Lietuvoje

2020.11.26 17:26

Premjero rezidencija tuščia, o joje plušama nuolat: vienas atvažiavimas – iki 330 eurų, bet dirbantys valytojai gauna grašius

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.11.26 17:26

Ingrida Šimonytė yra pažadėjusi gyventi premjero rezidencijoje, kuriai benueinanti Vyriausybė yra suradusi prižiūrėtoją. Žolę įmonė nupjauna už 200 eurų, tuščius, niekieno negyvenamus namus sutvarkydavo už 127 eurus. Vienas atvažiavimas – ir 330 eurų be PVM jau kišenėje. Pasamdyta įmonė gauna ir valstybės dotaciją, ir valstybės užsakymų rinkos kainomis, tačiau darbininkai uždirba grašius.


Kur nueina pelnas, nežinoma, nes įmonė, pažeisdama įstatymus, jau trejus metus Registrų centrui neteikia finansinių ataskaitų.

Vyriausybės kanceliarija šiemet tiek stengėsi, kad už tuščio namo tvarkymą sumokėjo keturis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, prieš trejus metus.

Šoktelėjo išlaidos

Darbą bebaigiantis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis premjero rezidencijoje pagyveno vos kelias savaites praėjusių metų vasarą, kai jo paties namuose vyko remonto darbai. Kaip tik tais metais šoktelėjo rezidencijos vidaus patalpų priežiūros kaina. 2018 metais premjero rezidencijos vidaus tvarkymo darbai nekainavo nieko, o štai praėjusiais metais už tvarkytojų paslaugas sumokėta 2 tūkstančiai 200 eurų.

„Vyriausybės kanceliarija neturi įsteigusi papildomo etato namui, kiemo aplinkai prižiūrėti. Turima paslaugų teikėjo sutartis, o paslaugos užsakomos pagal poreikį“, – tokį atsakymą LRT RADIJUI parašė Vyriausybės kanceliarijos anonimas, nes atsakymo rengėjas nepasirašė.

Nors S. Skvernelis su šeima iš rezidencijos išsikėlė, paslaugų teikėjas liko. Tuščias namas ir toliau nuolat valomas, nes išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo dvigubai. O jeigu palyginsime su premjero kadencijos pradžia – 2017-aisiais, rezidencijos valymas pabrango keturis kartus.

„Poreikį valymo paslaugoms įvertina Turto valdymo skyrius. Rezidencija nuodugniai apžiūrima 3 kartus per mėnesį ir įvertinamas poreikis atlikti patalpų valymo darbus“, – taip skamba to paties anonimo iš Vyriausybės kanceliarijos surašyti argumentai.

Tuščiame name valytojai pluša ir pluša

Premjero rezidencija nuo metų pradžios iki lapkričio valyta vidutiniškai tris kartus per mėnesį.

Kitaip sakant, atrodo, kad kiek kartų Vyriausybės kanceliarijos atstovai į rezidenciją nuvažiavo, tiek kartų konstatavo, kad tvarkyti būtina. Ir tam per dešimt šių metų mėnesių jau išleista kiek daugiau nei 4 tūkstančiai eurų.

Vienas valytojų apsilankymas tuščioje rezidencijoje Vyriausybės kanceliarijai kainuoja 127 eurus be PVM.

„Į šią kainą įeina dulkių valymas, kietų grindų valymas, kilimų siurbimas“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos LRT RADIJUI atsiųstame rašte.

„Rezidencija palaikoma nuolat paruošta pradėti aktyviai eksploatuoti (nors ir nuo rytojaus)“, – taip paaiškinta, kodėl negyvenamoje rezidencijoje visus metus taip dažnai plušo valytojai.

Už anksčiau minėtą kainą įmonė aplinkos netvarko. Aplinkos darbams – atskiri įkainiai. Pavyzdžiui, žolės pjovimas aplink premjero rezidenciją kainuoja 200 eurų be PVM.

Aplinkai tvarkyti šiemet Vyriausybė išleido daugiau kaip tris tūkstančius eurų.

Kainos – rinkos, uždarbis – mažas

„Atkreipiame dėmesį, kad bendrovė „Socialinė integracija“ – tai socialiai atsakinga įmonė, turinti socialinės įmonės statusą“, – taip namų tvarkytoją rašte pristatė Vyriausybės kanceliarija.

„Socialinės įmonės iš valstybės gauna subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui. Jeigu ta pati įmonė dar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, kad teiktų paslaugas, ir valstybės įmonės ar institucijos tas paslaugas perka, vadinasi, valstybė sumoka dvigubai“, – taip LRT RADIJUI kalbėjo Negalios organizacijų forumo administracijos vadovė Henrika Varnienė.

