui pabrėžia ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė. 

„Kam biudžete nebuvo nenumatyta lėšų: įsipareigojimams dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui – 27,7 mln. eurų. Švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčio suvienodinimui su mokytojų darbo užmokesčiu – 33 mln. eurų. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui – 20 mln. eurų.

Nenumatyta kompensacija savivaldybėms už 2020 metais padidintas biudžetų išlaidas minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos)“, – tokius punktus savo paskyroje socialiniame tinkle išvardijo J. Šiugždinienė.

LRT.lt primena, kad įtraukiojo ugdymo (personalizuoto pagal vaiko poreikius) klausimas apima ir specialiųjų poreikių vaikus, kuriuos nuo 2024 metų ugdytis turės priimti visos bendrojo ugdymo mokyklos. Tokį įsipareigojimą prisiėmė ankstesnė valdžia.

Nerimą dėl specialiųjų poreikių vaikų išsakė ir Seimo narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduoja Vilija Targamadzė, į Parlamentą išrinkta po socialdemokratų vėliava.

„Jau pasikartosiu, bet iš tiesų neramu dėl padėties mokyklose – dalis specialiųjų poreikių vaikų lieka be bazinių paslaugų, nes jau šiandien mokyklose trūksta švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų, o mokytojams tenka didelis krūvis – būtent jie ugdyme turi sunkumų. Šiandien dienai trūksta apie 6440 minėtų darbuotojų. O kaip bus ateity? Juk 2024 metais visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti specialiųjų poreikių vaikus. O tam reikia pasirengti. ŠMSM prašė 28 mln. Eur būtiniems poreikiams“, – dalijosi mintimis V. Targamadzė.

Taip pat skaitykite

Su kolega socialdemokratu Tomu Bičiūnu ji užregistravo pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Valstybės biudžeto ir Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pakeitimo.

V. Targamadzė LRT.lt pabrėžė ir tai, kad privalu numatyti švietimo pagalbos specialistų etatus, kad deramą išsilavinimą turintys žmonės galėtų dirbti mokykloje. Be to, anot jos, privalu pasirūpinti ir mokyklų infrastruktūra, pritaikyti ją specialiųjų poreikių vaikams.

J. Šiugždinienė priminė, biudžetas bus grąžintas tobulinti Vyriausybei, o šio darbo imsis jau naujoji Vyriausybė.

„Atrodo, kad būtų galima pasidžiaugti, kad kitų metų biudžeto lėšos švietimui, mokslui ir sportui sudaro iš viso 2,26 mlrd. eurų, o tai yra net 638,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.

Tačiau iš tiesų džiaugtis kol kas nėra dėl ko, nes net 75 proc. suplanuoto švietimo sričiai augančio finansavimo turėtų būti skirtos iš garsiai išreklamuoto DNR plano lėšų. Deja, kol kas DNR plano finansavimas dar nėra galutinai aiškus, didelę dalį lėšų turėtų sudaryti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), skolintos lėšos.

Šis planas – tai vienkartinė ir trumpo laikotarpio injekcija, todėl labai svarbu, kad lėšos būtų skirtos projektams, kurie padėtų sukurti reikalingus pagrindus švietimo sistemos stiprėjimui, būtiniems pokyčiams pasirengti ir ilgalaikiam sistemos tvarumui užtikrinti, o ne nukeliautų stogams remontuoti“, – pabrėžė į Seimą išrinkta ir kaip kandidatė į ministrus įvardinta konservatorė J. Šiugždinienė.