Lietuvoje

2020.11.25 21:02

Karantininė Lietuvos šeimų kasdienybė: viename kambaryje studentas, kitame gimnazistas, virtuvėje penktokas

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.25 21:02

Dalis mokyklų nuotolinį arba mišrų mokymą taiko nuo rudens, tačiau nerimo tarp tėvų vis dar daug. Kokybė neprilygsta įprastam mokymui, be to, išlieka ir problemų – trūksta įrangos, skaitmeninio turinio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad dar pavasarį mokymo įstaigas aprūpino papildoma įranga, tačiau pripažįsta – mokymo kokybė vis dar neatitinka įprastų standartų.

Keturių vaikų mama Dalia Jakulytė dėsto Klaipėdos universitete. Namuose dar mokosi trys vaikai, už sienos dirba ir vyras. Moteris sako kasdien laukianti, kada galės išeiti į darbą.

„Namuose yra graudu. Aš iš ten sprunku. Šiuo metu mes turime keturis kambarius, skaičiuojant su virtuve. Viename mokosi studentas, kitame gimnazistė, miegamajame profesorius veda paskaitas, o virtuvėje dar mokosi penktokas. Žodžiu, man vietos ten nebėra“, – sako moteris.

Mama neslepia, kad pavasarį situacija namuose buvo dar sunkesnė.

„Per karantiną, kai buvo užrakintos visos įstaigos, telefonu kalbėdavau iš tualeto. Iš visur kitur mane varydavo, šnypšdavo“, – teigia keturių vaikų mama.

Pasak jos, trūksta ne tik vietos, iš kur dirbti. Kaip ir pavasarį, kyla sunkumų dėl įrangos.

„Buvom gavę dvi planšetes, bet jų nepamilome. Jeigu mokykla duoda įrangos, pusė technologijų neveikia. Nekalbant apie tai, kad atsiunčia ką nors padaryti su „Wordu“, „Exceliu“. Nieko ten nepadarysi. O kad ir padarei prie kito kompiuterio, iš jo neišsiųsi, neprisijungsi – blaškymasis per visas technikas“, – pasakoja D. Jakulytė.

Švietimo sistemoje daug chaoso

Per karantiną pavasarį ŠMSM kartu su verslu mokykloms nupirko papildomos įrangos.

„Valstybė pavasarį nupirko 35 tūkst. planšetinių kompiuterių. Juos išdalijo per savivaldybes mokykloms“, – teigia ŠMSM atstovas Aidas Aldakauskas.

Vakarų Lietuvos tėvų forumas sako iš mokyklų sulaukęs skundų. Vadovai ne visuomet žino, kiek šeimoms reikia įrangos.

Dabar kol kas įprastai mokosi tik pradinukai. Vyresnieji – nuotoliniu arba mišriu būdu. Jiems kompiuterių ir kitos įrangos reikia daugiau.

„Pavasarį reikalingas skaičius buvo imamas iš duomenų bazių, pagal nemokamai maitinamų vaikų skaičių. Jis vienetų tikslumu sutapo su poreikiu, kurį per klausimyną mums deklaravo mokyklos“, – sako A. Aldakauskas.

Tačiau mokytojai sako, kad švietimo sistemoje chaoso vis dar daug.

„Kai kurie dalykai stebina. Tarkime, ministerija bei įvairios privačios iniciatyvos pripirko planšetinių kompiuterių. Dabar Nacionalinė švietimo agentūra organizavo testavimą. Atsiuntė rekomendacijas, kad planšetiniais kompiuteriais naudotis negalima. Kyla susidomėjimas. Tada sako, kad jie nieko nerašė. Tai yra lengvo chaosėlio mūsų IT sistemoje švietimo sektoriuje“, – sako Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas.

„Jeigu kalbame apie vyresnes klases, tai planšetinis kompiuteris tikrai nebūtų tinkamas dirbti „Exceliu“. Jeigu kalbame apie standartizuotus testus penktokams, tikrai buvome gavę patikinimą, kad lietuvių [kalbos] testus ten galima daryti“, – teigia A. Aldakauskas.

Tėvai nerimauja dėl kokybės

Tėvai susirūpinę, kad mokantis nuotoliniu būdu prastėja mokymosi kokybė. Dviejų vaikų tėtis Darius Buta sako, kad kūno kultūra labiau primena dailės pamokas: reikia karpyti, klijuoti, piešti.

„Vietoje kūno kultūros – kas yra sportavimas, kūno lavinimas ir panašiai – vėl liepiama sėdėti prie stalo. Manau, tai nėra pats geriausias sprendimas“, – sako tėtis.

ŠMSM sutinka, kad nuotolinio mokymo kokybė prastesnė nei įprasto.

„Dėl kokybės mokant vaikus nuotoliniu būdu mes ir pavasarį kalbėjome tą patį. Taip, nieko nepadarysi. Kokybė yra šiek tiek žemesnė, nei mokantis įprastiniu būdu“, – teigia ŠMSM atstovas.

Pedagogai sako, kad dabar trūksta mokymų, kaip tobulinti nuotolinį darbą, skaitmeninio turinio.

„Mes nesame tam visiškai pasiruošę. Visų pirma, iš technologinės pusės. Tai ištaisyti galima ir pakankamai paprastai. Aišku, reikia laiko, finansų“, – teigia M. Nefas.

Po karantino pavasarį mokymo įrangai ir turiniui iš Ateities ekonomikos DNR plano vienam moksleiviui skirta 40 eurų. Trečdalis sumos – informacinėms technologijoms, likę pinigai – skaitmeniniam turiniui arba darbuotojų mokymams. Šiemet skiriama 10 eurų, kiti pinigai vaikus pasieks po Naujųjų.

„Turbūt pinigų niekuomet nebus gana. Visada galima auginti poreikius iki begalybės. Bet bent jau šią akimirką situacija atrodo tikrai neblogai“, – sako A. Aldakauskas.

Populiariausi