Minėta socialiai atsakinga, kaip ją vadina Vyriausybės kanceliarija, įmonė savo darbuotojams vidutiniškai moka 500 eurų per mėnesį. Užimtumo tarnyba apskaičiavo, kad vienos valandos neįgalaus valytojo darbą įmonė įvertino 4 eurais 60 centų. Suma sumažėja, kai dar atskaitomi mokesčiai. Kadangi įmonėje dirba neįgalūs žmonės, 60 arba 70 procentų sumos dengia valstybė. Taigi, įmonė iš savo kišenės darbuotojui sumoka vidutiniškai apie du eurus už valandą.

„Tie valymo paslaugų įkainiai yra visiškai nemaži. Klausimas – kur nueina pelno marža? Akivaizdu, kad savininkams“, – svarstė H. Varnienė.

Milijoninę paramą gauna – pelno nerodo

Vyriausybės socialiai atsakinga vadinama įmonė „Socialinė integracija“ Registrų centrui jau trejus metus neteikia finansinių ataskaitų, todėl negalima sužinoti, koks įmonės pelnas. „Būtent ši įmonė pastaruosius trejus metus finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip to reikalauja teisės aktai, Registrų centrui nėra pateikusi. Finansinių ataskaitų rengimas Registrų centrui gali būti prilygintas tų ataskaitų viešinimui“, – LRT RADIJUI sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Anot jo, ataskaitos turėtų būti viešai prieinamos tiek darbuotojams, tiek platesniam visuomenės ratui, juo labiau kad įmonė gauna valstybės paramą. Rinktis, noriu ataskaitas teikiu, noriu neteikiu, negalima. Ataskaitas teikti yra privaloma.

„Ataskaitų nepateikimas kaip tik yra ta priežastis, dėl kurios įmonė negalėtų vadintis socialiai atsakinga, kadangi ji neįgyvendina tos prievolės, ji neatsiskaito nei darbuotojams, nei visuomenei, nei savo partneriams. Ji tam tikrą informaciją, galima sakyti, nuslepia ir dėl to socialiai atsakingos įmonės statuso, deja, negalėtų turėti“, – kalbėjo M. Samkus.

Premjero rezidenciją tvarkanti įmonė praėjusiais metais valstybės paramos gavo 2 milijonus 700 tūkstančių eurų, šiais metais jau gavo 1 milijoną 700 tūkstančių eurų.

Pažeidimas Vyriausybei neužkliuvo

Nors įmonė neteikia finansinių ataskaitų Registrų centrui, ji, skelbiamais duomenimis, valymo paslaugas teikė ne tik Vyriausybės kanceliarijai, bet ir ne vienai valstybės įmonei – tarp jų ir įmonę kontroliuojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo tarnybai.

Įmonės valdybos narys ir buvęs vadovas Laimis Bilotas LRT RADIJUI tvirtino nežinantis, kodėl įmonė Registrų centrui neteikia finansinių ataskaitų. Jis siūlė susisiekti su direktore Inga Piliukaitiene.

Su įmonės „Socialinė integracija“ vadove susisiekti nepavyko. Sekretorė pažadėjo, kad direktorė perskambins, bet ji neperskambino. Beje, I. Piliukaitienė direktore dirba tik nuo šių metų pradžios, o ataskaitų įmonė neteikia jau trejus metus.

L. Bilotas LRT RADIJUI tvirtino, kad užsakymą iš Vyriausybės kanceliarijos gavo viešojo pirkimo būdu, aplinkybė, kad įmonė neteikia duomenų ir taip pažeidžia įstatymus, Vyriausybei esą neužkliuvo.

Socialiniuose tinkluose demonstruoja prabangą

Apie kuklius darbuotojų atlyginimus L. Bilotas kalbėti nenorėjo, o neįgaliųjų organizacijos atstovams į akis krito socialiniuose tinkluose įmonės valdybos narių demonstruojama prabanga. Viena iš narių nuotraukoje pozuoja vairuojanti ferarį.

„Socialinės įmonės gali turėti pelno ir jos jo turi. Jos yra privačios bendrovės. Ir akivaizdu, ką mes galime rasti socialiniuose tinkluose, kur savininkai save pozicionuoja su prabangiomis mašinomis, tai akivaizdu, kur tas pelnas nueina“, – kalbėjo Negalios organizacijų forumo administracijos vadovė.

Registrų centras pranešė, kad įmonei „Socialinė integracija“ už įstatymo pažeidimus bus surašytas administracinių nusižengimų protokolas.