Lietuvoje

2020.11.25 22:48

Kandidatas į ministrus Gentvilas: mano suburta komanda turėtų įtikinti, kad neateiname iškirsti Lietuvos miškų

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.25 22:48

„Kiek bandyta susisiekti, šnekėtis, kol kas tik peticijomis, kas yra būdinga aplinkosauginėms organizacijoms, kurios yra ypač veiklos ir ypač triukšmingos“, – apie kritiką jo kandidatūrai į aplinkos ministrus sako Simonas Gentvilas.

LRT laida „Dienos tema“ tęsia pažintį su kandidatais į ministrus, kuriuos savo kabinete norėtų matyti paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Šįkart – pokalbis su su Liberalų sąjūdžio deleguojamu kandidatu S. Gentvilu.

Dienos tema. Gentvilas: mano suburta komanda turėtų įtikinti, kad neateiname „išskusti“ Lietuvos miškų (su vertimu į gestų k.)

– Jūsų pavardė iš karto sulaukė nepasitikėjimo peticijos, kurią pasirašė beveik 5 tūkst. žmonių. Aptikau ir Labanoro girios prezidentą Andrejų Gaidamavičių, rašantį raštus ne tik prezidentui Gitanui Nausėdai, bet ir prezidentui Valdui Adamkui, ir teigiantį, kad būsite verslo, o ne aplinkos ministras. Jūsų žodžiai, kad per silpnai kertami miškai, jiems yra skaudūs. Aktyvistų pasipriešinimas nėra ypač gera pradžia darbui?

– Sutinku, kad be konteksto paimtas feisbuko įrašas neturėtų būti formuojamas kaip dabartinė mano doktrina. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad pagaliau po 30 metų prasideda diskusija, kokia turi būti Aplinkos apsaugos ministerija, koks turi būti ministras. Labai gerai, kad visuomenė yra kritiška, stebi, nes to niekada nebuvo per 30 metų. Bet mano suburta komanda, kurią esu pristatęs ir prezidentūros patarėjams – nuo gamtos fotografo Mariaus Čepulio iki gamtininko Dano Augučio, – turėtų įtikinti, kad čia neateina kažkas iškirsti Lietuvos miškų. Man atrodo, yra didelės baimės akys, bet kol kas jokio dialogo. Kiek bandyta susisiekti, šnekėtis, kol kas tik peticijomis, kas yra būdinga aplinkosauginėms organizacijoms, kurios yra ypač veiklos ir ypač triukšmingos.

Bet, patikėkite, esu potencialus ne tiktai miškų sektorių koordinuojantis ministras, bet ir daugelio kitų sektorių, kurių palaikymą turiu, pradedant architektais, inžinieriais, projektuotojais, teritorijų planavimu ir kitų aplinkosauginių sričių. Čia yra palaikymas stiprus ir nenoriu, kad vienos organizacijos galima kritika dėl prieš 4 metus išsakyto feisbuko įrašo nuspalvintų visą doktriną ir mane kaip kandidatą.

Nežinau, jeigu miško turėjimas, ypač paveldėjus iš amžinąjį atilsį senelio, yra nuodėmė, tuomet prisipažįstu, kad turiu miško.

– Dar kalbant apie miškus, jūs porą kartų teikėte pataisas, kurios panaikintų 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams už parduodamą medieną. Sakėte, kad tokias iniciatyvas ir toliau kelsite. Kaip suprantu, nematėte interesų konflikto, nors jūsų šeima ir giminaičiai valdo apie 40 hektarų miško. Ar ir tapus ministru bus truputį sau, truputį bendram labui?

– Visų pirma dėl mokesčio – jis toks vienintelis Europoje ir tai apyvartos mokestis, o apyvartos mokesčiai dažniausiai dedami kaip kokie tabako akcizo mokesčiai, kurie dedami visuomenei žalingiems dalykams, tai jis savo natūra nėra geras. Dabar apie mano asmeninius interesus: aš, kaip ir 250 tūkst. Lietuvos piliečių, turiu šiek tiek miško, kurį paveldėjau iš savo senelio, kuris nusipirko jį kaip jaunuolyną grįžęs iš kariuomenės. Jį tebeturiu, 8 hektarai miško. Nemedžiotoju, esu orientacininkas, vegetaras. Nežinau, jeigu miško turėjimas, ypač paveldėjus iš amžinąjį atilsį senelio, yra nuodėmė, tuomet prisipažįstu, kad turiu miško.

