Didesnių algų ir kitų pertvarkų siekiantys pedagogai pradėjo neterminuotą streiką. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pamokos pirmadienį nevyksta 233 švietimo įstaigose, tai yra beveik dešimtadalis ugdymo įstaigų. Tuo metu Švietimo profesinės sąjungos teigia, kad prie streiko gali prisijungti kone dvigubai daugiau – apie trečdalį visų įstaigų.
Praėjusią savaitę su premjeru kalbėję pedagogų atstovai teigia, kad susitikimas rezultatų nedavė. Pasak jų, iš vyriausybės girdimi tik pažadai ir raginimai atidėti streiką. Premjeras teigia, kad problemas reikia spręsti ne streikais, o ieškoti kompromiso.
Pasak Algirdo Butkevičiaus, šiemet įmanoma rasti papildomus 5 mln. eurų, kurie būtų skirti algų kėlimui. Tuo metu pedagogai prašo rasti bent 17 mln. eurų.
Tarp pedagogų reikalavimų: atkurti mokinio krepšelio dydį į prieš krizinį lygį, didinti atlyginimus, mažinti vaikų skaičių klasėse ir darželio grupėse.
Yra darbo vietose, tačiau pamokų neveda
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje streikuoja 80 proc. iš 64 čia dirbančių mokytojų: jie yra darbo vietose, tačiau pamokų neveda. Įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė BNS tvirtino, kad pedagogai teisėtai reikalauja atstatyti moksleivio krepšelį į prieškrizinį lygį, o vyriausybės siūlomas „1,5 proc. atlyginimų pakėlimas“ mokytojų netenkina.
„Po paskutinio mitingo memorandumas įteiktas net prezidentei – pusantrų metų sėdime, kalbame, o jie nieko nesiūlo. Supraskite, nė vienas mokytojas nenori streikuoti, nes koks bebūtum, kiek bestreikuotum, vistiek reikia išeiti visą programą (...). Tai yra riba: kai lašini į stiklinę vandenį, galų gale vanduo išbėga. Tai čia yra riba, kurios nereikėjo peržengti“, – sakė ji.
Anot mokyklos profsąjungos lyderės, pedagogai nusiteikę streikuoti tol, kol vyriausybė atsižvelgs į reikalavimus.
„O tėvelių yra visokių, bet mano auklėtinių tėveliai palaiko streiką“, – kalbėjo ji.
Kaip BNS sakė įstaigos vadovė Jūratė Liutinskaitė-Kalibatienė, vietoje pamokų pirmadienį į mokyklą atvykusiems moksleiviams surengtas susitikimas su kariuomenės atstovais.
„Atėjo labai nedaug moksleivių, nes streiko komitetas informavo bendruomenę ir tai yra jų sprendimas. Manau, kad žmonės, kurie gyvena demokratinėje valstybėje, remiasi Darbo kodeksu ir tai daro atitinkamai – manau, profesinės sąjungos turi stiprius teisininkus“, – sakė direktorė, paklausta, kaip vertina vyriausybės vicekanclerio pareiškimą, jog streikas neteisėtas.
Pasak jos, mokykloje pirmadienį yra apie 50 vaikų – jiems suplanuotos saviraiškos veiklos, su moksleiviais dirbs nestreikuojantis personalas.
Iš viso progimnazijoje mokosi 1014 vaikų. Direktorė teigia, kad didelė dalis moksleivių nepasirodė ir dėl tebesitęsiančių atostogų 1–5 klasių moksleiviams.
Dalis mokytojų profsąjungų žada tęsti streiką
Neterminuotas mokytojų streikas pirmadienį nesibaigs – profsąjungos nesusitarė su vyriausybės atstovais dėl jo nutraukimo.
Dalis pedagogų žada tęsti streiką bent iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas vyriausybėje, tuo metu viena profsąjunga teigia, kad mokytojai gali streikuoti kelias savaites – iki Seimo sesijos.
„Aš nežinau, kaip pasielgs profsąjungos, bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ne streikuose sprendžiami klausimai, o derantis, kalbantis ir ieškant kompromisų iš abiejų pusių“, – pasibaigus pirmadienio deryboms sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.
Jis teigė, kad susitarimą dėl streiko nutraukimo bent su dalimi profsąjungų tikimasi pasirašyti trečiadienį.
„Labai sunku jų reikalavimus įvykdyti, nes gali būti, kad tektų grįžti peržiūrėti biudžetą, o to Vyriausybė negali įsipareigoti, nes tai yra Seimo prerogatyva (...). Kelsim šitą klausimą į Politinę tarybą, diskutuosime aukščiausiu lygiu“, – aiškino R.Vaitkus. Tačiau kol kas nenumatyta, kad Politinė taryba posėdžiautų artimiausiomis dienomis.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad kol kas nesusiderėta dėl esminio klausimo.
„Pagrindinis punktas, būtent dėl darbo užmokesčio didinimo nuo rugsėjo 1 dienos skiriant tam 18 mln. eurų – nepasiektas, nes, mūsų manymu, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ministerija, tiek Finansų ministerija neatliko namų darbų – nepateiktas realus skaičius, iš kur tai paimti“, – žurnalistams sakė jis.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė savo ruožtu po pirmadienio derybų sakė matanti teigiamų poslinkių.
„Nepavyko susiderėti dėl vieno punkto – dėl profsąjungų reikalavimo panaikinti atlyginimų koeficientų šakutes jau nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Tą punktą mes atidėjome iki trečiadienio. Galbūt tai yra geras ženklas – vadinasi, dar tiesiog sėsime prie derybų stalo, gal pavyks susitarti. Bandome įtikinti profsąjungas, kad nuo 2016 metų tokios sumos rasti, kad panaikintume iš karto šakutes, nėra tiesiog galimybių. Matysime, gal pavyks susiderėti, susitarti. O dėl visų kitų punktų – dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio metmenų, dėl mokytojų skaičiaus optimizavimo veiksmų plano pateikimo ir dėl kitų dalykų tiesiog suderinome tekstą“, – aiškino ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas iš pirmadienio derybų pasitraukė joms nesibaigus. Jis pareiškė, kad iš jo vadovaujamos profsąjungos streikuoja apie 70 mokyklų bei darželių ir jos turėtų tęsti streiką iki Seimo sesijos.
„Streikas turės tęstis iki kol pradės dirbti Seimas, nes jeigu vyriausybė negali ir neturi įgaliojimo spręsti reikalavimus, tai tiesiog reikės laukti Seimo“, – pirmadienį sakė A. Navickas.