Turime faktinę situaciją, kai tas pats inspektorius ryte turi važiuoti patikrinti, ar šernas pakankamai giliai užkastas, kuris potencialiai užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru, o po pietų važiuoti į sunkų industrinį objektą tirti ir imti mėginių arba matuoti atliekų ir padangų kiekio.

– Vienas iš jūsų tikslų – perleisti daugiau aplinkosaugos kontrolės visuomeninėms organizacijoms. Ar neatsitiks taip, kad 9 auklės – vaikas be galvos, kas atsakingas – neaišku?

– Aplinkos ministerijoje problema ta, kad turime tūkstantį aplinkosaugos inspektorių, kontroliuojančių pareigūnų, tačiau turime faktinę situaciją, kai tas pats inspektorius ryte turi važiuoti patikrinti, ar šernas pakankamai giliai užkastas, kuris potencialiai užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru, o po pietų važiuoti į sunkų industrinį objektą tirti ir imti mėginių arba matuoti atliekų ir padangų kiekio. Dalis gamtos kontrolės funkcijų gali pereiti žvejybos organizacijoms, tokioms kaip „Lašišos dienoraštis“. Neetatiniai inspektoriai – visuotinai pripažintas dalykas, ypač ten, kur susiję su kvalifikacijos nereikalaujančiais kontrolės tikslais. Tikrai galime pasitikėti brandžia visuomene, ta pačia, kuri šiandien galbūt apeliuoja į mane, kad miškai kertami ne ten, kur reikia. Jais reikia pasitikėti ir suteikti jiems inspektoriaus funkcijas. Noriu matyti, kad išlaikę kvalifikacijos kursus žmonės pasijunta savo valstybės savininkais ir gauna iš valstybės pasitikėjimą imtis kontrolės, kontroliuoti savo artimiausią aplinką.

– Per artimiausius porą mėnesių reikės sutarti visiems bendrai Europoje, kiek papildomai varžysime save dėl klimato atšilimo. Yra ambicingas planas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų net iki 60 proc. Tai reiškia, kad kam nors reikės mokėti papildomus mokesčius, skirti lėšų investicijoms. Klausimas – kam?

– Čia yra kognityvinis disonansas arba nesusivokimas, kai dažnai sakome norintys pokyčių, bet nenorime keistis. Europoje šiuo metu diskutuojama apie superambicingus tikslus, kad mes dar stipriau iškelsime sau kartelę ir mažinsime taršą. Vadinasi, gaminti turėsime ekologiškiau, vartoti mažiau, elektra, kuri teka į pramonę ir namų ūkius, turės būti vis žalesnė, mūsų transportas turės būti arba kolektyvinis, arba vis dažniau elektrinis. Natūralu, kad subsidiją arba konversiją įgyvendinsime apmokestindami tuos, kurie teršia. Turime iš tikrųjų įvertinti, kaip ir su cigaretėmis, tabaku, kai žalingi vartojimo būdai apmokestinami valstybės ir pinigai nukreipiami į sveiką vartojimą arba sveiką gyvenseną. Lygiai taip pat su aplinkosauga – turime apmokestinti emisijas, kad galėtume padėti tiems, kurie iš tikrųjų naudojasi kolektyviniu transportu, yra pasiruošę pakeisti savo dyzelinį, dujų katilą į elektrinį šilumos siurblį, persėsti į mažiau taršius automobilius. Tam reikia pinigų ir kas nors turi susimokėti.

– Vienas didžiausių teršėjų – žemės ūkis, nusileidžiantis tik energetikos ir transporto sektoriams. Tas pats žemės ūkis užima beveik 50 proc. Lietuvos žemės ir tai yra vienas pagrindinių tiek veiklos, tiek pajamų šaltinių kaimiškuose regionuose. Suprantu, kad ketinate apmokestinti ir žemės ūkio technikos naudojimą, ir prie taršos prisidedančias amonio trąšas. Gal jau žinote, kokio dydžio mokesčiai laukia žemės ūkio sektoriaus?

– Gal ne tiek apie dydžius, bet apie principus norėčiau pakalbėti, nes šiandien Europos Sąjunga išleido strategiją, vadinamą „nuo lauko iki stalo“. Joje kalbama, kad 2030 metais ketvirtadalis ES žemės ūkio turi būti ekologinis, trąšų vartojimas turi mažėti penktadaliu, lyginant su dabar. Ką tai reiškia Lietuvos žemės ūkiui? Tiesioginės išmokos, kurios sudaro milžinišką pajamų dalį žemės ūkio bendrovėse, bus mokamos tik su sąlyga, kad žemės ūkis bus tvaresnis. Tai čia ne visada apie mokesčius kalbama, bet apie tai, kad žemės ūkis priklausomas nuo tiesioginių išmokų ir ES paramos, kuri bus dalijama visiškai kitaip nei dabar. Kitaip tariant, reikia atpratinti ūkininkus nuo perteklinio purškimo, trąšų naudojimo, skatinti ekologinį ūkininkavimą. Tai nebūtinai didesniais mokesčiais reikia daryti, bet kalbėti apie tai, kad Europos Sąjungos išmokos turi būti dalijamos tausojantiesiems gamtą.

Turėsiu kalbėti apie kai kurių mokesčių didinimą, nes tai neišvengiamybė kalbant apie planetą, kuri turi būti išsaugota. Nemokėjimas už taršą nenuves mūsų į pokyčius.

– Tikriausiai mažai rastume žmonių, kurie nenori gyventi tvariai, švarioje ir žalioje aplinkoje, tačiau perėjimas prie alternatyvų kainuoja ir ne visiems yra įkandamas. Kalbama apie mokesčius, kuriais gali būti skatinama pereiti prie tų alternatyvų, kalbama apie subsidijų persvarstymą, bet kas mokės – teršėjai ar tie patys žmonės?

– Sutikime, kad esame viena neturtingesniųjų ES valstybių, prezidentas G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos diskusijoje irgi sako, kad esame pasiruošę priimti didelius klimato kaitos tikslus, tačiau kartu su didesne Europos Sąjungos parama. Nes mūsų pramonė ne visada konkurencinga su Vakarų Europos pramone, turime arti kaimynus, kurie yra čia pat, už Baltarusijos, ir nemoka jokių taršos mokesčių, mes importuojame rusišką elektrą, kuri pagaminta iš anglies ir nemokami jokie taršos mokesčiai. Jeigu labai stipriai iškelsime kartelę čia, Lietuvoje, ir apmokestinsime viską tik iš savų vartotojų ir paslaugų, pramonės ir verslo dalyvių, bus blogai – užsidarys verslai ir išsikraustys į užsienį, kitapus sienos – į Aziją arba Rytų Europą. Todėl tie aukštesni mokesčiai turi būti su amortizacija.

Taip, turime įkainuoti taršą, ji Europoje turi kainuoti, bet ir importinės prekės iš už Europos Sąjungos ribų turi kainuoti brangiau. Europa kalba, kad importuojami produktai tiek iš Baltarusijos, tiek iš Kinijos ar bet kur kitur turi mokėti vadinamąjį anglies importo mokestį, kad ties siena importuojant moki ne tik muito, bet ir tuos taršos mokesčius, kurių nesumoka. Čia daug kas spręstųsi, susilygintų verslo sąlygos Europoje tvariai veikiančių ir Azijos ar Rytų Europos gamintojų. Bet reikia pasakyti ir nepatogią tiesą: tarša turi kainuoti ir kiekvienas mes, judėdami ryte į darbą, vartodami produktus, pirkdami juos prekybos centre, darome pasirinkimus, kurie pramonės procese sukuria taršą, ir ta tarša turi kainuoti vis brangiau. Juk mes norime, kaip jūs sakote, kad ekonomika transformuotųsi, mes keisime savo gyvenimo būdą ir aš, deja, kaip liberalas turėsiu kalbėti apie kai kurių mokesčių didinimą, nes tai neišvengiamybė kalbant apie planetą, kuri turi būti išsaugota. Nemokėjimas už taršą nenuves mūsų į pokyčius.

Populiariausi

Koronavirusas/Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.01.23 09:33

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatytas 1001 koronaviruso atvejis, mirė 30 asmenų, pasveikusiųjų – 3832 ligoninėse gydoma per 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje, patikslinta 14.40

7